Jėzaus Šv. Kapo liudijimas
Istorinė popiežiaus Pranciškaus ir patriarcho malda Jeruzalės bazilikoje
Mindaugas BUIKA
|
Popiežius Pranciškus ir stačiatikių
patriarchas Baltramiejus meldžiasi
Jeruzalės Šv. Kapo bazilikoje
|
Vakarų ir Rytų Bažnyčių brolybė Galima pripažinti, kad svarbiausias popiežiaus Pranciškaus vizito Šventojoje Žemėje įvykis ekumeninės pamaldos su stačiatikių patriarchu Baltramiejumi pagrindinėje krikščionių šventovėje, Jeruzalės Šv. Kapo bazilikoje, buvo tikrai istorinis. Pirmą kartą 2000 metų Bažnyčios istorijoje Romos popiežius ir Konstantinopolio patriarchas brolių apaštalų šv. Petro ir šv. Andriejaus įpėdiniai kartu meldėsi bažnyčioje, kuri pagal tradiciją pastatyta Jėzaus Kristaus nukryžiavimo, palaidojimo ir prisikėlimo vietoje. Gegužės 25 dieną vykusiomis pamaldomis siekta paminėti Jeruzalėje, ant evangelinio Alyvų kalno, įvykusio popiežiaus Pauliaus VI ir tuometinio patriarcho Atenagoro susitikimo, radikaliai atnaujinusio Katalikų ir Stačiatikių Bažnyčių santykius, 50-ąsias metines. Ekumeninėse pamaldose dalyvavo ir Jeruzalės Šv. Kapo bazilikos bendrą administravimą vykdančių atsakingų vietinių krikščionių bendruomenių vadovai: stačiatikių patriarchas Teofilius III, armėnų patriarchas Nurhanas Manukianas, Šventosios Žemės pranciškonų kustodas tėvas Pierbatista Picabala OFM, sirų ir koptų arkivyskupai, anglikonų ir liuteronų vyskupai. Tarp gausių pasauliečių piligrimų bažnyčioje buvo grupė diplomatų Prancūzijos, Belgijos, Ispanijos, Italijos, Graikijos, Šveicarijos, Jungtinių Amerikos Valstijų, Turkijos ir Didžiosios Britanijos generaliniai konsulai Jeruzalėje, kurie teisiškai yra Šv. Kapo bazilikos tarptautinės globos sudėtingomis istorinėmis aplinkybėmis garantai.
|
Žengimas į dangų ir Tėvo diena
Kun. Vytenis Vaškelis
Pagrindinė Kristaus mokymo ašis yra dangus, iš kurio Jis pirmą kartą į žemę buvo atėjęs, kad, prisikėlęs iš numirusių, po 40 dienų žengtų į dieviškąją šlovę, kuri buvo tarsi trumpai pritemusi, kol Dievo Sūnus žemėje vykdė žmonijos išgelbėjimo pasiuntinybę. Toji neblėstanti šlovė, pasak popiežiaus Benedikto XVI, yra dangus, kuris visą individo būtybę persmelkia dieviškumo pilnatve, ir visi išganyti asmenys bus ne vienas šalia kito, o drauge, kaip vienas Kristus bus pats dangus, visi skendės džiaugsme, nes bus atsakyta į visus klausimus.
|