Pirmasis puslapis
Krikščionybė
    šiandien
Lietuva
Mums rašo
Ora et labora
Susitikimai

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai
2012 metai
2013 metai
2014 metai

Mamų ir dukrų susitikime – apie karpinius

Renginio dalyvės su karpinių meistre Sigita Daciene (pirmoje eilėje kairėje) ir jos karpiniais

Gegužės 9-osios pavakarę į Telšių dekanato šeimos centrą bendrystės laikui į susitikimą „Vakaroju su mama: karpinių dirbtuvėlės šeimoje“ rinkosi trijų kartų mamos ir dukros. Jos džiugiai vakarojo kartu su žinoma tautodailininke, karpinių meistre Sigita Daciene. Po trumpo dalyvių prisistatymo renginio viešnia pasidalino mintimis, kaip svarbu mums visiems, o ypač moterims, saugoti etninę kultūrą, jos mums perduodamus lobius ir pristatė dokumentinį filmą apie šimtamečių senolių gyvenimą, jų godas. Prieš 40 metų sukurto filmo juosta nukėlė į senus laikus, priminė autentiškas liaudies tradicijas ir vis kvietė susimąstyti apie nepaliaujamai vykstantį žmogaus gyvenimo bei kartų su(si)vokimo pokytį. Pastebėta tai, kad bėgant šimtmečiams, nors ir kiek besikeistų laiko ženklai, žmogaus dvasia ieško šviesos, tikrumo, o moterys visuomet siekia išlikti gražios, patrauklios, žavingos, bendraujančios. Vakaro bendrystę tęsė kūrybinis darbas nejučia įkurtose karpinių dirbtuvėlėse. Susipažinusios su ypač meniškais tautodailininkės S. Dacienės karpiniais, jų kūrimo principais, visos renginio dalyvės nėrė į kūrybinius ieškojimus, kurių rezultatas pranoko visus lūkesčius: čia tą patį vakarą gimė daug puikių darbų, į kuriuos žiūrint širdys džiūgavo, – tiesiog visa karpinių parodėlė.

Papildomai apie vyskupą Joną Kalvaną

„XXI amžiaus“ gegužės 9 dienos numeryje paskelbtas kun. Dariaus Petkūno straipsnis „Ryški Lietuvos Evangelikų Liuteronų Bažnyčios asmenybė“. Jame išsamiai nušviestas vyskupo Jono Kalvano gyvenimo kelias, jo nuopelnai savajai religinei bendrijai ir ekumenizmui – įvairių krikščionių bendrijų, tarpusavio ryšių ugdymui. Pažymima, kad jo iniciatyva yra įvykę pirmieji Lietuvoje tarpkonfesiniai maldos susibūrimai. Visa tai puiku, bet liko nepastebėta jo talka Šventojo Rašto Naujojo Testamento vertimui prieš daugiau kaip 40 metų.

Bažnyčios giesmininko pergalės Lietuvos padangėje

Apdovanojamas varžybų nugalėtojas dusetiškis Tadas Grinevičius (centre)

Dusetiškis Tadas Grinevičius Lietuvoje žinomas kaip daugkartinis prasparnių sporto varžybų nugalėtojas, daugelio prizų laimėtojas, žmogus, mėgstantis laisvai skraidyti ir stebėti mūsų žemę iš padangių. T. Grinevičiaus nuotraukos spausdinamos prie daugelio straipsnių Zarasų rajono ir Lietuvos spaudoje. Tačiau Tadas gerai žinomas dusetiškiams ir kaip puikus solistas, giesmininkas, klebono kan. Stanislovo Krumpliausko pagalbininkas. Jis profesionaliai atlieka religinio turinio kūrinius per šv. Mišias Dusetų Švč. Trejybės bažnyčioje.

Gėriuosi laikraščio turiningumu

Aš – Irena Ramaneckienė, kurios pavardė atsidūrė Kęstučio Pranckevičiaus straipsnyje „Menininko kūryboje atgyja Žiemgalos krašto lygumos“ („XXI amžius“, nr. 13). Ačiū, nors nenusipelniau tokio dėmesio. Maniau, tik taip pašnekėsiu, paakinsiu matyti ir kitus dailininko Vitolio Trušio kūrybos charakterio aspektus. Straipsnis įdomus skaityti ir mums, buvusiems dailininko bendradarbiams. Matyt, kiekvienas žurnalistas turi savo žiūros lauką, iš kurio aprašomi dalykai nušvinta naujaip. Ačiū už tą originalų, patrauklų  tekstą. Esu Šiaulių universiteto Emeritų klubo narė ir turiu įpareigojimą rinkti medžiagą apie klubo narius menininkus. Jūsų straipsnį „Menininko kūryboje atgyja Žiemgalos krašto lygumos“ su visomis iliustracijomis žadame perkelti į rengiamą knygą su visa metrika (autorius, data, šaltinis).

Muziejuje – rašytojos paminklo maketas

Kaune gyvenantis iš Rokiškio krašto kilęs tautodailininkas, garbės kraštotyrininkas devyniasdešimt antruosius metus einantis Leonas Juozonis sukūrė žymios išeivijos rašytojos Alės Rūtos (Elenos Viktorijos Nakaitės-Arbačiauskienės-Arbienės) paminklo projektą. Autorius sumanė sukurti trijų metrų aukščio skulptūros maketą, kuriame įamžinta rašytoja, nešanti trisdešimt savo parašytų knygų. Skulptūros šone išrašyta rašytojos pavardė, slapyvardis ir gimimo bei mirties datos: 1915 11 03–2011 12 31. Tautodailininkas savo darbą parodė Kaune gyvenančiai rašytojos dukrai Vijolei Elenai, kuri šį projektą pagyrė. Autorius viliasi, kad ateityje Alės Rūtos artimieji ar kūrybos gerbėjai pasirūpins, kad skulptūra būtų išlieta iš bronzos arba išskobta iš ąžuolo.

Žydintys valstybiniai simboliai

Pavasarį žemė pasiruošusi darbščiųjų rankoms. Vėl sodai, parkai, sodybų darželiai pasipuoš įvairiaspalviais žiedais.

Anoje, 1918–1940 metų, Nepriklausomoje Lietuvoje buvo paprotys miestų aikštėse, sodybų darželiuose įrengti gėlynus, vaizduojančius valstybinius simbolius. Jų būdavo įvairių dydžių iš įvairių žemaūgių gėlių – Gedimino stulpai, Vyčio kryžius, trispalvė valstybinė vėliava.