2014 m. gegužės 30 d.    
Nr. 22
(2093)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai
2012 metai
2013 metai
2014 metai

Rinkimus laimėjo antrosios kadencijos siekusi Prezidentė

Prezidentė Dalia Grybauskaitė
eis pareigas dar penkerius metus

Kaip pranešė Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) pirmininkas Zenonas Vaigauskas, antros kadencijos siekusi prezidentė Dalia Grybauskaitė sekmadienį vykusių Prezidento rinkimų antrajame ture laimėjo surinkusi 700 647 balsus arba 57,87 proc. visų balsavusių. Socialdemokratas europarlamentaras Zigmantas Balčytis surinko 485 968 balsus arba 40,14 proc. visų balsavusiųjų. Negaliojančių biuletenių Prezidento rinkimuose rasta 24 126 arba 1,99 proc. Daugiausiai balsavusiųjų už D. Grybauskaitę buvo Kaune – 74,12 proc., Kauno rajone  – 72,14 proc., Klaipėdos rajone – 68,07 proc., mažiausiai ten, kur daugiausiai balsų surinko ir laimėjo Z. Balčytis. Jis laimėjo: Šalčininkuose 87,78 proc., Visagine – 85,10 proc., Vilniaus rajone – 71,10 proc., Švenčionyse – 65,32 proc., Šilalėje – 59,30 proc., Zarasuose – 54,50 proc., Trakuose – 54,44 proc., Pagėgiuose – 51,48 proc.


Prezidentė gins mūsų saugumą ar laisvę?

Povilas Urbšys

Nuo seno žmogus sprendžia dilemą: kas jam svarbiau – laisvė ar saugumas. Pagal tai jis formavo politines ideologijas ir kūrė valstybę. Sovietinis totalitarinis režimas tarybiniams piliečiams įskiepijo į sąmonę sampratą, jog valstybės saugumas – aukščiausia vertybė. Tik besipriešinę šiai sistemai puoselėjo žmogaus teisių ir laisvių viršenybę. Už tai jie buvo žudomi, tremiami, kišami į kalėjimus, psichiatrines ligonines ar kitaip laužomi jų gyvenimai. Paradoksalu: išsivadavę iš Sovietų Sąjungos atkūrėme valstybę pagal okupantų pasaulėžiūros modelį, kurioje išsaugojome tą patį valstybės saugumo viršenybės prieš piliečių teises ir laisves principą.


Dviveidiškumo akivaizdoje

Daiva Tamošaitytė

Filosofė ir rašytoja Daiva Tamošaitytė.
Dešinėje – mons. Alfonsas Svarinskas

Aš, gimusi jau seniai nuskambėjus paskutiniam stribo šūviui ir kankinio aimanai, jūsų kovas pažįstu iš knygų, pasakojimų, nutylimos tiesos. Pirmiausiai ir tvirčiausiai norėčiau padėkoti už tai, kad rinkotės tiesos kelią, auką ir skausmą, užuot pasirinkę išdavystę, dvasios nuopuolį ir baisų vergavimą, nes mes, pienburniai, tais priespaudos metais žinojome, kažkur sąmonės ir atminties kertelėj užspaudę, užslėpę pasididžiavimą, kad dėl mūsų laisvės kovėsi mažas ir didelis, broliai ir sesės, kad kiekviena nesuklupusi šeima turi bent po vieną miškuose žuvusį didvyrį ar ištremtą tėvą, dėdę, senelį; arba visas tetas ir dėdes, visus senelius ir močiutes, giminaičius, padėjusius galvas kalėjimuose, lageriuose ir amžino įšalo tyruose.


Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija