Pirmasis puslapis
Krikščionybė
    šiandien
Lietuva
Mums rašo
Ora et labora
Susitikimai

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai
2012 metai
2013 metai
2014 metai

Jonas Krikštytojas – šiuolaikinio krikščionio ir katecheto įvaizdis

Evangelija pagal Joną šiandien kalba apie Joną Krikštytoją, laisvę skelbiantį pranašą: „Buvo Dievo siųstas žmogus, kurio vardas Jonas. Jis atėjo kaip liudytojas, kad paliudytų šviesą, ir kad visi jo dėka įtikėtų. Jis pats nebuvo šviesa, bet turėjo liudyti apie šviesą (Jn 1,6–8).

Jonas – Dievo pasiuntinys, pranašas, kviečiantis Dievo tautą į atnaujintą gyvenimą, atgailą ir atsivertimą: „Tyruose šaukiančiojo balsas: „Taisykite Viešpačiui kelią! Ištiesinkite jam takus!“ (Mk 1, 2–3).

Skelbiama, kuo svarbus Jonas Krikštytojas: „Jis pažadino gelbėtoją mums galingą iš savo tarno Dovydo ainių“ (Lk 1, 69).

Jordano žemėje pradėjęs pranašo veiklą, Jonas skelbė artėjančią Dievo karalystę:

Tu, vaikeli, būsi aukščiausiojo pranašu, eisi pirm Viešpaties veido Jam kelio nutiest (Lk 7, 6). Pranašas – visų pirma tas, kuris byloja, skelbia, ką nors svarbaus ir pastebi aplinkos neteisingumą. Būti pranašu – įžvelgti Mesiją kito žmogaus veide. Todėl Jonas teisingai pastebi: „Tarp jūsų yra tas, kurio jūs nepažįstate“. Hebrajų kalboje tiesa (emet) yra tos pačios reikšmės kaip ir žodis tikėjimas. Hebrajų supratimu, tiesa yra meilė, tikėjimas, pasitikėjimas. Jonas Krikštytojas buvo teisingas žmogus, išdrįsęs sakyti tiesą ir už tai padėjęs galvą. Tiesa ir teisingumas liudija Dievo buvimą tautoje ir žmonių santykiuose: „Jeigu Izraelis nors vieną dieną visiškai tiksliai įvykdys Dievo įstatymą, pas jus ateis Dievo karalystė“.

Jonas Krikštytojas sutinka Jėzų; jį krikštija, liudija, pranašauja: „Jam skirta augti, o man mažėti“ (Jn 3, 30). Tikslus šio posakio atvaizdas – L. da Vinčio paveikslas „Jonas Krikštytojas“, rodantis į ateinantį aukštesnį už jį – Jėzų iš aukštybių. Rodantis Jono pirštas – nuoroda į Jėzų, kaip į žmonijos Naująją Sandorą, ateinančią Dievo karalystę. Šiuo neįprastai ryškiu ženklu mums nurodoma gyvenimo kryptis – ateinantis Jėzus. Šis ženklas – pranešimas visiems laikams, kad tikėjimo tiesa yra tikrovė.

Jonas Krikštytojas yra didis liudytojas mūsų laikams, nes ir šiandien jų ypač reikia, skelbiant Evangeliją. Pasaulis ištroškęs gyvojo Dievo žodžio.

Tam pašauktas kiekvienas iš mūsų, o būdami krikščionys, esame Evangelijos skelbėjai ir liudytojai. Esame įpareigoti tepti Dievo buvimo pasaulyje ženklu, liudyti Kristų, atskleisti Dievo meilės slėpinį. Krikščionis yra pašauktas išgirsti Dievo kvietimą ir atsiliepti visu savo gyvenimu.

Ypatinga misija ir pašaukimas tenka katechetams – jie privalo tinkamai pasirengti savo pareigoms, kad galėtų vaisingai dalyvauti bažnyčios pastoracinėje, evangelizacinėje veikloje, perteiktų krikščioniškąją žinią. Bažnyčios dokumentai (Bendrasis Katechezės Vadovas, 1998) katechetų misiją apibūdina taip: „Katecheto dvasinė vienybė ir darna pasireiškia per kristocentrinę prizmę, įžvelgiant begalinį artumą Kristui, Dievui ir Šventajai Dvasiai“. Jie įpareigoti naudotis visomis šiuolaikinėmis komunikavimo priemonėmis, kad padėtų tinkamai perduoti evangelinę žinią tinkamam. Katechetas pašauktas būti gyvąja Jono Krikštytojo ikona – savo gyvenimu, liudijimu, evangelizacine, pastoracine veikla rodyti „jaunimui kelią į Kristų. Katechetai turi liudyti Kristų savo gyvenimu – tapti gyva medija.

Aukštas komunikuotojų profesionalumas įgalina kokybiškai perteikti evangelinę tikrovę, neiškreipiant jos turinio. Bažnyčios tėvų palikimas suteikia neribotas galimybes gerai parengtai evangelizacijai, sumaniai naudojant medijas.

Violeta Neverdauskė,
VDU studentė

© 2014 „XXI amžius“