Gimtinė:
žmonės
ir darbai

Projekto rubrikos: „Atmintis“, „Bendruomenėse“,
„Istorija ir dabartis“, „Naujakuriai“, „Pažintis“, „Susitikimai“,
„Tarp lietuvių“, „Tėviškės lobiai“, „Žvilgsnis“.

Tarp lietuvių

Marijampolės rusakalbiai moka lietuviškai

Jolanta RAČAITĖ

Marijampolės rusakalbių klubo „Mozaika“ vadovė Natalija Diomina Ričardo PASILIAUSKO nuotrauka

Marijampolėje gyvenantys rusakalbiai yra susibūrę į klubą „Mozaika“, kuris gyvuoja antrą dešimtmetį, įkūrę sekmadieninę mokyklą, veikia ir rusų kultūros pažinimo būrelis. Rusai domisi ir Lietuvos kultūra, aktyviai dalyvauja miesto gyvenime. Klubo gyvavimo pradžia – 2000-ieji, o įkūrėja ir pirmoji vadovė – Zinaida Petručenija. Vėliau vadovavimą rusakalbių klubui perėmė (ir tai daro iki šiol) Natalija Diomina, rusų kalbos mokytoja, Moksleivių kūrybos centre veikiančio rusų kultūros pažinimo būrelio vadovė.

Integravosi, sukūrė mišrias šeimas

Nors Marijampolės gatvėse rusiškai kalbant nedažnai išgirstame, pasak N. Diominos, rusakalbių Sūduvos sostinėje nėra mažai. Daugelis jų integravosi, sukūrė mišrias šeimas ir laisvai kalba lietuviškai.

Tėviškės lobiai

Darbščios rankos sukuria grožį bet kur ir iš bet ko

Vytautas Bagdonas

Audrius ir Danutė Mikuckai savo sodybą puoselėja pasitardami, vienas kitam padėdami

Dideliame, į tolį nusidriekusiame Būtėnų kaime (Anykščių r., Svėdasų sen.) gali išvysti ne vieną tvarkingą, gėlių žiedais, medžiais ir dekoratyviniais krūmais išpuoštą sodybą. Audriaus ir Danutės Mikuckų kieme irgi pamatysi išpuoselėtus gėlynus, įvairias kompozicijas iš medžio ar metalo, gražiai nušienautą žaliąją veją.

Abu sutuoktiniai pasitardami, pasišnekučiuodami, pritraukdami savo vaikus, rūpestingai tvarko savo sodybos aplinką. Danutė rūpinasi gėlynų priežiūra, o  Audrius kiekviename erdvaus kiemo kampe įkomponuoja senus rakandus, medžio drožinius, nebenaudojamus prietaisus. Prasidėjus darbymečiui, nuo ankstyvo pavasario iki vėlyvo rudens Audrius triūsia laukuose su traktoriumi. O žiemos metą, kai būna daugiau laisvo laiko, drožia iš medžio visokias skulptūras, kuria kompozicijas. Paskui tuos savo kūrinius išdėlioja tarp gėlynų, kitų želdinių. Kai kiti nebereikalingas, sulūžusias traktoriaus ar žemės ūkio padargų dalis išmeta į metalo laužą, Audrius rūpestingai kiekvieną tokią detalę apžiūri, nuvalo ir vis ką nors sukonstruoja. Žiūrėk, sumanaus meistro rankos padaro iš tų nebereikalingų detalių kokį stovą gėlių vazonams, net sukonstruoja savotišką meno kūrinėlį. Puikiai tinka sodybos papuošimui ir jau atgyvenę namų apyvokos reikmenys, kažkada naudota žemės ūkio ar buities technika.

Atmintis

Gailestingumu įrašęs savo vardą į Lietuvos istoriją

Minint Australijos lietuvio Jono Petro Kedžio (1914–2006) 100-ąsias gimimo metines

Prof. Ona Voverienė

Nuo Igliškėlių iki Australijos

Jonas Petras Kedys gimė 1914 m. birželio 15 d. Igliškėlių valsčiuje, Marijampolės apskrityje, ūkininkų Veronikos ir Jono Kedžių šeimoje. Tėvai turėjo 33 ha žemės. J. P. Kedys mokėsi Navadų pradžios mokykloje, vėliau – Marijampolėje Rygiškių Jono gimnazijoje ir Alytaus aukštesniojoje miškų mokykloje. Mokydamasis Alytuje įstojo į Lietuvos šaulių sąjungą, buvo jūrų skautas. Lietuvą okupavus rusų kariuomenei, J. P. Kedys aktyviai įsijungė į pasipriešinimo judėjimą. 1941 metų birželį buvo NKVD suimtas, kalintas Tauragės gimnazijos patalpose įkurtame kalėjime. Išvadavo prasidėjęs karas, į Tauragę įvažiavę vokiečių tankai, privertė NKVD-istus paniškai trauktis. 1944 metais šeima pasitraukė į Vakarus. Apsistojo Vokietijoje. J. P. Kedys įstojo ir 1949 metais baigė Erlendeno universitetą, tapo politinės ekonomikos specialistu. Vokietijoje aktyviai dalyvavo lietuvių visuomeninėje veikloje, įsijungė ir į politinę veiklą. Su kitų tautų studentais, tada gyvenusiais Vokietijoje, dalyvavo renginiuose, nukreiptuose prieš Sovietų Sąjungos tironiją ir nusikaltimus žmoniškumui jų pavergtose Tėvynėse. 1949 metais emigravo į Australiją. Tautiečių padedamas apsigyveno Sidnėjuje. Kartu su bendraminčiu J. Voteikiu savo lėšomis leido kas tris mėnesius išeidavusį žurnalą anglų kalba „News Digest International“. Šį žurnalą J. P. Kedys redagavo ir leido 30 metų. Jis buvo platinamas ir prenumeruojamas dešimtyje to meto valstybių. Iki šiol šis žurnalas laukia Lietuvos istorikų susidomėjimo ir tyrinėjimų.