|
Netekome sukilimo vado
Birželio 7 dieną Jungtinėse Amerikos Valstijose mirė 1941 m. birželio 23 d. sukilimo vadas Pilypas Žukauskas (Narutis).
Jis gimė 1920 m. gegužės 26 d. Piatigorske. Šeimai grįžus į Lietuvą, įstojo į Panevėžio gimnaziją. Joje pirmiausia dalyvavo vilkiukų (skautų) susirinkimuose. Pilypo draugui paskatinus jį patarnauti šv. Mišioms, tapo ateitininku (tuomet jau draudžiamos organizacijos nariu). Čia jam labai patiko. Panevėžio gimnazijoje dirbo iškilūs kunigai kapelionai (A. Lipniūnas, A. Sušinskas). Kapelionui rekomendavus, Pilypas ėmėsi vadovauti gimnazijos ateitininkų kuopai. Pabaigęs gimnaziją, P. Žukauskas įstojo į Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) elektrotechnikos fakultetą.
Universiteto korporacijų veiklą koordinavo korporacijų taryba. Ji buvo renkama studentų, korporacijos narių. P. Žukausko vadovaujama ateitininkų korporacija Grandis buvo viena stipriausiųjų. Ji surinkdavo daugiausiai balsų, o P. Žukauskas buvo išrinktas korporacijų tarybos pirmininku. Ši korporacijų taryba vadovavo studentų veiklai, tokiu būdu tapdama studentų antibolševikinio pogrindžio centru. P. Žukauskas tapo studentų antibolševikinio pasipriešinimo vadu. Plečiant pasipriešinimo veiklą, korporacijų taryba ėmėsi konkrečių uždavinių. Įsijungus A. Damušiui, L. Prapuoleniui, J. Vėbrai, paruošta sukilimo koncepcija jį pradėti vokiečiams pradėjus karą, kai savomis jėgomis galima pasipriešinti sovietų okupacinėms jėgoms, o įgijus krašte vyraujančią jėgą, skelbti Deklaraciją apie atstatomą Nepriklausomą Lietuvą ir atstatyti krašte administraciją. Nepriklausomos Lietuvos atstatymo Deklaracija buvo paruošta ir pasiruošta jos paskelbimui. Sekmadienį, birželio 22-ąją, Narutis sukvietė pasitarimą Kaune, senelių namuose, kur buvo paskirstytos užduotys sukilimui. Sukilimo vadu tapo Pilypas Žukauskas (Narutis). Sukilimui plečiantis, buvo įvardintas šio judėjimo titulas Lietuvių aktyvistų frontas. Jo vardu vyko tolesni sukilimo veiksmai.
Ypač sėkminga pasirodė Rudoko veikla. Jam buvo pavesta užduotis užgrobti centrinį Kauno paštą, kuris kontroliavo visus ryšius krašte. Įgijęs centrinio pašto kontrolę, Rudokas paskelbė, kad ryšius valdo vokiečių kariuomenės desantas, ir čia kilo panika: visi stengėsi bėgti iš miesto. Kadangi kariniai daliniai tarpusavyje buvo susiję bendrais ryšiais, ten išplito panika. Bėgo administracija ir atskiri kariniai padaliniai. 1941 m. birželio 23 d. per Kauno Radijo stotį buvo paskelbta Nepriklausomos Lietuvos atstatymo deklaracija. Tą patį rytą užimti ginklų sandėliai Parodos gatvėje, ir sukilimo dalyviai buvo apginkluoti.
Mindaugas BLOZNELIS
© 2014 XXI amžius
|