Bevaisis antikonstitucinis flirtas
Algimantas Zolubas
|
Lietuvos valstybėje greta kamieninės lietuvių tautos gyvena tautinės bendrijos: rusų, lenkų, žydų, ukrainiečių bei tautinės mažumos totorių, karaimų. Didžioji dauguma jų yra Lietuvos piliečiai ir todėl vadinami Lietuvos rusais, Lietuvos lenkais, Lietuvos žydais, Lietuvos totoriais. Tačiau neskaitlinga dalis Lietuvos lenkų save įvardija lenkais Lietuvoje (poliaki na Litvie). Sakytume, tegul kaip nori jie vadinasi, tegul net lenko kortą turi, tik tegul laikosi Lietuvos įstatymų, gerbia kamieninę tautą, nesielgia čia kaip šeimininkai. Iš tikrųjų, jei nesi Lietuvos lenkas, o tik lenkas Lietuvoje, nenori integruotis į kamieninės tautos valstybę, ji tave gali laikyti tik svečiu, kuriam Lietuvos įsipareigojimai yra ženkliai mažesni nei Lietuvos piliečiui. Tačiau tie poliaki na Litvie užsimanė, kad jiems būtų suteiktos ne tik Lietuvos piliečio teisės, bet ir kai kurios Lenkijos piliečio teisės. Tarp tokių teisių asmens dokumentuose pavardes bei vardus rašyti lenkiškais rašmenimis. Gal tos bendrijos mažumai tebesisapnuoja Liublino unija, Želigovskis ir Pilsudskis Lietuvoje, gal jie lenkų kalbą vertina labiau nei lietuvių kalbą, bet, tarkime, nei Rusijoje, nei Amerikoje tokių teisių lenkai nereikalauja. Galėtume nekreipti dėmesio į absurdiškus svečių reikalavimus, tačiau Lenkijos valstybės vadovai mūsiškiams kelia tuos pačius reikalavimus. O šie pataikūniškai klausė, absurdiškoms lenkų ambicijoms mūsų tautinio orumo žeminimo sąskaita pritarė, vykdė antikonstitucinį flirtą, žadėjo problemą spręsti ir net teikė vilčių, kad lenkų asmens dokumentuose bus leista rašyti pavardes lenkiškais rašmenimis. Antai, susitikimuose su Lenkijos prezidentu, nepaisydamas LR Konstitucijos nuostatų, neturėdamas tam teisės, prezidentas V. Adamkus lenkams žadėjo lenkiškas pavardes ir vardus asmens dokumentuose Lietuvoje pradėti rašyti lenkiškais rašmenimis. Panašius ketinimus yra pareiškęs ir premjeras A. Kubilius.
|