|
Ar birželio 29-osios referendumas bus stebuklas
Juozas Dapšauskas
Norint surengti referendumą visuomenės iniciatyva, Lietuvoje reikia per 3 mėnesius surinkti 10 proc. rinkimų teisę turinčių parašų, Ukrainoje 6,56 proc., Italijoje 0,83 proc., Olandijoje 3,5 proc., Šveicarijoje 0,6 proc. (paprastam referendumui) ir 1,20 proc. (konstitucinei pataisai). Tai parodo, kad Lietuvoje žmonių valia rengiant referendumą yra iki pasityčiojimo ribojama. Specialiai taip padaryta, kad referendumus galėtų inicijuoti tik Seimas.
Gal įvyks dar vienas stebuklas, iš tų, kurie šį referendumo procesą tikrai lydi: pirmiausia surinkta per 320 tūkst. parašų, paskui įvykdytas reikalavimas taisyti tariamai neįskaitomus parašus, galiausiai įveikus ir šią kliūtį, sąmoningai nerengus referendumo per Europarlamento (EP) ir Prezidento rinkimus ir referendumo įvykimo galimybę sumažinus iki minimumo, gal ir šąkart bus neįtikėtinas stebuklas, žmonės vis vien ateis balsuoti ir referendumas įvyks?
Ko taip bijoma referendumų? Ta ligota baimė pasireiškė su kaupu, kai net per 10 milijonų litų išmetama į balą referendumo nerengus kartu su EP ir LR Prezidento rinkimais. Darbo bei Tvarkos ir teisingumo, socialdemokratų partijos vaizduoja, kad tarsi pritaria referendumo suorganizavimui, bet realiai nepadarė nieko, kad jis vyktų tada, kai piliečiai gali ateiti balsuoti, ir specialiai nugrūdo į birželio 29 dieną, kai žmonės jau atostogauja, o ūkininkai intensyviai dirba laukuose. Žinant vangų žmonių ėjimą į rinkimus, labai abejotina, kad referendumas tikrai įvyks: tam reikia, kad balsuoti ateitų daugiau nei 50 proc. rinkimų teisę turinčių piliečių. Tačiau referendumo atveju gali suveikti žmonių protesto nuotaika ir ateiti būtent tie, kurie nusivylę ir įprastai nedalyvauja rinkimuose.
Saugikliai, kad ir netobuli bei taisytini, Seimo jau yra sudėti, bet didžioji dalis partijų ypač bijo prarasti kontrolę, jei referendumu būtų nuspręsta, kad, norint piliečių iniciatyva rengti referendumą, pakanka surinkti 100 tūkst. parašų. Tada valdžia nebegalėtų primesti savo valią, o galimybė inicijuoti referendumus valdžią veiktų kaip tramdomieji marškinėliai.
Tvarkiečiai Seimo nariai pažaidė, pavaizdavo, kad sprendžia problemą ir įregistravo pataisą, kad 100 tūkst. parašų pakaktų norint piliečių iniciatyva surengti referendumą. Bet šis manipuliacinis žaidimas sustojo įstatymų leidybos pakelėje. Akivaizdu, kad tik dėl akių dūmimo tai ir tebuvo daroma.
Kalbu ne apie referendumui spręsti pateikiamus klausimus, bet apie teisę piliečiams juos inicijuoti ir rengti, net klysti balsuojant už referendumui iškeltus klausimus. Kodėl valdininkai savo sprendimais gali klysti ir užtraukti šimtamilijoninius nuostolius šaliai, o patys rinkėjai tiesiogiai spręsdami klausimus referendumu negali? O gal referendumuose būtent bus priimti logiškesni ir be korupcijos įtakos sprendimai? Apie referendumų rengimo svarbą ne kartą viešai yra pasisakęs ir politikos apžvalgininkas Kęstutis Girnius: Principingai pritariu referendumams. Sunku kalbėti apie skaidrią demokratiją, jei politikai nepasitiki žmonėmis ir jų gera valia bei sveiku protu. Nepritariu paternalizmui ir elito pretenzijoms, kad jis geriau žino, ko reikia eiliniams piliečiams, kas tarnauja jų interesams geriau negu patys piliečiai. Kompartija irgi manė, kad ji geriau žino, tad ir viena sprendė svarbiausius klausimus. Apskritai paternalizmas sunkiai suderinimas su viena pagrindinių demokratijos prielaidų, būtent, kad su kai kuriomis išlygomis piliečių balsas turi būti lemiamas.
Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai visai eina prieš demokratiją ir ragina neiti į referendumą. Taip puoselėjama demokratija ir gerbiami rinkėjai? O gal net nusižengiama įstatymui, nes trukdoma pasinaudoti rinkėjo teise? K. Girnius teigia: Nedviprasmiškai pritariu siūlymui nuleisti kartelę referendumui rengti nuo 300 tūkst. būtinų parašų iki 100 tūkstančių. Vargu ar demokratija gali suklestėti, jei ji grindžiama nepasitikėjimu rinkėjais.
Visuomenę prilyginantiems runkelių laukui retoriškai reikia pasiūlyti: gal visai nebeverta bet kokius rinkimus organizuoti, taip būtų sutaupomi pinigai, kuriuos galima skirti koncertui su alkoholiu suorganizuoti ar socialinėms pašalpoms skirti? Gal tuos, kurie, pavyzdžiui, dabar yra postuose, ir palikime amžiams? Rinkimų agitacijos metu yra tiek demagogijos, saldžialiežuvavimo, snapelių fotošopinimo, kad kitų galimos referendumų populistinės manipuliacijos vargiai galėtų joms prilygti.
Nesidomėjimą politika gali skatinti įvairūs veiksniai: abejingumas, žinojimas, kad vienas balsas nieko nereiškia (tai labai racionalus požiūris), tad neverta balsuoti, santykinis pasitenkinimas esama padėtimi. Baiminamasi, kad tiesioginė demokratija sukels daugiau konfliktų. Bet didesnį pavojų sukelia ne tai, kad bus per daug demokratijos, bet kad dabar yra jos per mažai, teigė K. Girnius.
Šiandien visa demokratinė kova vyksta valdžios olimpe, o visuomenė gali tik stebėti kautynes, o pati dalyvauti valstybės valdymo procesuose neturi teisės. Galima nutekinti informaciją, valstybės paslaptį bendram labui, kitus procedūrinius pažeidimus daryti, juk žinome, kas galima Jupiteriui, negalima jaučiui. Svarbiausia yra susitarti verslo ir politikos atstovams, ir tai vadinama demokratija. Bet ar tai tikrai demokratija?
Bet jei referendumas birželio 29 dieną stebuklingai įvyktų, tikriausiai atsistatydinti in corpore turėtų Seimo pozicija su opozicija bei Vyriausybė ir pati Prezidentė.
© 2014 XXI amžius
|