|
RUBRIKOS
|
|
ARCHYVAI
|
|
2001 metai |
|
Prasmingas kunigystės 25-metis Dr. Aldona Vasiliauskienė
Garsios Aukštaitijos krašto giminės Liuimų atstovas Papilio Nekaltosios Švč. Mergelės Marijos parapijos klebonas kun. Virgilijus Liuima gegužės 28 dieną minėjo kunigystės 25-metį. Šioje giminėje išaugo kunigai jėzuitai Antanas ir Pranas, vienuolė Elena. Tai kun. Virgilijaus dėdės ir teta. Jų poveikis, kad ir netiesioginis laiškai buvo labai svarbus būsimam kunigui. Mons. Petras Baltuška (1930 11 201954 09 122012 10 13) yra sakęs, kad jei nebūtų giminėje taip ryškiai švietusi Kristaus šviesa, kažin ar Virgilijus būtų atėjęs į kunigystę. Liuimų giminė Liuimų giminę labiausiai išgarsino Virgilijaus dėdė profesorius kun. Antanas Liuima SJ (1910 01 281942 05 132000 07 26) pirmasis profesorius lietuvis Popiežiškajame Grigaliaus universitete Romoje (1957), Lietuvių katalikų mokslo akademijos (LKMA) akademikas (1959), Vytauto Didžiojo universiteto Garbės daktaras (1992), Utenos miesto Garbės pilietis (1994), 1995 metais apdovanotas Didžiojo Lietuvos Kunigaikščio Gedimino Trečiojo laipsnio ordinu, daug nuveikęs Lietuvos mokslui ir kultūrai, ypač Lietuvių katalikų mokslo akademijoje: ilgametis jos pirmininkas (19591992), vėliau Garbės pirmininkas (19922000), daug nuveikęs, kad LKMA sugrįžtų į Lietuvą. 1940 metų sausio pradžioje išvykus studijuoti į Vakarus, į Prancūziją, į Lietuvą leista atvykti tik 1989-aisiais (dalyvavo šv. Kazimiero palaikų perkėlime (nuo 19551956 metų galėjo tik susirašinėti). Kun. prof. Pranas Liuima SJ (1919 03 0819452005 06 06), pasitraukęs į Vakarus, mokėsi, dirbo ir gyveno Bostone, ten ir palaidotas. Jis žinomas fizikas (trumpųjų bangų spektroskopija), St. Louiso universitete apsigynęs disertaciją, nuo 1954 metų dėstė fiziką Bostono kolegijoje, vėliau universitete. Vienuolė Elena Liuimaitė ACJ (1911 04 061987 02 16) širdietė (Seserų Švč. Jėzaus Širdies Tarnaičių kongregacija), pas mons. Petrą Baltušką šeimininkavusi 11 metų: nuo jo vikaravimo Zarasuose, vėliau Daugailiuose (susirgusi išvyko pas seseris vienuoles į Kauną). Šioje Ažudvario kaimo (Utenos r.) gausioje Pranciškos ir Mikalojaus Liuimų šeimoje be jau minėtų trijų vaikų gimė Apolonija (19121981 12 05), Veronika (mirė nesulaukusi nė dvejų metų), Jonas (1915 01 122013 01 24), Agota (Paukštienė, 1924 02 052005 09 23) ir kunigo Virgilijaus tėvas Paulius (Povilas) (1921 10 062002 02 17). Broliai ir seserys Povilas Liuima 1953 metais vedė Anelę Gimbutytę (1922 01 102004 05 01) ir Kaliekių kaime, Vyžuonų parapijoje (Utenos r.), išaugino gražią septynių atžalų šeimą. Nors šeima ir sunkiai vertėsi, sugebėjo vaikus išmokslinti. Liucija (g. 1955 m.), baigusi Žemės ūkio akademiją, ištekėjo už Vlado Martinonio, gyvena Rokiškio r. Panemunyje. Išaugino tris vaikus Astą, Vilmą ir Paulių. Janina (g. 1956 m.), baigusi Vilniaus universitetą, įsigijo bibliotekininkės specialybę, ištekėjo už Valdemaro Širvinsko, gyvena Kupiškyje, augina du vaikus Karolį ir Kristiną. Eugenijus (g. 1957 m.), baigęs Vilniaus universiteto Medicinos fakultetą, gyvena Panevėžyje, dirba anesteziologu, su žmona Stase Radušyte išaugino dukrą Gustę ir sūnų Vincentą. 1961 m. rugpjūčio 8 d. gimė būsimasis kunigas Virgilijus. 1964 metais Anelei ir Povilui Liuimoms gimė dvynukai Lina (19642003) ir Antanas. Lina, baigusi Rokiškio kultūros mokyklą, dirbo bibliotekininke, Antanas dirbti pradėjo baigęs vidurinę. Remigijus (gim. 1967 m.) baigęs vidurinę mokyklą dirbo vairuotoju, dabar ūkininkauja tėviškėje Kaliekiuose. Kelias į kunigystę Virgilijus Liuima mokslus pradėjo Kaliekių pradinėje mokykloje ir baigęs tris klases (19681971), perėjo į Uteną. Nuo ketvirtos klasės mokėsi Utenos 4-oje vidurinėje (dabar Dauniškio gimnazija) mokykloje, patarnaudavo Vyžuonų Šv. Jurgio bažnyčios klebonui kun. Petrui Taruliui (1916 05 011941 01 262002 04 24), vasarą patarnaudavo ir Daugailiuose mons. P. Baltuškai, ten talkinti vykdavo ir atlaidų metu. Kunigas Virgilijus apie savo vaikystę yra rašęs: Apvaizda jau taip lėmė, kad mano teta vienuolė (širdietė) buvo šeimininkė Daugailiuose, klebonijoje, o vaikai visad turi teisę tetas lankyt... Lankydavome su vyresniu 3 metais už mane broliu Eugenijumi, dažniausiai vykdami į atlaidus... Kan. Petras Baltuška mus pyplius (ypač mane) mokindavo, ką turime daryt, kaip elgtis prie altoriaus, pagal sugebėjimus užduodavo kažką padaryt ar pašluot, ar ką atnešt. Pasibaigus atlaidams, ir užkandus, pamenu, mums su broliu būdavo nerašyta taisyklė nueit iki netoliese esančių kolūkio dirbtuvių, rast patvory kokią padangą nuo traktoriaus ar sunkvežimio, užsirident ant piliakalnio, kuris netoli nuo klebonijos, ir paleidus žiūrėt kaip ji rieda pasišokinėdama žemyn... Dažnai vieno sykio to ridenimo į viršų mums nepakakdavo kartodavom... Kunigas Petras matydavo kraipė galvą, šypsojosi ir sakydavo ale kad gi ir netingit... Tarnystė prie altoriaus klapčiuku man prasidėjo irgi Daugailiuose. Klieriku tuomet buvo dabartinis Dusetų klebonas kan. Stanislovas Krumpliauskas. Jis mus su pusbroliu Stasiu mokė, kaip Mišioms tarnaut nusiveda prie šoninio altoriaus, pasiima popieriaus lapą, kelia aukštyn (kaip kunigas ostiją) ir stebi ar teisingai ir laiku skambinam skambučiais... Pamokos tęsėsi apie savaitę, užtat prisiminimai iki šiolei išlikę. Kunigas Virgilijus yra rašęs, kad dar vaikystėje gimusi pagarbi meilė kunigui Petrui buvo vienas iš stimulų pasirenkant tarnystės Dievui ir žmonėms kelią. Mons. P. Baltuška tapo artimas ir visai Liuimų šeimai. 1979 metais, baigęs vidurinę mokyklą, Utenos autotransporto įmonėje Nr. 1 mokėsi vairuotojo profesijos. Paskui pusantrų metų dirbo toje pačioje įmonėje. Norėjo atlikti karinę tarnybą, mat svajojo apie mokslą Kunigų seminarijoje, tačiau jo, ne komjaunuolio, net du kartus neėmė į kariuomenę. Pagaliau 1981 metų pavasarį buvo pašauktas į armiją. Tarnavo Baltarusijoje, Borisovo mieste, ryšininkų dalinyje, aptarnaujančiame štabą. 1983 metais, tik sugrįžęs iš armijos, mėgino stoti į Tarpdiecezinę kunigų seminariją Kaune. Tačiau gavo neigiamą atsakymą. Pasaulietinė valdžia aiškino, kad du dėdės kunigai (Antanas Liuima SJ ir Pranas Liuima SJ) pabėgo į užsienį, bijodami liaudies keršto, nes jie liaudies priešai. Taigi, ir jis toks būsiąs... Ne kartą Virgilijų Liuimą bandė užverbuoti saugumas. Galiausiai paliko ramybėje. 1984 metais V. Liuima vėl padavė pareiškimą į kunigų seminariją šį kartą prasmuko. Tačiau po pirmojo kurso klierikas V. Liuima už antitarybinės literatūros platinimą buvo pašalintas, grasinta net kalėjimu (7 metams), tačiau viskas baigėsi laimingai. Susidarius palankioms aplinkybėms, po poros savaičių sugrįžo į savo kursą. Virgilijaus Liuimos kursas buvo didžiausias sovietmečiu įstojo 30 jaunuolių. Vasaros atostogas klierikas Virgilijus dažniausiai praleisdavo Daugailiuose pas mons. P. Baltušką. 1989 m. kovo 12 d. Virgilijaus diakonato šventimuose Kaune dalyvavo ir pirmąsyk į Lietuvą galėjęs atvykti dėdė kun. prof. Antanas Liuima SJ. Tai buvo didžiulė šventė ir dėdei, ir sūnėnui. Baigęs kunigų seminariją 1989 m. gegužės 28 d. V. Liuima įšventintas į kunigus. Tą pavasarį buvo įšventinta 20 seminaristų. Vienus įšventino Vilkaviškio, kitus Telšių ar Vilniaus katedrose, o kardinolas Vincentas Sladkevičius (1920 08 20 1944 03 251957 12 252000 05 28) ir vyskupas Juozas Preikšas Kauno Arkikatedroje įšventino į kunigus septynis (penki buvo skirti Panevėžio vyskupijai ir du Kauno arkivyskupijai). 1989 m. gegužės 28 d. buvo didelė šventė ir dėdei kun. prof. Antanui Liuimai SJ. Primicijas kun. V. Liuima 1989 m. birželio 11 d. šventė Vyžuonų Šv. Jurgio bažnyčioje, kurioje tuo metu klebonavo kun. Vytautas Tvarijonas (1924 05 071948 04 251994 01 10). Primicijų pamokslą pasakė dabartinis apaštalinis protonotaras Bronius Antanaitis. Birželio 18 d. Pirmąsias šv. Mišias kun. V. Liuima aukojo Daugailių Šv. Antano Paduviečio bažnyčioje, kurioje tuo metu dirbo būsimasis monsinjoras kun. P. Baltuška. Darbas parapijose Ketvirčio amžiaus kunigystės kelyje kun. Virgilijus dirba tik antroje parapijoje. Po devynių metų vikaro darbo Kupiškio Kristaus Žengimo į dangų parapijoje (19891998), 1998 m. birželio 28 d. buvo paskirtas klebonu į Papilio Nekaltosios Švč. Mergelės Marijos parapiją ir aptarnauja Kvetkų Šv. Jono Krikštytojo parapiją, koplyčias Meleišiuose ir Skrebiškiuose, o nuo 2005 metų ir Kupreliškio Šv. arkangelo Mykolo parapiją. Kupiškio vikaras Kun. Virgilijus Kupiškio dekano ir klebono mons. Klemenso Gutausko (1915 11 281941 01 262002 08 19) puoselėtas kunigas, kuriuo visose srityse pasitikėjo. Tik paskirtas į Kupiškį kun. V. Liuima aktyviai įsijungė į įvairiausius darbus, talkindamas klebonui. Nuo 1990 metų, Kupiškio dekanate pradėjus dėstyti tikybą mokyklose, pirmus metus abiejose Kupiškio vidurinėse mokyklose kun. V. Liuima dėstė tikybą, lankydavosi ir kitose rajono mokyklose. 1991 metais Kupiškėnų mintyse R. Simonavičiūtė rašė apie pagalbą, kurią gauna jaunimo organizacijos iš dvasininkų. Ypač džiaugiamasi mons. K. Gutausku ir vikaru kun. V. Liuima, kuris painiuose tikėjimo labirintuose susiorientuoti padeda... su vaikais pokalbiuose lanko ir Romą, ir Vatikaną, pabūna Šventojoje Žemėje. 1994 metų rugsėjį vikaras kartu su Kupiškio jaunimu vyko į Kryžių kalną dalyvauti Šventojo Tėvo lankymosi Lietuvoje metinių proga organizuotame teletilte. Kupiškio parapijos dvasininkai skaudžiai išgyveno asocialių šeimų vaikų skurdą. Vikaras kunigas Virgilijus ir parapijos Caritas pradėjo rūpintis vaikų globos namų steigimu. Dekanas K. Gutauskas šiai idėjai pritarė, pavesdamas vikarui visą organizacinį darbą. Po intensyvių kun. V. Liuimos pastangų, rėmėjų paieškos, Kupiškio parapijoje buvo įkurti Šv. Kazimiero vaikų globos namai, kuriuos 1996 m. rugsėjo 25 d. pašventino vysk. J. Preikšas. Vikaras Virgilijus globojo mons. K. Gutauską kaip sūnus tėvą, vežiojo į susitikimus, šventes, į gimtinę prie Rubikių ežero, ypač buvo dėmesingas pablogėjus monsinjoro sveikatai, o jam mirus, meldėsi gedulingose laidotuvių Mišiose, tapo vienu iniciatorių ir nuolatinių skatintojų šio straipsnio autorei parašyti išsamų darbą apie Klemensą Gutauską (482 psl. A. Vasiliauskienės monografija Monsinjoras Klemensas Gutauskas pasirodė 2004 m.). Papilio klebonas Po devynerių vikaravimo metų Kupiškio Kristaus Žengimo į dangų parapijoje kun. Virgilijus Liuima buvo paskirtas klebonu į Papilio Nekaltosios Švč. Mergelės Marijos parapiją, kur ir šiandien darbuojasi, aptarnaudamas dar dvi parapijas ir dvi koplyčias. Kurį laiką klebonas V. Liuima dėstė tikybą Papilio vidurinėje mokykloje, tačiau mažėjant mokinių skaičiui, mokykla tapo pagrindine ir pamokų klebonui nebeliko, tačiau dvasingumo sklaidai organizuojamos religinės grupės. Ne kartą rašyta apie kun. V. Liuimos Kučgalyje suorganizuotą Šventojo Rašto skaitymo grupę, patraukiančią tikinčiuosius ne tik iš Kučgalio, bet ir gretimų vietovių. Klebonas parapijiečiams organizuoja susitikimus su mokslo, kultūros atstovais. Kun. V. Liuima, būdamas plačios širdies, turi daug ką ir pats pasakyti: ir rimto, ir juokingo, moka pakalbinti ir prajuokinti ne tik vaiką, bet ir senelį. Jo dėmesingumas labai svarbus parapijiečiams. Ir ne tik jiems, bet ir visiems, kad ir atsitiktinai sutiktiems... Tačiau klebonas, sekdamas savo dėde profesoriumi kunigu Antanu, siekia, kad Bažnyčia būtų pagarbos, rimties ir susikaupimo vieta, kad į ją būtų ateinama ir tinkamai apsirengus ne kaip į pliažą ar pasilinksminimo vakarėlį... Bažnyčių remontai Kiekvieno kunigo gyvenime svarbią vietą užima bažnyčių remonto, statybos bei kiti ūkiniai darbai. Kun. V. Liuima garsėja remonto darbais: daug laiko ir pinigų reikėjo baigiant statyti Papilio kleboniją, kurią 2008 m. birželio 12 d. pašventino vysk. Jonas Kauneckas. Nemaža darbų atlikta remontuojant Papilio bažnyčią. Kunigo Virgilijaus pastangomis Papilio Nekaltosios Švč. Mergelės Marijos bažnyčia pasipuošė naujais, iš Norvegijos atvežtais vargonais, kuriuos 2014 m. sausio 12 d. pašventino vysk. Lionginas Virbalas SJ. Svarių darbų atlikta ir Kvetkuose. Kvetkų Šv. Jono Krikštytojo bažnyčioje suremontuoti avarinės būsenos bokštai. Savivaldybės lėšomis remontuota bažnyčia (pamatai, pakeistos ir sutvirtintos pažeistos bažnyčios sienų ir bokštų konstrukcijos, atnaujinta apdaila, restauruotos durys bei kryžius. Bažnyčioje įrengta žaibosauga, priešgaisrinė ir apsaugos signalizacijos). Gerų žmonių dėka atnaujinta šv. Stanislovo statula, kurią, užkeltą ant bažnyčios stogo, 2013 m. liepos 10 d. pašventino vysk. Jonas Kauneckas. Sutvarkyta ir suremontuota dar 19391940 m. kan. Adolfo Sabaliausko lėšomis pastatyta Meleišių koplyčia, kurioje palaidotas kan. A. Sabaliauskas. Atminties puoselėjimas Itin dideli kun. V. Liuimos nuopelnai įamžinant kan. Adolfo Sabaliausko-Žalios Rūtos (1873 08 23 (09 03)1896 03 081950 01 14) atminimą: suorganizuoti penki jubiliejiniai minėjimai, konferencijos (1995 11 07; 2000 01 14; 2001 05 25; 2010 07 23; 2013 08 31), Meleišiuose prie koplyčios pašventinta nauja paminklinė lenta (dalinininkas Vladas Vildžiūnas), pastatyta Donelaičio ir ,,Kalevalos draugijų (2001 m. gegužės 25 d.). Svarbi kunigo Virgilijaus veikla puoselėjant Bažnyčios statytojo Sibiro kankinio kun. Juozapo Bardišausko (1898 01 181925 06 141951 05 27) atminimą: apie jį prie simbolinio kapo Papilio bažnyčios šventoriuje kalbama mokiniams, parapijiečiams, atvykstantiems svečiams. Klebonas kun. V. Liuima nuolat kviečiamas į įvairius renginius ir, jei tik randa laiko, aktyviai dalyvauja konferencijose, jubiliejiniuose minėjimuose, koplytstulpių, kryžių bei Rūpintojėlių šventinimuose Utenoje, Daugailiuose, Kupiškyje, Skapiškyje. Itin svarbi kun. V. Liuimos veikla įamžinant Dievo tarno arkivyskupo Mečislovo Reinio atminimą Skapiškyje: patarimai, fizinė talka, įsijungimas į renginių organizavimą, piligrimų iš Rusijos sutikimas ir veikla įamžinant arkivyskopo atminimą, tai tik keletas paminėtų šios veiklos krypčių. Kol buvo gyvas mons. P. Baltuška, kun. Virgilijus vis skubėdavo į Daugailius: čia jis ne tik talkino jam, dalyvaudavo įvairiose šventėse, bet atvykdavo spręsti kunigui iškilusių problemų. Kun. V. Liuima džiaugiasi, kad dėdę prof. kun. A. Liuimą, atvykstantį į Lietuvą LKMA reikalais (konferencijos, suvažiavimai, jubiliejinės šventės...), galėjo pavežioti į įvairiausius tėvynės kampelius. Džiaugiasi jo gautais apdovanojimais, mokslininko pagerbimui suorganizuotomis jubiliejinėmis šventėmis Utenoje, Vilniuje, Kaune, Telšiuose, Vilkaviškyje, kitur. Pagarba į Amžinybę iškeliavusiems kunigams Kun. V. Liuima su pagarba kalba apie jau į Amžinybę iškeliavusius kunigus su kuriais bendrauta, dalintasi darbų sėkmėmis ir bėdomis. Su gilia pagarba prisimena mons. P. Baltušką, mons. K. Gutauską ir vienas, ir kitas jam buvo kaip tėvas. Atvykęs į Uteną užsuka pasimelsti prie kun. Petro Tarulio, kun. Petro Adomonio ir kitų kunigų kapų. Prisimindamas kun. Petrą Tarulį (1916 05 011941 01 262002 04 24), kurį kun. Virgilijus tebelaiko kunigo sąžinės pavyzdžiu, laidotuvių metu sakė, kad kunigas Petras buvo paprastumo, išminties, širdingumo ir krikščioniško gerumo pavyzdys, kuriuo turėtume sekti suteikdami viltingą prasmę saviems ir svetimiems gyvenimams. Kelionėse 1990 m. rugsėjo 11 d. kunigas Virgilijus pirmąsyk savo dėdės kvietimu kartu su mons. P. Baltuška ir broliu Eugenijum lankėsi Romoje. Po pirmosios kelionės į Romą keliauta ir kitur. O 1996 m. lapkričio 1827 d. pirmąsyk kartu su grupe Panevėžio vyskupijos kunigų vyko į Šventąją Žemę. Kunigas Virgilijus mėgsta fotografuoti ir filmuoti, tad iš tokių kelionių jis parsiveža puikiausių vaizdų, kuriuos mielai rodo parapijiečiams, pasakodamas ištisas istorijas, pasitelkdamas ir Šventąjį Raštą. Parapijiečiai klebonui labai dėkingi, kad jis gebėjo juos pavežioti po stebuklais garsėjančias ir kitas kiekvienam tikinčiajam brangias vietas Lietuvoje. Ketvirčio amžiaus kunigystės jubiliejiniame paveikslėlyje Papilio Nekaltosios Švč. Mergelės Marijos parapijos klebonas kun. Virgilijus Liuima įrašė: Švč. Mergele Marija, išmelsk jėgų gaivinti tikėjimą, viltį, meilę sutiktuosiuose.
Biržų rajonas
© 2014 XXI amžius |
| Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija |