|
Pilietiškumo beieškant
Valdas Kilpys
Vienas iš tų vyrų, ant kurio intelektinio bagažo stovi konservatizmo pamatai Michaelas Oakeshottas yra pasakęs, kad tikrovė pažini trimis būdais: teoriniu, praktiniu ir meniniu. Rašant praėjusios savaitės politikos įvykių apžvalgą visada kyla dilema, kokiu gi metodu naudotis? Tai, kas teoriškai lyg ir priimtina, praktiškai gali būti nemoralu, o žvelgiant meniškai, visai subjektyviai vertinti reiktų. Mes laikysimės vidurio kelio taisyklės. Štai sekmadienį vyko nemažai aistrų sukėlęs referendumas dėl žemės. Sunkoka suvokti, kodėl į vieną krūvą buvo sumesti tokie skirtingi klausimai: apie žemės pardavimą užsieniečiams ir referendumui rengti būtinų parašų skaičiaus. Viešai niekas taip ir neatsakė, kodėl ir kieno buvo leista tai daryti. O kas, jei kitą kartą panorėjus įteisinti gėjų santuokas, prie šio klausimo bus pridėtas dar vienas, sakykime, apie būtinybę reikalauti tuoj pat atlyginti žalą už sovietinę okupaciją? Skamba kvailai? Taip, bet kai turime precedentą, tai viskas įmanoma. Tai jaudina. Drįsiu teigti, kad klausimas apie parašų skaičių, reikalingą surengti referendumui, buvo svarbiausias. Ypač turint mintyje ir liepos 20 dieną NATO generalinio sekretoriaus Anderso Fogho Rasmusseno padarytą pareiškimą apie tai, kad Rusijos žvalgybos agentūros slapta dirba su Europos aplinkosauginėmis grupėmis, kurios agituoja prieš skalūnų dujas. Maskva šias grupes finansuoja tam, kad Europos Sąjunga išliktų priklausoma nuo rusiškų dujų. Lengvai organizuojami referendumai Kremliui yra reikalingi kaip oras tai nenuginčijama tiesa. Tada ir suskystintųjų dujų terminalų nebereikės, ir apie skalūnus pamiršime, ir šiaip būsime tokie ekologiški ir nepriklausomi, kad nors prie plačios rusiškos širdies dėk. Jei vienas iš kandidatų į prezidentus be vargo savo palaikymui surinko 108 000 palaikymo parašų, tai pabandykite įsivaizduoti, ar jam būtų sunku surinkti 100 000 dėl Vilnijos krašto autonomijos?
|
|
Išsakyti savo požiūrį į laisvę ir žemę išdrįso tik 15 proc. Lietuvos piliečių
Kaip skelbia Vyriausioji rinkimų komisija (VRK), referendume dėl Konstitucijos 9, 47 ir 147 straipsnių pakeitimo dalyvavo 379 915 rinkėjų, t.y. 14,97 proc. balsavimo teisę turinčių piliečių. 268 920 (72,84 proc.) rinkėjų pasisakė už referendumo iniciatorių pasiūlytas Konstitucijos pataisas, o 100 249 balsavo prieš (27,16 proc.), negaliojančių biuletenių rasta 10 746 (2,83 proc.). Tam, kad referendumas įvyktų ir būtų priimtas siūlomas įstatymo projektas, jame turėjo balsuoti pusė visų Lietuvos rinkėjų. Primename, kad referendumo išvakarėse į rinkėjų sąrašus buvo įtraukta daugiau nei šimtas tūkstančių rinkėjų, palyginti su pirmuoju Respublikos prezidento rinkimų turu šių metų gegužės 11-ąją. Daugiau nei 300 tūkst. piliečių parašų surinkę iniciatoriai siūlė Konstitucijos pataisas, kuriomis būtų uždrausta parduoti žemę užsieniečiams, referendumu priimtus sprendimus galėtume pakeisti tik kitame referendume, o ateityje referendumams skelbti pakaktų 100 tūkst. parašų. Taigi Lietuvos piliečių iniciatyva surengtas ir Lietuvos politinių partijų bei VRK visais įmanomais būdais slopintas referendumas Tautos valia laikomas neįvykusiu.
|
|
Lietuvos piliečiai nėra pratę dalyvauti sprendžiant valstybei svarbius klausimus
Tomas Viluckas
Kaip vertinti paskutinį Tautos valia surengtą referendumą? Ką apie mūsų valstybės, mūsų pilietinės visuomenės būklę sako tas faktas, kad birželio 29-ąją prie balsadėžių išdrįso ateiti tik penkiolika nuošimčių į rinkėjų sąrašus įrašytų piliečių? Kokių būta klaidų ir kokias išvadas vertėtų pasidaryti? Referendumo vertinimas yra dviprasmiškas: viena vertus, matome, kad buvo padaryta viskas, jog šitas referendumas žlugtų. Tyla arba neigiama informacija viešojoje erdvėje, atmestinas rinkimų komisijų darbas žmonės negaudavo rinkėjo pažymėjimų, neturėjo pakankamai informacijos visa tai rodo, jog visos institucijos apsisprendė padaryti viską, kad rezultatas būtų toks. Ir visas referendumo procesas vyko labai sunkiai, buvo daromos visokios kliūtys, kad referendumas neįvyktų.
|
|
|