Pirmasis puslapis
Aktualijos
Katalikų
    bendruomenėse
Krikščionybė
    šiandien
Laikas ir žmonės
Lietuva
Ora et labora

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai
2012 metai
2013 metai
2014 metai

Prasidėjo Žemaičių Kalvarijos atlaidai

Kan. teol. lic. Andriejus Sabaliauskas

Tradiciškai šiemet Didžiųjų Žemaičių Kalvarijos atlaidų išvakarėse, liepos 1 dieną, maldininkai, ypač Marijos legiono nariai iš visos Telšių vyskupijos bei kitų Lietuvos vietų, rinkosi į netoli Žemaičių Kalvarijos esantį, žmonių vadinamą Panų kalną. Prie Pasruojo kaimo tvenkinių esanti koplyčia bei šalia jos pastatyti kryžiai, koplytstulpiai, koplytėlės primena tikintiesiems senus laikus, kai XVII amžiuje švedų kariuomenės kareiviai gyvas rūsiuose užvertė aplinkinių kaimų merginas ir moteris. Tradiciškai atlaidų išvakarėse 16 valandą buvo aukojamos šv. Mišios Panų kalne. Joms vadovavo Telšių kunigų seminarijos prefektas kan. Andriejus Sabaliauskas, koncelebravo grupė kunigų, giedojo Alsėdžių parapijos sumos choras. Pamokslą pasakė kan. A. Sabaliauskas. Jis priminė istorinius įvykius, susijusius su šia šventa vieta, bei ragino gausiai susirinkusius maldininkus nuolat klausytis Dievo ir kalbėtis su juo, kad mokydamiesi iš Dievo Motinos Marijos nuolankiai įvykdytume Dievo mums skirtąją valią. Tie keli šimtai moterų ir merginų, paaukojusių savo gyvybes dėl tikėjimo ir moralinių įsitikinimų yra akivaizdus pavyzdys, kaip svarbu būti ištikimiems Dievui iki galo. Kanauninkas priminė, jog prasidedantys atlaidai ypatingi, nes vyksta Šeimos metais, buriantis prie Krikščioniškų Šeimų Karalienės stebuklingojo paveikslo ir renkantis į Didžiuosius atlaidus, kurie pradėjo vykti prieš 375 metus! Taigi šie metai Žemaičių Kalvarijoje – jubiliejiniai.

Prasmingas kunigystės 25-metis

Dr. Aldona Vasiliauskienė

Kun. Virgilijus Liuima (dešinėje) bendrauja su skapiškiete Aldona Kytriene

Garsios Aukštaitijos krašto giminės – Liuimų – atstovas Papilio Nekaltosios Švč. Mergelės Marijos parapijos klebonas kun. Virgilijus Liuima gegužės 28 dieną minėjo kunigystės 25-metį. Šioje giminėje išaugo kunigai jėzuitai Antanas ir Pranas, vienuolė Elena. Tai – kun. Virgilijaus dėdės ir teta. Jų poveikis, kad ir netiesioginis – laiškai – buvo labai svarbus būsimam kunigui. Mons. Petras Baltuška (1930 11 20–1954 09 12–2012 10 13) yra sakęs, kad jei nebūtų giminėje taip ryškiai švietusi Kristaus šviesa, kažin ar Virgilijus būtų atėjęs į kunigystę.

Liuimų giminė

Liuimų giminę labiausiai išgarsino Virgilijaus dėdė profesorius kun. Antanas Liuima SJ (1910 01 28–1942 05 13–2000 07 26) – pirmasis profesorius lietuvis Popiežiškajame Grigaliaus universitete Romoje (1957), Lietuvių katalikų mokslo akademijos (LKMA) akademikas (1959), Vytauto Didžiojo universiteto Garbės daktaras (1992), Utenos miesto Garbės pilietis (1994), 1995 metais apdovanotas Didžiojo Lietuvos Kunigaikščio Gedimino Trečiojo laipsnio ordinu, daug nuveikęs Lietuvos mokslui ir kultūrai, ypač Lietuvių katalikų mokslo akademijoje: ilgametis jos pirmininkas (1959–1992), vėliau – Garbės pirmininkas (1992–2000), daug nuveikęs, kad LKMA sugrįžtų į Lietuvą. 1940 metų sausio pradžioje išvykus studijuoti į Vakarus, į Prancūziją, į Lietuvą leista atvykti tik 1989-aisiais (dalyvavo šv. Kazimiero palaikų perkėlime (nuo 1955–1956 metų galėjo tik susirašinėti).

Devintinių procesijos – vienybės ženklas

Birželio 22-osios sekmadienį švenčiamos Švč. Kristaus Kūno ir Kraujo iškilmės –Devintinės – šiemet ypatingos, nes sukanka 750 metų nuo jos įvedimo. 1264 m. rugpjūčio 11 d. popiežius Urbonas IV paskelbė bulę „Transiturus de hoc mundo“, kuria nurodė, kad ketvirtadienį po Sekminių oktavos visame katalikų pasaulyje būtų švenčiama „Festum Corporis“ („Kūno šventė“) ir kad ją minėdami visi katalikai džiugiai, iškilmingai išpažintų tikėjimą tikru Kristaus buvimu Eucharistijos sakramente. Taip atsirado ir eucharistinių procesijų tradicija. Nepaisant blogų orų kai kuriuose Lietuvos miestuose vyko Devintinių procesija su Švenčiausiuoju Sakramentu. Šiandien šiek tiek išsamiau supažindinsime su Devintinių procesijomis, vykusiomis Kaune, Šiauliuose, Panevėžyje ir Radviliškyje.

Arkikatedroje Sekminių išvakarėse beveik 100 žmonių priėmė Sutvirtinimo sakramentą

Birželio 7-ąją, Sekminių išvakarėse, Kauno Arkikatedroje bazilikoje iš Kauno arkivyskupo metropolito Sigito Tamkevičiaus SJ rankų priimdami Sutvirtinimo sakramentą Šventosios Dvasios sutvirtinimo dovaną gavo beveik 100 žmonių – jaunuolių ir suaugusiųjų (keli jų kartu priėmė ir Pirmąją Komuniją). Jie rimtai rengėsi Sutvirtinimui Arkikatedros parapijos namuose, Suaugusiųjų katechezės mokykloje ar dalyvaudami evangelizacinėje „Alfa“ programoje.

Eucharistijai vadovavęs ir Sutvirtinimą teikęs arkivyskupas kvietė gausiai Arkikatedroje susirinkusią bendruomenę melstis už sutvirtinamuosius, kad Viešpats laimintų jų jaunystę.

„Dievas ateina pas jus su savo meile ir Jis gali padaryti jūsų gyvenimą nuostabų – jis gali tapti šventas“, – sakė ganytojas jauniems žmonėms homilijoje, vėliau tėviškai jiems patardamas, kokios priemonės padėtų nuolat gyventi Dievo malonėje ir Šventosios Dvasios šviesoje. Jaunuoliai paraginti nedelsti ir išpažintimi atkurti meilės ryšį su Dievu, jei jis kartais nutrūktų per nuodėmę; meilės ryšį su Dievu nuolat palaikyti malda, ypač su džiaugsmu, o ne iš varginančios pareigos ateinant į Viešpaties meilės puotą – sekmadienio Eucharistiją, Tikėjimą reikia auginti nuolat skaitant Šventąjį Raštą. „Prašau Jūsų – bendradarbiaukite su Viešpačiu“, – sakė arkivyskupas jau priėmusiems Sutvirtinimą, linkėdamas rimtai, klausantis Viešpaties, rinktis pašaukimo kelius, kad gyvenimas išties būtų vaisingas.

Maldos adoracijoje

Dėl prasto oro Devintinių procesija Šilalėje vyko bažnyčioje. Ją vedė Šilalės Šv. Pranciškaus Asyžiečio bažnyčios kunigai: klebonas dekanas kan. dr. Algis Genutis, kairėje – vikaras Justinas Palubinskas

Visą birželį katalikų bažnyčiose meldžiamasi į Švč. Jėzaus Širdį: giedama tam skirta litanija, kalbamos maldos. Šilalės dekanate kiekvieną birželio dieną, pradedant 8 val. ryto ir baigiant kitos dienos 8 val. ryto, kurioje nors bažnyčioje vyko Švč. Sakramento adoracija (Švč. Sakramento garbinimas, apmąstant Jo prasmę). Jos metu buvo meldžiamasi už šeimas, paminint Šeimos metus. Adoracija – Švč. Sakramento kultas. Ši sena Bažnyčios tradicija išreiškia ypatingą pagarbą Eucharistiniam Jėzui. Pamaldų metu Švč. Sakramentas yra išstatomas monstrancijoje, kad matytųsi. Adoracija – susitikimas su Kristumi, kuris yra Asmuo, tai – žmogaus buvimas su Juo ir Jo buvimas su žmogumi širdis širdin.

Devintąjį ketvirtadienį po Velykų švenčiamos Devintinės (Kristaus Kūno ir Kraujo šventė), kadangi Kristus Paskutinės vakarienės metu, būdamas drauge su savo apaštalais, įsteigė Eucharistiją – šv. Mišias ir Švč. Sakramentą. Ši šventė pradėta švęsti nuo 1208 metų pagal vienuolei šv. Julijonai apsireiškusį regėjimą. Tikinčiųjų patogumui ši iškilmė iš ketvirtadienio nukeliama į sekmadienį. Tad šiemet birželio 22-osios sekmadienį į Devintinių iškilmę aktyviai įsijungė visų Šilalės dekanato parapijų tikintieji, vadovaujami savo klebonų. Ypač aktyvus buvo Šilalės, Pajūrio, Pajūralio, Kvėdarnos, Upynos, Laukuvos, Kaltinėnų parapijų jaunimas.