Pirmasis puslapis
Katalikų
    bendruomenėse
Krikščionybė
    šiandien
Lietuva
Ora et labora
Pasaulis

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai
2012 metai
2013 metai
2014 metai

Kodėl lietuvis turi mažiau galių negu Lietuvos lenkas?

Povilas Urbšys

Pastaruoju metu daug diskutuojama apie Tautinių mažumų įstatymą. Gal nuskambės paradoksaliai: iš principo nesvarbu, koks jis bus, svarbu tai, kad priėmus įstatymą tokiu pavadinimu Lietuvoje gyvenančių kitų tautybių atstovų statusas pasikeistų iš esmės, – mat pagal tarptautinę teisę tautinių mažumų gyvenama teritorija siejama su jai priklausančiomis etninėmis žemėmis. Lietuvos lenkai, kalbėdami apie būtinybę priimti Tautinių mažumų įstatymą, apeliuoja į lietuvius, gyvenančius Lenkijos teritorijoje. Dvikalbiai užrašai, kuriuos galime pamatyti Punsko krašte, mums dažnai rodomi kaip svarbus argumentas, tačiau nutylimas vienas esminių skirtumų tarp Lietuvos lenkų ir Lenkijoje gyvenančių lietuvių: lietuviai Punsko krašte yra tautinė mažuma, gyvenanti savo protėvių etninėse žemėse, ir jai, kaip tautinei mažumai, Lenkija pagal tarptautinius įsipareigojimus privalėjo leisti vartoti dvikalbius užrašus. Lietuvos lenkų statusas Lietuvoje yra visai kitas – jie yra tautinė bendrija, dėl istorinių priežasčių susidariusi lietuvių etninėse žemėse, ir, kaip tautinė bendrija, ji turi kitokias teises nei tautinė mažuma. Beje, tautinių mažumų sąvokos Lietuvos Respublikos Konstitucijoje nėra, – matyt, Konstitucijos kūrėjai suvokė, kad kitoks tautybių, gyvenančių Lietuvoje, teisinis statusas iškreiptų istorinį ir teisinį santykį su Lietuvos valstybe. Štai kodėl Tautinių mažumų įstatymu, nesvarbu, koks būtų jo turinys, mes iškreiptume savo tautos istoriją – juk Lietuvoje nėra kitų tautybių etninių žemių. Ir todėl Tautinių mažumų įstatymas reikštų, kad mes patys, savo noru atsisakome lietuvių tautai priklausančių etninių žemių Lietuvoje, kuriose kompaktiškai gyvena ne lietuvių tautybių žmonės. Užliptume vėl ant to paties grėblio kaip ir 1989 metais, kai LTSR Aukščiausioji Taryba priėmė ne Tautinių bendrijų, bet Tautinių mažumų įstatymą – jo neigiamas pasekmes jaučiame ir šiandieną. Be to, Vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose įstatymo pataisos atveria papildomą galimybę sukurti paralelinę asmenvardžių rašymo sistemą mūsų valstybėje bei valstybinėse institucijose, ir tokiu būdu dar labiau padėtų įtvirtinti išskirtinį tautinių bendruomenių statusą Lietuvos valstybėje.

Prezidentės antrosios kadencijos inauguracija

Prezidentė Dalia Grybauskaitė pėsčiomis ėjo į S. Daukanto aikštę Ričardo Dačkaus (lrp.lt) nuotrauka

Seimo istorinėje Kovo 11-osios salėje šeštadienį vyko Seimo posėdis, kuriame jau antrą kartą būti ištikima Lietuvos Respublikai ir Konstitucijai į prisiekė išrinktoji Respublikos prezidentė Dalia Grybauskaitė. Iškilmingo Seimo posėdžio metu pirmiausiai invokaciją pasakė Vilniaus arkivyskupas Gintaras Grušas. Prezidentės priesaiką priėmė naujasis Aukščiausiojo Teismo pirmininkas Darius Žalimas. Paskui Prezidentė pasakė inauguracinę kalbą. Vėliau ji dalyvavo šv. Mišiose Vilniaus Arkikatedroje Bazilikoje. Po to ji priėmė Lietuvos miestų ir miestelių vėliavų pasveikinimą, bendraudama su susirinkusiais vilniečiais ir svečiais, pėsčiomis ėjo į S. Daukanto aikštę. Prezidentūroje ji priėmė Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliojimus, paskui pasakė kalbą S. Daukanto aikštėje susirinkusiems žmonėms, kartu su jais klausėsi koncerto.

Lietuvos šaulių gretas papildė rekordinis skaičius narių

Prisiekia šauliai Vaidoto Okulič-Karazino nuotrauka

Liepos 5 dieną ant Juozapinės kalno (Vilniaus r.) iškilmingai prisiekė apie 100 naujų šaulių, kurie papildys Karaliaus Mindaugo šaulių 10-osios rinktinės gretas.

„Džiaugiamės, kad neseniai 95-ąsias įkūrimo metines atšventusios Lietuvos šaulių sąjungos nariais sostinėje Vilniuje tampa rekordiškai daug naujų narių“, – sakė rinktinės vadas Tomas Grabauskas.

Iškilmingoje ceremonijoje dalyvavo krašto apsaugos ministras Juozas Olekas, Lietuvos šaulių sąjungos vadovybė, Vilniaus rajono savivaldybės atstovai, kiti svečiai.

Krašto apsaugos ministras J. Olekas sako tikintis, kad šauliai yra artimiausi kariuomenės talkininkai, Lietuvos nepriklausomybės saugotojai ir gynėjai. „Lietuvos gynybos garantas yra patriotiškai nusiteikę jos piliečiai, todėl ypač svarbi aktyvi Šaulių sąjungos veikla skleidžiant beveik šimtmetį puoselėtas šaulių tradicijas ir vertybes, ugdant pilietinę pareigą ir atsakomybę, stiprinant pasirengimą krašto gynybai bei didinant visuomenės švietimą šalies gynybos klausimu“, – sakė ministras.