2014 m. liepos 18 d.    
Nr. 29
(2100)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai
2012 metai
2013 metai
2014 metai

Popiežius apie pavargusios Europos gaivinimą

Pastabos susitikimuose su Šv. Egidijaus bendruomene ir dirbančiu jaunimu

Mindaugas BUIKA

Popiežius Pranciškus susitinka
su Šv. Egidijaus bendruomenės
nariais ir globotiniais. Šalia –
bendruomenės kūrėjas ir vadovas
prof. Andrea Rikardis

Viską pradėti nuo maldos

Vasarą, kai popiežiaus Pranciškaus veikla yra kiek sulėtėjusi (tiesa, Šventasis Tėvas, skirtingai negu jo pirmtakai, nėra išvykęs nei į užmiesčio rezidenciją Kastelgandolfe, nei į kalnus ar kitas poilsio vietas, tačiau bendrosios audiencijos kuriam laikui pristabdytos), galima apžvelgti kai kurias aktualias jo pastoracinio ir socialinio mokymo mintis, išsakytas per praėjusias savaites vykusiuose susitikimuose, kurie dar nebuvo paminėti „XXI amžiuje“, nuosekliai bandančiame pristatyti svarbiausius Katalikų Bažnyčios vadovo darbus. Štai birželio 16 dieną vykusiame susitikime su plataus masto socialine bei taikdariška veikla žinoma Šv. Egidijaus bendruomene jai priklausančioje Romos senovinėje Santa Maria in Trastevere bazilikoje popiežius Pranciškus susitelkė į krikščioniško solidarumo aiškinimą: solidarumo maldoje, solidarumo teikiant pagalbą visuomenės silpniausiems ir pažeidžiamiausiems nariams ir ypač solidarumo tarp skirtingų kartų raišką. Matyt, norėdamas pabrėžti savąjį solidarumą ir artumą paprastiems žmonėms, Šventasis Tėvas į susitikimą Italijos sostinės vargingo senamiesčio kvartale atvyko ne ištaigingu limuzinu, kuriuo niekada nevažinėjo, ir net ne savo kukliu automobiliu, o tiesiog iš gretimos Šv. Kaliksto aikštės atėjo pėsčias. Jį pasitiko Šv. Egidijaus bendruomenės įkūrėjas ir vadovas istorijos profesorius Andrea Rikardis (Andrea Riccardi), vietinės parapijos klebonas, bendruomenės aktyvistai ir jų globotiniai – dešimttūkstantinė minia, kurioje buvo daug vienišumą išgyvenančių senelių, jaunų bedarbių, musulmonų pabėgėlių ir migrantų iš Sirijos ir Afganistano, vietinių žydų ir čigonų. Tai – dažnai socialinę atskirtį patiriantys žmonės, kurie yra šios 1968 metais Romos jaunų studentų katalikų įkurtos organizacijos, dabar jau veikiančios 74 pasaulio šalyse, socialinio ir dvasinio rūpesčio objektas.


Egzorcizmo svarba nemenksta

Kun. Vytenis Vaškelis

Kai birželio viduryje Vatikano Dvasininkų kongregacija Tarptautinei egzorcistų asociacijai suteikė juridinio asmens statusą ir patvirtino įstatus, dabartinis Egzorcistų asociacijos prezidentas kun. Francesco Bamonte laiške rašė, jog „šis oficialus pripažinimas yra nepaprastai reikšmingas. Juk per visą ilgametę Bažnyčios istoriją dar niekada nebuvo įkurta Tarptautinė Egzorcistų Asociacija. Tai yra vienas iš laiko ženklų! Šventoji Dvasia, atsiliepdama į ypatingus mūsų meto poreikius, ir toliau skatina atsiradimą tokių dalykų, kurie veiksmingai pasitarnauja visos Dievo tautos gerovei. (...) Tai – džiaugsmas ne tik mums, Asociacijos nariams, bet ir visai Bažnyčiai, o ypač mūsų broliams ir seserims, kurie yra piktojo kankinami ekstraordinariniais reiškiniais: varginimais ir velnio apsėdimu. Esu tikras, kad visų prima jiems bus labai naudingas šis pripažinimas“.


Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija