Pirmasis puslapis
Katalikų
    bendruomenėse
Krikščionybė
    šiandien
Lietuva
Ora et labora
Pasaulis

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai
2012 metai
2013 metai
2014 metai

Kelias į kunigystę

Dr. Aldona Vasiliauskienė

Kun. Nerijus Pipiras su tėvais, giminaičiais ir bičiuliais prie Kauno Arkikatedros Bazilikos po kunigystės šventimų

Primicijose Salake dalyvavę kunigai. Iš kairės: Nerijus Papirtis, Bronislovas Gimžauskas, Kęstutis Palepšys, Nerijus Pipiras, Egidijus Vijeikis, Robertas Urbonavičius ir patarnautojai

Kun. Nerijus Pipiras su broliu Aurelijumi (kairėje) ir tėveliais (dešinėje) Ona ir Linu prie Kauno Arkikatedros Bazilikos po kunigystės šventimų

Kartu su Vilniaus Arkikatedros didžiuoju choru (vadovas – Remigijus Songaila, vargonininkas – prof. Bernardas Vasiliauskas) ir Salako vargonininke Galina Palagina

Birželio 29 dieną Salako Švč. Mergeles Marijos Sopulingosios parapijoje vyko trys prasmingos šventės: didieji Šv. apaštalų Petro ir Povilo atlaidai, garsiųjų Salako vargonų šimtmetis ir kun. Nerijaus Pipiro primicijos. Nerijus Pipiras arkivyskupo Sigito Tamkevičiaus SJ kunigu įšventintas gegužės 18 dieną Kauno Šv. apaštalų Petro ir Povilo Arkikatedroje Bazilikoje drauge su  diakonais Valdu Šidlausku ir Robertu Urbonavičiumi.

Primicijos

Gegužės 25 dieną kun. N. Pipiras Kaune, Šv. Antano Paduviečio bažnyčioje, kurioje mokydamasis Kunigų seminarijoje yra daug talkinęs, parapijos klebono kun. Vytenio Vaškelio pakviestas, aukojo Pirmąsias šv. Mišias – Primicijas. Pamokslą pasakė kun. V. Vaškelis. Pamokslininkas minėjo Dievo tarną arkivyskupą Mečislovą Reinį, jo dvasingumą ir pamaldumą, akcentavo, kad kun. N. Pipiro dėmesys šiam Dievo tarnui tapo jam pavyzdžiu, kalbėjo apie kunigystės sunkumus, linkėdamas, Dievui padedant, juos įveikti.

Birželio 29 d. pirmąsias šv. Mišias Salako bažnyčioje kun. N. Pipiras aukojo todėl, kad ši parapija kunigui itin svarbi: čia Nerijus pakrikštytas, čia priėmė Pirmąją Švenčiausiąją Komuniją, o besimokydamas Kauno kunigų seminarijoje, įsijungė į mokslinę veiklą ir kartu su šio teksto autore įvairiais aspektais tyrinėjo Salako bažnyčios ir parapijos istoriją: apžvelgė istoriografiją (2008), Bažnyčios šventorių (2009), išnagrinėjo dvasininkų veiklą (2010), atskleidė parapijos istoriją (2012). Svarbu, kad parengtų pranešimų medžiaga išspausdinta kasmetiniame leidinyje „Mokslo ir technikos raida Lietuvoje“. Tad N. Pipiras, tyrinėdamas jam brangios Salako bažnyčios ir parapijos istoriją jau paliko ryškų pėdsaką – pagrindą būsimai minėtos bažnyčios monografijai. Tad ir pirmosios šv. Mišios Salake jam itin svarbios.

Prieš šv. Mišias, skambant bažnyčios varpams, primiciantą pasitiko parapijos klebonas kun. Egidijus Vijeikis, kunigai kraštietis Bronislovas Gimžauskas, kurso draugas Robertas Urbonavičius, Anykščių vikaras Nerijus Papirtis, Utenos Kristaus Žengimo į dangų parapijos klebonas Kęstutis Palepšys, neseniai klebonavęs Salake. Primiciantas bažnyčios šventoriuje pašventino parapijai padovanotą angelo skulptūrą (autorius – tautodailininkas Adolfas Teresius).

Iškilmingas šv. Mišias kartu su primiciantu aukojo kunigai: B. Gimžauskas, R. Urbonavičius, E. Vijeikis, K. Palepšys. Giedojo Vilniaus Arkikatedros didysis choras, vadovaujamas maestro Remigijaus Songailos. Vargonavo prof. Bernardas Vasiliauskas.

Kun. R. Urbonavičius homilijoje pažymėjo, kad Dievas savo apaštalais renkasi žmones nepaisydamas jų praeities, charakterio savybių. Kiekvienam jis dovanoja kelią, kuris nėra lengvas – reikia žengti per įvairius išbandymus. Baigiantis šv. Mišioms vyko iškilminga Eucharistinė procesija.

Po šv. Mišių primiciantą sveikino Salako klebonas kun. E. Vijeikis bei Salako seniūnas Renius Kisielius, įteikdami parapijiečių dovaną – arnotą ir Mišių taurę. Iškilmių pabaigoje primiciantas visiems susirinkusiems suteikė primicijų palaiminimą, o Vilniaus Arkikatedros didysis choras atliko keletą kūrinių. Bičiuliškas pabendravimas tęsėsi Salako pagrindinėje mokykloje prie vaišių stalo. Čia prisimintas ir Nerijaus Pipiro kelias į kunigystę.

Kelias į kunigų seminariją

Nerijus Pipiras gimė 1981 m. rugpjūčio 11 d. Utenoje. Tėvai Linas Pipiras (g. 1949) ir Ona Umbrasaitė (g. 1952) – gydytojai stomatologai, susilaukė ir kito sūnaus Aurelijaus (g. 1986). Aurelijus Pipiras – chirurgas-traumatologas (šiuo metu – rezidentas Kauno klinikinėje ligoninėje), 2013 metais vedė farmacininkę Liną Būbnaitytę.

Kadangi gimęs Nerijus buvo gana silpnos sveikatos, tai greitai buvo pakrikštytas senelių Albino (1920–1995) ir Bronislavos (Remeikytės) (1925–1994) Umbrasų namuose (Salako parapija). Krikštijo būsimasis monsinjoras Jonas Balčiūnas (1927 11 06–1949 09 25–2008 05 02).

1993 metų liepą, minint Dievo Tarno arkivyskupo Mečislovo Reinio jubiliejų per Švenčiausiosios Mergelės Marijos Škaplierinės atlaidus Daugailių Šv. Antano Paduviečio bažnyčioje Nerijus iš vysk. Juozo Preikšo rankų priėmė Sutvirtinimo sakramentą.

1989 metais N. Pipiras pradėjo mokytis Utenos 6-ojoje vidurinėje (1996 metais reorganizuota į Utenos Aukštakalnio pagrindinę mokyklą, šiuo metu – Utenos Aukštakalnio progimnazija). Nuo 1997 metų mokslus tęsė Utenos Adolfo Šapokos gimnazijoje. Čia besimokydamas pradėjo patarnauti šv. Mišioms tuomet dar tik statomoje Utenos Dievo Apvaizdos bažnyčioje, kurioje tuo metu administratoriaus pareigas ėjo kun. Sigitas Sudentas.

2000 metais baigęs gimnaziją, N. Pipiras įstojo į Kauno kunigų seminarijos parengiamąjį kursą. Dėl įvairių priežasčių 2001 metais studijas seminarijoje teko kuriam laikui nutraukti. Per tą laiką, kaip kalba pats Nerijus, buvo įvairių pamąstymų. 2002–2003 metais mokėsi Šv. Antano religijos studijų institute prie Kauno Vytauto Didžiojo universiteto Katalikų Teologijos fakulteto Kretingoje. Panaikinus minėtąjį institutą, N. Pipiras 2003–2009 metais studijavo Vytauto Didžiojo universitete Katalikų teologijos fakultete. Jį baigęs, nuo 2009 metų buvo priimtas į Kauno kunigų seminariją.

Mokslinės veiklos pradžia

Už darbą „Dievo Tarno arkivyskupo Mečislovo Reinio asmenybė ir jo sielovadinės įžvalgos į pastoracinę veiklą 1915–1947 metais“ (vadovas – prel. prof. Vytautas Steponas Vaičiūnas OFS) VDU Katalikų teologijos fakultete įgijo teologijos bakalauro laipsnį (2007), o už darbą „Ekumeninės Taize bendruomenės įtaka jaunimo pašaukimams“ (vadovas – kun. prof. Romualdas Dulskis) – pastoracinės teologijos magistro laipsnį (2009).

Sielovadinė, pedagoginė, visuomeninė veikla

Studijuodamas N. Pipiras aktyviai įsijungė į sielovadinę, pedagoginę, visuomeninę veiklą.

Nuo 2007 metų dirbo grupės vadovu ir dorinio ugdymo bei profesijos mokytoju Kauno paslaugų verslo darbuotojų profesinio rengimo centre (dabar – Karaliaus Mindaugo profesinio mokymo centras (dvasios tėvas – kapelionas, Lietuvos ir Latvijos jėzuitų provincijolas kun. Gintaras Vitkus SJ). N. Pipiras aktyviai talkino Kauno Šv. Antano Paduviečio ir Salako parapijose, be to rengė vaikus Pirmajai Šv. Komunijai Kauno Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų (Vytauto Didžiojo) rektorate.

Nuo 2005 metų jo balsą galima išgirsti „Marijos radijo“ laidose, nuo 2010 metų bendradarbiauja rengiant mėnesinį maldyną „Magnificat“.

Poetinė kūryba

Lyrinės sielos asmenybė N. Pipiras 2010 metais išleido pirmąją savo kūrybos knygelę „Atsidūstant“. Jo eilėraščių yra išspausdintų ir 2010 metais išleistoje klierikų poetų knygelėje „Duc in altum“. N. Pipiras bendradarbiauja periodinėje spaudoje. Jo tekstų randame „XXI amžiuje“, „Bažnyčios žiniose“, portale „Bernardinai.lt“, žurnale „Ateitis“ ir kituose leidiniuose.

Pranešimai mokslinėse konferencijose

Kun. N. Pipiras, dar būdamas studentas ir klierikas, nuo 2008 metų įsijungė į mokslinę veiklą. Bakalaurinio darbo vadovo prel. prof. V. S. Vaičiūno OFS rekomenduotas, atvykęs į Vilnių pas šio teksto autorę konsultacijos dėl kai kurios Dievo tarno arkivyskupo M. Reinio veiklos, buvo pakviestas pasiklausyti pranešimų Mokslo istorikų konferencijoje (konferencijas organizavo Gedimino technikos universiteto prof. Algimantas Nakas). Ir jau kitais metais jis aktyviai įsijungė į mokslo istorikų veiklą: skaitė pranešimą. Galima pajuokauti, kad į mokslininkų būrį N. Pipirą įtraukė M. Reinys. Kaip minėta, kun. N. Pipiras tyrinėjo Salako bažnyčios ir parapijos istoriją. Pranešimą „Salako bažnyčia – Aukštaitijos architektūros paminklas“ skaitė ir 2010 m. kovo 26 d. Kupiškyje vykusioje konferencijoje, skirtoje gydytojo Igno Vaitoškos gimimo 100-mečiui, organizuotoje prof. Algimanto Krikštopaičio.

Veiklos tema – Dievo tarnas Mečislovas Reinys

N. Pipiras pastaraisiais metais įsijungė į renginius, skirtus Dievo tarnui arkivyskupui M. Reiniui paminėti. Džiugu, kai į Dievo tarno M. Reinio veiklos studijas įsijungia jaunimas. N. Pipiras 2013 m. kovo 22 d. skaitė pranešimą 20-ojoje Baltijos valstybių mokslo istorikų konferencijoje „Scientia et Historia – 2013“. Jo tema – „Vyskupas Mečislovas Reinys Vytauto Didžiojo universitete“ – mokslininkų buvo dėmesingai priimta – prelegentas sulaukė nemažai klausimų (tai užėmė daugiau laiko kaip pats pranešimas). 2013 m. gruodžio 5 d. skaitė pranešimą Lietuvos Edukologijos universitete Mečislovo Reinio auditorijoje, minint arkivyskupo 60-ąsias mirties metines (pranešimas „Krikščioniškosios antropologijos pėdsakai Dievo tarno arkivyskupo Mečislovo Reinio studijoje“), o 2014 m. vasario 8 d. – Lietuvos mokslų akademijoje, minint Dievo tarno M. Reinio 130-ąsias gimimo metines (pranešimas „Pastoracinės veiklos kryptys Dievo tarno arkivyskupo Mečislovo Reinio studijoje „Rasizmo problema“).

Diakonas

2013 m. rugpjūčio 18 dieną Kauno arkivyskupui S. Tamkevičiui SJ suteikus diakono šventimus, N. Pipiras pastoracinei praktikai paskirtas į Kauno Šv. apaštalų Petro ir Povilo Arkikatedrą Baziliką.

Diakonas Nerijus Pipiras džiaugėsi: Kiekvieną dieną baigdamas, dėkoju Švenčiausiajai Mergelei Marijai ir Dievo Tarnui arkivyskupui Mečislovui Reiniui už užtarimą ir globą.

Džiaugdamasis pašaukimu Dievo tarnystei, kalba: Galbūt pagrindinę įtaką pašaukimui padarė amžiną atilsį močiutės ir senelio iš mamos pusės Bronislavos ir Albino Umbrasų tikėjimas ir savo vaikams įskiepyta maldos dvasia. Pašaukimui formuotis didžiulę įtaką turėjo ir pradėtas tikybos dėstymas mokykloje atgimimo aušroje: prisimenu pirmąsias kun. Petro Tarulio (1916 05 01–1941 01 26–2002 04 24), dirbusio Utenos Kristaus Žengimo į dangų bažnyčioje, tikybos pamokas. Taip pat svarbų pėdsaką paliko kunigai, jų pavyzdys. Prisimenu Utenoje dirbusius kunigus: jau minėtą kun. Petrą Tarulį, Utenos dekaną kun. Petrą Adomonį (1922 01 22–1948 04 25–2001 04 16). Prisimenu Salake klebonavusį kun. Kazimierą Girnių (1925 01 26–1948 10 31–1996 08 11), čia dirbusius kun. Alfredą Kanišauską (1927 05 20–1959 03 25–1997 01 05), kun. Antaną Zuloną ir kun. Dalių Tubį (1964 05 07–1991 05 30–2013 11 25). Be to, man itin svarbūs ir Kauno Šv. Antano Paduviečio parapijoje besidarbuojantys kunigai, Panevėžio vyskupas emeritas Juozas Preikšas. Negaliu nepasidžiaugti nuolat drąsos teikiančiais dėstytojais kunigais, ypač prel. prof. Vytautu Steponu Vaičiūnu OFS, kun. Kęstučiu Rugevičiumi ir kitais.

Šventimai Kauno Arkikatedroje Bazilikoje

2014 m. gegužės 18 d. Kauno Arkikatedroje Bazilikoje trys diakonai, tarp jų ir Nerijus, buvo įšventinti į kunigus. Prieš šv. Mišias Kauno arkivyskupijos kurijos kancleris mons. Adolfas Grušas pasidalijo mintimis apie Šventimų sakramentą ir kunigystę. Homilijoje arkivyskupas S. Tamkevičius SJ kalbėjo, kad kai kuriems žmonėms nelengva priimti Jėzų kaip tiesą, nes tai ir įpareigojimas. Šiandien galima nukentėti už žodį, liudijantį krikščionišką pasaulėžiūrą. Kunigo misija – pačiam eiti ir rodyti Kristaus meilės Kelią: nemąstyti tik apie sotų gyvenimą. Pats Kristus buvo ir lieka pavyzdžiu. Eiti Kristaus Keliu – tai visuomet turėti viltį, kad šalia yra Jėzus.

Po šv. Mišių Kauno Arkikatedros Bazilikos šventoriuje nusidriekė ilgos sveikintojų eilės: įšventintuosius kunigus sveikino artimieji, giminaičiai, bičiuliai, draugai, pažįstami, parapijiečiai... Sveikinusieji kunigą Nerijų linkėjo jam prasmingo darbo Kristaus vynuogyne, tęsti sėkmingai pradėtą mokslinę bei visuomeninę veiklą, neužgniaužti sieloje besiskleidžiančių poezijos posmų...

Kunigui Nerijui Pipirui linkime Dievo malonių ir Švč. Mergelės Marijos globos sunkiame ir sudėtingame kunigystės pašaukimo kelyje.

Rimanto Bikulčiaus nuotraukos

© 2014 „XXI amžius“