|
RUBRIKOS
|
|
ARCHYVAI
|
|
2001 metai |
|
Palaimintojo minėjimo savaitė
Palaimintojo Jurgio Matulaičio atlaidų Marijampolėje trečiosios dienos liepos 8-osios katechezę vedė ir homiliją sakė Pasvalio Šv. Jono krikštytojo parapijos vikaras kun. mgr. Miroslav Anuškevič. Tą dieną tikintieji iš Aleksoto ir Prienų dekanatų meldėsi už Caritas, Maltos ordino, Kolpingo draugijos narius, socialinius darbuotojus bei savanorius. Šv. Mišias aukojo vyskupas ordinaras Rimantas Norvila, koncelebravo vyskupas emeritas Juozas Žemaitis MIC, generalvikaras mons. Gintautas Kuliešius ir minėtų dekanatų kunigai. Šv. Mišiose giedojo Skriaudžių Šv. Lauryno parapijos choras (vargonininkė Virginija Mitrikevičienė). Liepos 9 dieną Bazilikoje buvo gausu maldininkų iš Šakių ir Gelgaudiškio, Krekenavos. O iš Kudirkos Naumiesčio atvyko 52 piligrimai, iš kurių 16 vaikučių, šiemet priėmusių pirmąją Komuniją. Tai graži parapijos tradicija, kurią globoja Šakių dekanas Kudirkos Naumiesčio klebonas kanauninkas Donatas Jasulaitis, kasmet pasirūpinantis atvežti vaikučius į šiuos atlaidus. Katechezę vedė Krekenavos klebonas kun. dr. Gediminas Jankūnas. Pirmą kartą po katechezės kunigui plojo visa Bazilika. Žmonėms patiko kunigo charizma, įtaigus ir iš širdies plaukiantis žodis. Kunigas kalbėjo apie apaštalavimą ir evangelizavimą, aiškino šių žodžių reikšmes ir svarbą, apie procesą, kuriam reikia ne tik žinančių, ką ir kaip daryti, bet ir darančių. Klausė mūsų, ar kiekvienas eitume evangelizuoti? Dauguma atsikalbinėtų, kad yra tam labiau tinkamų kunigų ir seserų, kad nežinoma, kaip tai daryti, kad nesupranta, neįsigilinęs į Šventąjį Raštą ir t. t. Kunigas klausė, kiek mes skiriame laiko katalikiškai savišvietai, spaudai, savęs ugdymui. Jaunesni, darbingi žmonės neskuba įsipareigoti katalikiškoms organizacijoms. Palaimintojo laikais už katalikišką pasaulėžiūrą visur virė kova, o mūsų dienomis kova labai vangi. Pradėdamas šv. Mišias vyskupas R. Norvila sveikino mokytojus, katechetus bei žiniasklaidos darbuotojus, nes už juos šią dieną buvo meldžiamasi. Homilijoje kunigas Gediminas kalbėjo, kad sunkiausia skelbti tikėjimą savo namuose svetimiems, o ne saviems yra lengviau apaštalauti. Liepos 10-ąją rinkosi maldininkai iš Lazdijų dekanato, buvo meldžiamasi už vyskupus, kunigus, seminaristus, vienuolius ir vienuoles bei pasauliečių institutų narius. Katechezėje ir homilijoje kun. Gediminas Tamošiūnas iš Kaišiadorių Kristaus Atsimainymo Katedros apžvelgė kunigystės ir vienuoliško pašaukimo temą. Šv. Mišių pradžioje vyskupas R. Norvila pasveikino įvairių kongregacijų vienuoles, padėkojo broliams marijonams už šių dienų tarnystę. Homilijoje kun. G. Tamošiūnas sakė, kad Bažnyčiai priklauso bendruomenės, o mes visi esame tos pačios bendruomenės nariai. Pašvęstas gyvenimas kunigystė, vienuolystė yra tik kitoks pašaukimas ir dar nereiškia, kad šie pašauktieji yra geriausi. Esmė ne pašaukimas, bet krikščionybė, kelionė su Dievu. Būtent vienuoliai stengiasi paversti tikėjimą praktika. Jie gali ir formuoja Bažnyčią, kad ji taptų meilės simboliu. Nuo šv. Pranciškaus iki Motinos Teresės jie taip pasišventusiai gyveno, formavo ir kūrė Bažnyčią. Pasauliui vienuolių buvimas yra labai svarbus, nes jie liudija, kad yra tikėjimas, meilė ir amžinojo gyvenimo viltis. Šv. Mišiose giedojo Lazdijų Šv. Onos bažnyčios choras (vargonininkas Tomas Bernatavičius). Liepos 11-ąją katechezę vedė ir pamokslą sakė Ramygalos klebonas, garbės kanauninkas Edmundas Rinkevičius. Katechezės pradžioje jis kalbėjo apie pavojus mūsų tikėjimo kelyje. Daug kas šiandien neina išpažinties, manydamas, kad jam nereikia tarpininko, kad pats gali bendrauti su Dievu. Pamirštamas Šventasis Raštas ir Jėzaus Petrui ir kitiems apaštalams pasakyti žodžiai: Kaip mane siuntė Tėvas, taip aš jus siunčiu... Imkite Šventąją Dvasią. Kam atleisite nuodėmes, tiems jos bus atleistos, o kam sulaikysite, sulaikytos (Jn 20, 123). Tik Bažnyčia ir kunigas turi įgaliojimus atleisti nuodėmes, bet Bažnyčia gali atleisti tik tiems, kurie atsiveria, nuolankiai gailisi. Tie, kurie niekina Bažnyčią, negali gauti atleidimo. Šv. Mišias celebravo vyskupai R. Norvila ir J. Žemaitis MIC, generalvikaras mons. G. Kuliešius, Vilkaviškio dekanato ir kiti kunigai. Giedojo Vilkaviškio Katedros choras, vadovaujamas Sauliaus Bieliūno. Homilijoje Ramygalos klebonas Edmundas Rinkevičius paminėjo apie savo ryšį su Palaimintuoju ir apie stebuklingus pagijimus, išgyventus pažįstamų kunigų. Tikintieji meldė sustiprinti ryšį tarp medikų ir pacientų, prašydami nuolankumo, kantrybės ir meilės silpnam bei kenčiančiam, prašė stiprybės ligoniams. Liepos 12-oji liturginė Palaimintojo Jurgio Matulaičio diena, kurią šventė Marijampolės dekanato tikintieji ir įvairių parapijų jaunimas. Katechezę sakęs kun. Kęstutis Brilius MIC analizavo jaunimo ir vyresniųjų santykį, kalbėjo apie kiekvienos kartos idealus ir žvaigždes. Skirtingų kartų ir žvaigždės skiriasi. Labiausiai vilioja tos, kurios naujau užteka; jaunimo kely daug žiburių, bet labiausiai akį patraukia neseniai užsižiebę, kurie parodo naujas viršūnes sporto, kultūros, meno srityje. Mums norisi atkreipti jaunimo dėmesį į senąsias žvaigždes (Linkolnas, Čerčilis, dar senesni Sokratas, Ciceronas...), mes pasisakome, bet jaunimas neatsigręžia, jis vardina savąsias. Mes nesuprantame, nepažįstame tų žvaigždžių, bet jaunumas supranta, jam įdomu. Sunku rasti bendrą žvaigždę, kad ji būtų vienodai svarbi ir reikšminga visoms kartoms. Tokia žvaigždė yra Dievas. Jau nuo vaikystės būtina kalbėti apie Dievą. Ryšys tarp kartų yra Dievas. Šv. Mišias aukojo Kaišiadorių vyskupas emeritas Juozas Matulaitis, koncelebravo Vilkaviškio vyskupijos ganytojai ir daugiausia Marijampolės dekanato kunigai. Kun. Vaclovas Aliulis MIC šventė kunigystės 70-metį. Toks jubiliejus atskleidžia kunigystės reikšmę. Jubiliatas homilijoje kalbėjo apie savo gyvenimą nuo piemenuko iki kunigo. Kuklioje ir santūrioje kalboje ne kartą skambėjo žodžiai nevertas, nepelnyta, ne viską padariau ir t.t. Jau nuo 12 metų jį sudomino Ignaco Lojolos asmenybė ir nutaręs eiti tarnauti Dievui. Po Marijampolės marijonų gimnazijos kunigo Juozo Grigaičio patartas pasirinko Kauno kunigų seminariją. Visur prelegentui buvo gerai, padėjo ir dvasiškai stiprino daugelis vyskupų ir kunigų, dirbta septynioliktoje bažnyčių, dešimtyje klebonauta. Labai šviesus Vilniaus laikotarpis, kuris tęsiasi iki šių dienų. Kunigas trumpai pristatė svarbesnius savo darbus vertimo ir redagavimo srityje, kalbėjo apie tai, kad jį verbavo sovietai, bet Dievo ir gerų žmonių valia jų pinklių pavyko išvengti. Galima buvo ramiai darbuotis, nes valdžia buvo susirūpinusi žaibolaidžiais kunigais Alfonsu Svarinsku, Juozu Zdebskiu. Baigdamas savo kalbą, kuri pabaigoje buvo panaši į viešą išpažintį, kunigas atsiprašė visų ir Viešpatį, mokė tikinčiuosius maldos, kiekvienos dienos maldos, kuri stiprina, suteikia jėgų ir malonių iš Viešpaties. Jei taip darysite, į jūsų gyvenimą ateis daug gerų dalykų, baigdamas užtikrino senutėlis kunigas. Po šv. Mišių, nuo 14 val., Bazilikos šventorių užplūdo jaunimas įvairių Lietuvos parapijų atstovai rinkosi švęsti Jaunimo dienos. Kai žiūri į tuos jaunus, gražius veidus, girdi jų nerūpestingą klegesį, matai susitikimo ir bendravimo džiaugsmą. Paskutinės, iškilmingiausios atlaidų dienos, liepos 13-osios, katechezę kun. Vytautas Brilius MIC pradėjo palygindamas šeimą su namo pamatu, pagrindu, ant kurio statomos kitos namo dalys. Meilė žmogų atveda į šventumą, o šeima yra meilės vieta. Deja, tenka pamatyti, kad daugelis mūsų jaunavedžių neturi tinkamo pamato. Paviršutiniškai vertina Santuokos Sakramentą, kuris duoda teisę gyventi krikščioniškoje šeimoje. Santuokos Sakramentas duoda Dievo malonę, kuri padeda sunkumus ištverti iki mirties. Pradėdamas šv. Mišias Vilkaviškio vyskupas R. Norvila pasveikino Popiežiaus apaštalinį nuncijų arkivyskupą Pedrą Lopesą Kvintaną (Pedro Lopez Quinatana), arkivyskupą emeritą kardinolą Audrį Juozą Bačkį, arkivyskupą metropolitą Sigitą Tamkevičių, visus vyskupus ir kunigus, susirinkusius koncelebruoti šv. Mišias. Ypatingas džiaugsmas būna pamačius šeimas su vaikais Bažnyčioje einant išpažinties ir priimant Komuniją, sakė kardinolas. Taip priimama Dievo malonė. (...) Šiandien mūsų visuomenė sunkiai serga, nes šeima pasiligojo, o jei neliks stiprių šeimų, visuomenė išsigims. Po palaiminimo sveikinimo žodį tarė Apaštalinis nuncijus. Iškilmės baigėsi tradiciškai agape vienuolyno kiemelyje. Susirinkusiems grojo Jungėnų kaimo kapela, nors lynojo, bet visi vaišinosi, sukosi poros. Po šv. Mišių kasdien susibūrę palaimintojo Jurgio Matulaičio koplyčioje, maldininkai kalbėjo Palaimintojo litaniją, meldėsi už Tėvynę bei prašė Dievą, jog Palaimintasis kuo greičiau būtų paskelbtas šventuoju.
Vida Mickuvienė,
© 2014 XXI amžius |
| Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija |