|
Ukraina Rusijos nacionalizmo akivaizdoje
Susilpninta Ukrainos kariuomenė įgyja jėgą
Kai Rusija vasarį įsiveržė į Krymą, Ukrainos karių skaičius sumažėjo iki 128 tūkst., įskaitant civilius asmenis tai vos dešimtadalis tų pajėgų, kurias Ukraina turėjo Sovietų sąjungos laikais. Iš minėto skaičiaus karių tik maža dalis buvo pasirengusi kovoti. Kariuomenės mašinos buvo sukriošusios, o ginklai pasenę. Jos biudžetą nuolat grobstydavo korumpuoti pareigūnai. Pavyzdžiui, vieši Gynybos ministerijos inventorizacijos dokumentai rodo, kad nuo 2005 iki 2013 metų sraigtasparnių skaičius nuo 300 sumažėjo iki 75. Vasarį, kai Rusijos pajėgos įžengė į Krymą, praktiškai nebuvo galimybių duoti atkirtį. Rytuose prasidėjęs maištas atnešė visiškai kitokių, dar labiau gluminančių, iššūkių: užmaskuoto tipo karą su kaukėtais maištininkais, kurie atrodė ir elgėsi kaip teroristai, bet gaudavo iš Rusijos ginklų ir žvalgybinių duomenų.
Kol Ukrainos lyderiai svarstė, kaip ginti šalį nuo užpuolikų, jiems teko spręsti klausimą dėl kovinių veiksmų pavojaus civiliams gyventojams tankiai gyvenamuose miestuose, turėti galvoje tikėtiną plataus masto Rusijos pajėgų, sutelktų netoli sienos, invaziją. Tai kova, kurioje, ekspertų teigimu, daugiausia turėjo dalyvauti specialiosios pajėgos, kruopščiai koordinuotos su konvencine kariuomene. Tai kova, kuriai Ukraina nebuvo pasiruošusi. Tačiau ji, pasak Ukrainos Nacionalinės saugumo ir gynybos tarybos vadovo Andrejaus Parubijaus, turėjo atkreipti didžiųjų pasaulio valstybių dėmesį dėl savo implikacijų šiuolaikiniam konfliktui.
Esu įsitikinęs, kad yra daug kitų šalių, kurios nėra pasirengusios jų ginkluotosios pajėgos nėra pasirengusios, nepasiruošusios tokio tipo karui, viename interviu liepos pradžioje sakė A. Parubijus. Mes, žinoma, analizavome tiek Kroatijos, tiek Izraelio patirtį, tačiau mūsų atveju prisidėjo daug naujų bruožų. Jei Rusija pamatys, kad toks karas yra sėkmingas, ši patirtis lengvai gali būti panaudota prieš Baltijos valstybes, netgi Baltarusiją ir Kazachstaną. A. Parubijus kaip pavyzdį pasitelkė Igorį Girkiną rusų karinės žvalgybos karininką, vadovavusį sukilimui Ukrainos rytuose. Jeigu čia nesustabdysime V. Putino, niekas nežino, kur jo girkinai pasirodys kitą kartą, teigė A. Parubijus. Tęsdamas kariuomenės pertvarką, Petro Porošenka paskyrė naują jau ketvirtą šiais metais gynybos ministrą ir naują ginkluotųjų pajėgų štabo vadą.
Sekmadienį, liepos 6 dieną, lankydamasis Slovjanske, kur gyrė teroristus išstūmusius karius ir kur valdžia dalijo maistą, vandenį ir kitą pagalbą, naujasis gynybos ministras Valerijus Geletėjus sakė, kad pastangos sutriuškinti maištininkus tęsis toliau.
Po paliaubų mūšiai
Pastarosiomis savaitėmis, kai Ukrainos prezidentas Petro Porošenka atšaukė paliaubas ir nurodė savo kariams jėga pažaboti pasipriešinimą, fronte pasirodė visiškai kitokia ukrainiečių kariuomenė. Kariai perėmė svarbų patikrinimo postą prie sienos su Rusija, privertė trauktis maištininkus iš ilgą laiką okupuoto Slovjansko miesto ir pradėjo veržti kilpą aplink regioninę Donecko srities sostinę, artėdami prie ryžtingos pergalės. Tačiau sukilimas toli gražu nesibaigė, ir Ukrainos lyderiai visą laiką pabrėžia, jog vis dar bijo karo su Rusija, kurį jie neabejotinai pralaimėtų. Tačiau pastarojo meto sėkmė, nors ir negalutinė, atspindi tai, ką pareigūnai ir analitikai vadina ryškia ir skubia kariuomenės bei saugumo aparato transformacija, įvykusia per pastaruosius mėnesius. Pagal daugumą standartų Ukrainos ginkluotosios pajėgos tebėra apgailėtinos būklės. Betgi jos pasinaudojo tūkstančiais savanorių, prisijungusių prie naujų karinių formuočių, eilinių piliečių finansinėmis aukomis (įskaitant vieną Kijevo internetinių technologijų verslininką, surinkusį 35 tūkst. dolerių ir pagaminusį nepilotuojamą žvalgybos lėktuvą) bei agresyviomis pastangomis suremontuoti ir atnaujinti šarvuotus transporterius bei kitą karinę techniką. Tačiau kur kas svarbiau, ekspertų teigimu, kad buvo reorganizuota vadovavimo grandinė ir peržengtas reikšmingas psichologinis slenkstis nepasiduoti panikai. Svarbiausia užduotis Ukrainos vyriausybei yra užtverti savo sieną su Rusija, kad pro ją į šalį nepatektų teroristai bei ginklai. Kariuomenei pavyko padaryti pažangą šia kryptimi. Ir nors ukrainiečiai nepasitiki V. Putinu, jis irgi parodė ženklą, kad nepradės plataus masto invazijos, paskelbdamas, pavyzdžiui, kad parlamentas atšaukė jam suteiktus formalius įgaliojimus naudoti karinę jėgą Ukrainoje.
Rusijos nacionalistai pasirengę plėsti erdvę...
Rusijos ultranacionalistiniai sluoksniai spaudžia Putiną ginti tėvynainius užsienyje ir kuo greičiau įsikišti į karą Ukrainoje. Šių nacionalistų idėjinis vadas filosofas Aleksandras Duginas įsitikinęs, kad karas tarp Ukrainos ir Rusijos yra neišvengiamas, todėl Rusijos prezidentas V. Putinas privalo įvesti į Rytų Ukrainą kariuomenę tam, kad būtų išsaugotas Rusijos moralinis autoritetas. Geopolitinė ultranacionalistų vado teorija remiasi tuo, kad Rusijos misija yra mesti iššūkį JAV dominavimui pasaulyje, pasitelkiant Irano bei šiuo metu Europoje didelį populiarumą įgyjančių euroskeptiškų partijų paramą. Beje, A. Duginas yra vienas iš V. Putino įvykdyto Krymo užėmimo scenarijaus režisierių. Užimti Krymą jis ragino dar 2008 metais, įsiliepsnojus Rusijos ir Gruzijos karui. Tada A. Duginas buvo įsitikinęs, kad Rusijos kariuomenė turėjo pasiekti Gruzijos sostinę Tbilisį, tuometinis šios šalies prezidentas Michailas Saakašvilis turėjo būti nuverstas, o tuo pačiu metu turėjo būti užimtas ir Krymas, nes šis, anot A. Dugino, bet kuriuo atveju priklauso Rusijai. A. Duginas teigia, kad antruoju žingsniu turėtų tapti karinis įsiveržimas į Rytų Ukrainą, kurią jis vadina Novorossija. Šį regioną taip vadina ir V. Putinas. Eurazijos erdvės gaivintojas įsitikinęs, kad separatistų puolimas šiame regione prikėlė rusišką dvasią, kurią jis vadina Rusijos pavasariu. Rusiškos dvasios prikėlimo simboliu A. Duginas vadina Igorį Strelkovą separatistų ir diversantų vadą. Kylant tiesioginei Rusijos ir Ukrainos karo grėsmei, o ypač po sėkmingo šių metų kovą įvykusio Krymo užėmimo gyventojų parama V. Putinui ir jo kovingai nacionalistinei politikai pasiekė net 86 proc. Du trečdaliai rusų palaiko separatistus Rytų Ukrainoje. Be to, daugelis yra įsitikinę, kad Maskva turėtų jiems pasiūlyti savo paramą. Matydamas Putino nenorą kištis į karą su Ukraina, A. Duginas mano, kad V. Putinas dvejoja ir dėl vidinių nesutarimų Rusijos vyriausybėje bei paties V. Putino neapsisprendimo. Taip patriotinės, stačiatikiškos bei konservatyvios jėgos esą susiduria su stipriomis liberaliosiomis jėgomis. Todėl, vykstant sėkmingai Ukrainos antiteroristinei operacijai ir Putinui neskubant aiškiai remti separatistų, ultranacionalistų ideologas pradeda baimintis, kad Rusijos pavasaris jau netenka savo varomosios jėgos ir tampa panašus į sąmyšį. A. Dugino propaguojamas karinis patriotizmas skatina nacionalistus savo lėšomis įsigyti karinę amuniciją, vykti į Rytų Ukrainą bei prisijungti prie teroristinių grupuočių. Taip karas Rytų Ukrainoje plečiasi, visą laiką gresiant tiesioginiam Rusijos įsikišimui.
Pirmose linijose informacinis karas
Nors šiuo metu Rusija formaliai neįsijungusi į karą, tik jos karininkai, GRU ir visokio plauko kagėbistai, diversijų meistrai rodo savo jau silpstantį sumanumą terorizuojant Rytų Ukrainos gyventojus, vis dėlto Maskva laimi žiniasklaidos karą. Jau keturis mėnesius, kai prasidėjo vadinamoji krizė (tiksliau, agresija prieš naują kryptį paėmusią Ukrainą ir idėjiškai stiprėjant ukrainiečių tautai), Rusija vykdo sėkmingą žiniasklaidos kampaniją, formuodama pasaulio suvokimą apie dabartinius įvykius. Ši agresyvi žiniasklaidos kampanija, vykdoma pasitelkus valstybės valdomus leidinius (pavyzdžiui, Rossija segodnia), puolimus spausdintiniuose, radijo ir televizijos pranešimuose, apima viską nuo akivaizdžiai melagingos informacijos apie Ukrainos politines partijas iki atvirų prasimanymų apie prorusiškų sentimentų Pietryčių Ukrainoje mastą. Kaip teigia Rusijos politikos apžvalgininkas Igoris Eidmanas, šios kampanijos mastas prilygsta didžiausiai mūsų laikų specialiajai informacijos operacijai, kuri iki šiol buvo vykdoma be jokių kliūčių. JAV ir Europai niekaip nepavyksta sutarti dėl to, kaip turėtų būti tinkamai reaguojama į Ukrainos krizę bei į Rusijos vykdomą politiką plačiąja prasme, o Rusijos nacionalistinė puolamoji propaganda nenuilstamai vykdo agresyvią, ukrainiečius žeminančią puolimo akciją. Šalies viduje įsiveržimas į Ukrainą buvo pateiktas kaip strateginė pergalė, todėl Rusijos prezidentas mėgaujasi dar neregėtu populiarumu. Neseniai Maskvoje įsikūrusio Levanda Center atlikto tyrimo rezultatai rodo, jog V. Putiną remia 82 proc. 4054 metų rusų. Jo rėmėjų dar daugiau tarp tų, kurie per jauni prisiminti Tarybų Sąjungos laikus. Tačiau užsienyje irgi atsirado tokių, kurie vertina Rusijos įvykdytą Krymo užėmimą kaip daugiau ar mažiau teisėtą veiksmą, o tolimesni Rusijos veiksmai Ukrainos teritorijoje, jų manymu, nors ir netinkami, nėra tokie jau neteisėti.
Amerikos ideologinė priešprieša žymiai atsilieka nuo Rusijos galimybių. Šiuo metu Amerikos balso (The Voice of America) rusiškojo skyriaus finansavimas per metus siekia vos 13 mln. JAV dolerių (apie 45 mln. litų), o tai tik lašas jūroje, palyginus su tuo, kiek propagandos skleidimui žiniasklaidoje skiria Rusija. Vien Rossija segodnia per metus neobjektyviam naujienų skleidimui skiria 300 mln. JAV dolerių (daugiau nei 1 mlrd. litų), o tai reiškia, kad rusakalbiams pasaulio gyventojams informaciją skleidžianti JAV viešoji diplomatija neturi jokių šansų konkuruoti su Kremliumi.
Bėgimas naikinant
Po to, kai paliaubos, vienašališkai paskelbtos Ukrainos prezidento, buvo nutrauktos, karo veiksmai vyksta nuolat. Netrukus po paliaubų nutraukimo buvo išvaduotas Slavjansko miestas, kai teroristai ir jų sukurta vietos valdžia pabėgo iš miesto, matydama jiems gresiantį pavojų. Savo rankose laikydami Luhansko miestą sukilėliai perbėgo į milijoninį Donecką ir teigia ginsią iškovojimus. Paaiškėjo, kad bėgdami iš Slovjansko teroristai planavo susprogdinti gyvenamuosius namus: Ukrainos kariai, vykdžiusieji išminavimo darbus išlaisvintame Slovjanske, aptiko mobiliųjų telefonų ir plokščių elementus. Tai byloja apie tai, kad greičiausiai buvo planuojama nuotoliniu būdu susprogdinti pastatus. Tai galėjo baigtis labai didelėmis žmonių aukomis. Laimė, lemiamu momentu mobilusis ryšys neveikė, todėl savo planų teroristams įgyvendinti nepavyko. Po keleto sėkmingų Ukrainos kariuomenės operacijų kova vyksta permainingai. Teroristai naudoja naujausius Rusijos kariuomenėje įdiegtus ginklus. Pavyzdžiui, prieš savaitę jie iš įrengimų Grad apšaudė antiteroristinės operacijos (ATO) pajėgų pozicijas prie Zelenopoljės, kai per ataką žuvo apie 30 ukrainiečių kariškių, o daugiau kaip 100 žmonių buvo sužeista. Ukrainos žvalgybos duomenimis, Rusijos tankai vis dažniau pažeidžia sieną ir dalyvauja kovose. Į Luhanską atvykę Rusijos tankai pasirengę apginti šį rusų teroristų užimtą bastioną. Ukrainos Dziaržynsko mieste netoliese Horlivkos vyko Ukrainos pajėgų ir teroristų susirėmimas, separatistų tankai pasirodė šachtos Novodziaržinskaja rajone. Iki liepos 11 dienos visą savaitę į Dziaržynską aktyviai vyko teroristų tankai. Remiantis nepatvirtintais duomenimis, tankai telkiasi šachtos rajone. Mieste nutrauktas elektros tiekimas, praktiškai nėra ryšio.
Rusijos kariai laukia signalo veržtis?..
Jau nuo pat sukilimo Ukrainoje pradžios gaunama informacija apie Rusijos kariuomenės telkimąsi Ukrainos pasienyje. Praėjusios savaitės pabaigoje pasirodė pranešimai, kad Rusijos pajėgos į Ukrainos teritoriją veržėsi ties Luhansku. Ukrainos nacionalinės gynybos ir saugumo tarybos narių nuomone, taip agresoriai nori užtikrinti koridorių, kuriuo į šalį įvežtų karinę techniką ir samdinius. Prieš savaitę vėl buvo patvirtinti duomenys, kad Rusija per Rostovo sritį ketina įvesti specialiųjų pajėgų būrius į Ukrainos teritoriją. Apie tai trumpoje spaudos konferencijoje pranešė Karinių ir politinių tyrimų centro vadovas bei Informacinio pasipriešinimo grupės koordinatorius Dmitrijus Tymčukas. Į Rusijos Rostovo sritį atvyksta specialiųjų pajėgų daliniai specialiųjų pajėgų brigadų žvalgybinės-diversinės grupės. Remiantis turimais duomenimis, padalinių vadai ketino įvesti kariuomenę į Ukrainą liepos 15 dieną. D. Tymčukas pabrėžė, kad vis dar sprendžiama, kokiu pavidalu Rusijos kariuomenė bus įvedama į Ukrainą. Kariams teigiama, kad jie vadinsis taikdariais, o Rusija ketina į Ukrainą įvesti vadinamąsias taikdarių pajėgas, patvirtino ekspertas. D. Tymčukas tai pavadino teroristų Donbase agonijos jautimu bei Rusijos mėginimais išgelbėti situaciją bet kokiomis priemonėmis. Apie Rusijos rengimąsi kuo plačiau skverbtis į Rytų Ukrainą rodo naujausi pranešimai, kad Maskvoje atidarytas Donecko liaudies respublikos karinis komisariatas, kuris imasi verbuoti savanorius, mokančius naudotis sunkiąja ginkluote (tankais, priešlėktuvine gynyba ir pan.).
Judėjimas Informacinis pasipriešinimas pažymi, jog iš Rusijos į Ukrainos teritoriją ir toliau aktyviai keliauja teroristai ir sunkioji artilerija. Skiriamasis dabartinės situacijos (kalbant apie teroristus) bruožas tas, jog į Ukrainą patenka pajėgos, papildytos nemenka Rusijos ginkluotųjų pajėgų karių dalimi , teigia analitikai. Anksčiau į Ukrainą buvo siunčiami šauktiniai iš Rusijos, kurių kandidatūros kaip tik buvo svarstomos dėl tarnybos kariuomenėje. Dažnai į Ukrainą siunčiami ir paprasti rusai, turintys bent minimalių karinių sugebėjimų ir žinių. Separatistai, palaikomi rusų samdinių, šaudo į Ukrainos pasieniečius, kad galėtų įsivežti šarvuočių iš Rusijos. Be to, Rusijos siunčiami žmonės ir kitais būdais vyksta į Ukrainą, kursto neramumus, rengia įvairias akcijas.
Praėjusio penktadienio vakarą Ukrainos saugumo tarnyba pateikė įrodymus, jog separatistų veiksmus Rytų Ukrainoje finansuoja Rusija. Tokių išvadų prieita atliekant tyrimą. Pasak saugumo tarnybos spaudos centro, separatistams Donbase mokami pinigai už karių bei civilių gyventojų žudymą ir tiekiami ginklai. Dėl 16 Rusijos piliečių pradėti ikiteisminiai tyrimai. Šie asmenys susiję su Rusijos žvalgyba. 72 Ukrainos piliečiams pareikšti įtarimai tėvynės išdavimu ir pavojaus teritoriniam Ukrainos vientisumui sukėlimu. Paskelbti įrodymai, jog Rusija ne tik finansuoja veiksmus Rytų Ukrainoje, bet ir apmoko teroristus karinėse bazėse. Pranešama, jog Ukrainos saugumas konfiskavo beveik 22 mln. grivinų ir užblokavo 25 sąskaitas, kuriose yra apie 50 mln. grivinų.
© 2014 XXI amžius
|