Pirmasis puslapis
Katalikų
    bendruomenėse
Krikščionybė
    šiandien
Lietuva
Ora et labora
Pasaulis

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai
2012 metai
2013 metai
2014 metai

Mirė garsi Rusijos disidentė Valerija Novodvorskaja

Valerija Novodvorskaja

Maskvoje mirė žymi sovietmečio disidentė, žmogaus teisių aktyvistė, partijos „Demokratinė sąjunga“ („Demokratičeskij sojuz“) įkūrėja, nuosekli Vladimiro Putino režimo kritikė Valerija Novodvorskaja. Ši didvyriška moteris jau ilgą laiką kentė nuo įvairių chroniškų ligų ir dabar ją įveikė vienos iš jų komplikacija, sukėlusi toksinį šoką.

V. Novodvorskaja gimė 1950 metų gegužės 17 dieną Baltarusijoje, Baranovičiuose, maskviečių inteligentų šeimoje, tačiau iki devynerių metų gyveno pas močiutę Baltarusijoje. Vėliau persikėlė į Maskvą, baigė vidurinę mokyklą, studijavo Užsienio kalbų institute, gilinosi į prancūzų kalbą. Institute ją domino ne tik akademinės studijos, bet ir režimo kritika. 1969 metais ji Kremliaus suvažiavimų rūmuose išplatino lapelius su partiją pašiepiančiu savo eilėraščiu. Ji iš karto buvo suimta ir apkaltinta antisovietine propaganda. Nuo 1970 metų birželio iki 1972-ųjų vasario ji prievarta buvo gydoma Kazanės psichiatrinėje ligoninėje. Tačiau, kai tik buvo išlaisvinta, tuoj pat vėl įsitraukė į pogrindinę kovą prieš sistemą, pradėjo platinti savilaidos leidinius. Ji dalyvaudavo visose visuomenei svarbiose diskusijose, dėl jos pozicijos buvo praminta amžina opozicioniere. Ji net bandė įkurti pogrindinę politinę partiją, kuri kovotų prieš TSKP monopolį. 1978, 1985, 1986 metais V. Novodvorskąją teisė už disidentinę veiklą. 1978 metais ji tapo viena iš steigėjų organizacijos – Laisvosios įvairių profesijų dirbančiųjų sąjungos. Iki pat SSSR subyrėjimo ji nuolat patyrė valdžios represijas, buvo prievarta hospitalizuojama, tardoma. 1988 metais ji tapo viena iš Demokratinės sąjungos steigėjų. 1993 metais ji aktyviai palaikė Boriso Jelcino kovą su Aukščiausiąja taryba, 1995 metais dalyvavo rinkimuose Ekonominės laisvės partijos sąraše ir vienoje iš Maskvos vienmandačių apygardų, tačiau rinkimai jai buvo nesėkmingi.

V. Novodvorskaja pritarė TSRS žlugimui, JAV vadino demokratijos santalka, pasisakė prieš kariuomenės įvedimą į Čečėniją, palaikė Gruzijos pusę 2008 metų rugpjūčio ginkluoto konflikto metu.

Iki pastarojo meto V. Novodvorskaja dirbo žurnalistikos srityje, užsiėmė švietėjiška veikla, spausdino savo straipsnius „Grani.ru“, žurnale „The New Times“.

V. Novodvorskaja nuosekliai kritikavo imperialistinius Rusijos politikos polinkius, specialiųjų tarnybų įtaką politikai, griežtai kritikavo Bažnyčios ir valstybės politinę sąjungą Rusijoje. Ji taip pat buvo viena iš revoliucinių permainų Ukrainoje entuziasčių, griežtai kritikavo V. Putino politiką Ukrainos atžvilgiu. V. Novorodskaja dirbo iki paskutinės akimirkos, pastaruoju metu daugiausia dėmesio skyrė neramumams Ukrainoje. Po Krymo aneksijos ji sakė, kad jeigu NATO ir toliau tik stebės V. Putino veiksmus, tai ir Lenkija, ir kitos šalys negalės jaustis saugiai. „Vakarai nesiima jokių rimtų veiksmų, kad sulaikytų V. Putiną, nėra jokio atkirčio. Vakarai tik kalba ir visiškai nesugeba veikti. Apie kokias ekonomines sankcijas galime kalbėti, jeigu rusiško rublio kursas vėl kyla. Jeigu vicepremjeras Dmitrijus Rogozinas negalės nuvažiuoti į ES, tai jis važiuos į Maldyvus, kur nereikia Šengeno vizos“, – teigė V. Novodvorskaja.

V. Novodvorskaja yra gavusi apdovanojimą iš Lietuvos už ginamas žmogaus teises. Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino Riterio kryžiaus apdovanojimai žurnalistei Valerijai Novodvorskajai ir Maskvos Helsinkio grupės pirmininkei Liudmilai Aleksejevai buvo skirti Lietuvos prezidento Valdo Adamkaus dekretu. V. Novodvorskaja, atsiimdama jai skirtą Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino Riterio kryžių pabrėžė, kad apdovanojimai turi vertę tik tuomet, kai juos skiria sąžiningi ir padorūs žmonės, „švarios valstybės“. Lietuvos – teisingos ir švarios valstybės – apdovanojimas ir Lietuvos Nepriklausomybė jai asmeniškai yra didžiausia dovana už visą jos gyvenimo veiklą, nes būtent šiandieninė Lietuva – demokratiška, su vis stiprėjančia pilietine visuomene ir laisva ir yra ta valstybė, dėl kurios ji kovojo sovietinės santvarkos metais. Kartu V. Novodvorskaja apgailestavo, kad šiandieninėje Rusijoje nepavyko to pasiekti. Atsiimti apdovanojimo V. Novodvorskaja atvyko segėdama Sąjūdžio metais įsigytu ženkleliu su Lietuvos trispalve.

Ji buvo krikščionė, kuri jau posovietiniu laikotarpiu pasikrikštijo ir priklausė Ukrainos autokefalinei Stačiatikių Bažnyčiai. V. Novodvorskaja reguliariai rašė tekstus į įvairius interneto leidinius, dalyvavo protesto akcijose.

© 2014 „XXI amžius“