Pirmasis puslapis
Krikščionybė
    šiandien
Lietuva
Mintys
Mums rašo
Ora et labora
Žvilgsnis

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai
2012 metai
2013 metai
2014 metai

Mirė aktorius Donatas Banionis

Rugsėjo 4-ąją Vilniuje po ilgos ligos mirė Panevėžio miesto garbės pilietis, ilgametis Juozo Miltinio dramos teatro ir kino aktorius, režisierius Donatas Banionis. Jis gimė 1924 m. balandžio 28 d. Kaune. Baigęs pradžios mokyklą, įstojo į Kauno amatų mokyklą. Čia susipažino su būsimuoju Panevėžio dramos teatro aktoriumi Vaclovu Blėdžiu, aktoriumi ir režisieriumi Jonu Alekna, organizavo mėgėjiškus vaidinimus. 1941 metais pradėjo dirbti Panevėžio valstybiniame dramos teatre, kuriam vadovavo Juozas Miltinis. 1945 metais baigė vaidybos studiją ir čia dirbo iki šalies Nepriklausomybės atkūrimo. Save išbandė įvairiais amplua – buvo ir aktoriumi, ir vadovu, ir režisieriumi. 1984–1988 metais buvo Panevėžio teatro direktorius bei meno vadovas. Vien Panevėžio dramos teatre sukūrė per 100 vaidmenų: Jorgenas Tesmanas („Heda Gabler“), Vilis Lomenas („Komivojažieriaus mirtis“), Bankas („Makbetas“), Bekmanas („Lauke, už durų“), Edgaras („Mirties šokis“) ir t. t. D. Banionį kūrybinis kelias atvedė ir į kiną. Atliko apie 80 vaidmenų lietuviškuose, rusiškuose, vokiškuose vaidybiniuose filmuose. 1959 metais režisieriaus Vytauto Žalakevičiaus pastatytas „Adomas nori būti žmogumi“ – pirmasis aktoriaus filmas. Paskui buvo „Vienos dienos kronika“ (1964), „Marš, marš, tra-ta-ta“ (1964), „Niekas nenorėjo mirti“ (1965). 1970 metais vokiečių režisierius Konradas Volfas pakvietė D. Banionį suvaidinti didįjį ispanų dailininką Franciską Goją filme „Goja, arba sunkus pažinimo kelias“, o režisierius Andrejus Tarkovskis – filmuotis jo kuriamame filme „Soliaris“. Šis filmas gavo apdovanojimą Kanų kino festivalyje. Kiti filmai: „Nesėtų rugių žydėjimas“, „Faktas“, „Atsiprašau“, „Andrius“ ir kiti. Dirbo su tokiais režisieriais kaip Vytautas Žalakevičius, Raimondas Vabalas, Andrejus Tarkovskis, Eldaras Riazanovas, Michailas Kalatozovas, Grigorijus Kozincevas ir kiti. Šlovę Sovietų Sąjungoje atnešė sovietinio žvalgo vaidmuo filme „Ne sezono metas“. D. Banionio kūryba įvertinta daugybe Lietuvos ir tarptautinių apdovanojimų. Aktorius buvo apdovanotas Lietuvos nacionaline kultūros ir meno premija, ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Komandoro didžiuoju kryžiumi. Jis yra gavęs ir ne vieną tarptautinį apdovanojimą, tarp jų – 1966 metais XV tarptautinio Karlovy Varų kino festivalio apdovanojimą už geriausią vyrišką vaidmenį (filmas „Niekas nenorėjo mirti“), 1969 metais tarptautinio Sofijos kino festivalio (Bulgarija) premiją už pagrindinį vaidmenį kino filme „Ne sezono metas“, 1972 metais Vokietijos demokratinės respublikos valstybinę premiją už Gojos vaidmenį kino filme „Goja, arba sunkus pažinimo kelias“.

D. Banionio gerbėjai su juo galėjo atsisveikinti Panevėžio J. Miltinio dramos teatre ir Vilniuje, Šv. Jonų bažnyčioje. D. Banionis rugsėjo 9 dieną palaidotas Antakalnio kapinėse, Menininkų kalnelyje, šalia žmonos Onos.

© 2014 „XXI amžius“