Pirmasis puslapis
Krikščionybė
    šiandien
Lietuva
Mintys
Mums rašo
Ora et labora
Žvilgsnis

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai
2012 metai
2013 metai
2014 metai

Irako krikščionių pagalbos šauksmas

Agresyvi „Islamo valstybė“ turi būti pasmerkta

Mindaugas BUIKA

Popiežiaus atstovas kardinolas Fernandas Filonis su Irako pabėgėliais

Chaldėjų patriarcho priekaištai

Praėjus daugiau kaip mėnesiui po to, kai visą pasaulį savo žiaurumu šokiravusi teroristinė ISIS organizacija paskelbė įkurianti „Islamo valstybę“, arba „kalifatą“, Irako šiaurėje, susidorodama su ten gyvenančiomis religinėmis bei etninėmis mažumomis, popiežiui Pranciškui raginant teisinėmis priemonėmis sustabdyti šią agresiją bei siekiant neatidėliotinai suteikti humanitarinę pagalbą nukentėjusiems žmonėms, o Jungtinėms Amerikos Valstijoms imantis karinių veiksmų prieš tą nusikalstamą pseudovalstybinį darinį, tenka susipažinti su vietinės krikščionių bendruomenės ganytojų vertinimais. Didžiausios Irako krikščionių bendruomenės – Chaldėjų Katalikų Bažnyčios – patriarchas Luisas Rafaelis I Sako rugsėjo 4 dieną paskelbtame pareiškime priminė, kad iš „Islamo valstybės“ teritorijos Ninevės lygumoje praktiškai buvo išvaryti visi krikščionys (daugiau kaip 120 tūkstančių žmonių), kurie priversti apsigyventi kaimyniniame Kurdistano regione skubiai įkurtų pabėgėlių stovyklų palapinėse. „Krikščionys yra atplėšti nuo savo istorinės tėvynės, kadangi politinis islamas jų ten nenori, arba dėl to, kad pasaulis tyli, yra ramus, visa tai pateisina arba nesugeba į tai atsiliepti atitinkamais veiksmais“, – priekaištavo patriarchas. Jis pabrėžė, kad tokia lėta reakcija ar visiškas jos nebuvimas ISIS tik padrąsina vesti pasibjaurėtiną karą prieš kultūrą ir įvairovę keliant grėsmę intelektualiniam ir socialiniam saugumui. „Tai, kas dabar vyksta „Islamo valstybėje“ – suplanuotos nepaklusniųjų žmogžudystės, prievartinis atvertimas į islamą, pardavimas į vergiją, seksualinis smurtas ir kankinimai, – mus grąžina į tamsiuosius praeities šimtmečius, bet tai – dabartinė mūsų civilizacijos realybė“, – rašo dvasinis chaldėjų katalikų vadovas.

Išbandymai ir laimėjimai

Kun. Vytenis Vaškelis

„Mums kažkas bloga palinkėjo, nes mūsų šeimą persekioja įvairios nesėkmės ir ligos“, – neretai girdime tokius ar panašius žmonių nusiskundimus, kurių priežastys dažniausiai neturi tiesioginio ryšio su kito asmens neatsakingai kažkada išsprūdusiais žodžiais (tiesa, pasitaiko, kad blogi žodžiai virsta lemtingais prakeikimais, tačiau tai gali būti kito rašinio tema). Kai sekuliarios visuomenės nariai patiria išbandymus, daugelis pradeda skųstis ir paviršutiniškai klausia: „Stengėmės niekam blogo nedaryti ir net kitiems padėdavome, ir štai vieną mūsų namiškį ištiko liga, kitas neteko darbo, pakliuvo į avariją, vyras paliko žmoną (...). Dėl ko mums taip nesiseka?“

Gyvenimo sunkumai yra skirti, kad mes vienus įveiktume, o neišvengiamus mokėtume tinkamai priimti ir nešti. Dievo žodis įvairius išmėginimus mus kviečia sutikti net su džiaugsmu (plg. Jok 1, 2), nes kai išbandomas mūsų tikėjimas, ugdoma ištvermė ir auga išmintis. Tada vis dažniau darome teisingus sprendimus, turinčius prasmingiausio tęstinumo giją anapusybėje, ir mūsų būtini poreikiai yra patenkinami (plg. Jok 1, 4).