Mintys po gaisro
Budėkite, nes nežinote nei dienos, nei valandos, kada jus aplankys vagis ir kitokia nelaimė, o gal ir mirtis. Taip kalba Šventasis Raštas. Šis priminimas tapo realybe mano gyvenime. Aš, Jonas Stepkovičius, gimęs Šakių rajone, Sudarge, nuo 1967 metų gyvenu Druskininkuose. Mano dvi seserys vyriausia Marijona ir jauniausioji Ona gyveno Sudarge. Ten 2014 m. balandžio 28 d. įvyko tragedija. Bekeičiant dujų balioną, kilo gaisras, kurį sukėlė padaryta nepataisoma klaida kaimynės, nusprendusios pakeisti Onutei dujų balioną. Ji kvietė tuo metu iš Gelgaudiškio atvykusį parvežti vyresniosios sesers Marijonos gerb. Jurgį padėti pakeisti balioną, bet jam atsisakius, Onutės kaimynė supykusi pasakė: Tie vyrai tinginiai, apsieisim be jų! |
Kaip Kiauklių žmonės išsaugojo bažnyčią
Nuošaliame Ukmergės rajono kampelyje, priklausančiame Šešuolių apylinkei, netoli Kiauklių miestelio, Puščės kaime, 1906 metais gimusi Ona Greinienė kurį laiką gyveno Slabados kaime, Lyduokių apylinkėje. Ji pasakojo: Trijų metų in mūra sedėju Kiauklių buvo sena mažutė bažnyčytė. Pasky pastate nauju gražiu, nemažu. Pasirodo, buvo dvi bažnyčios ir abi medinės. Už kokio kilometro, paežery, gyveno turtingos po valaką turėjusios rusų Matižonkos ir Krylovo šeimos. O už poros kilometrų (nuo Kiauklių) buvo Svetagorijos kaimas, kuriame gyveno kelios rusų šeimos. Jos kartu su Matižonka ir Krylovu nusprendė, kad parapijiečiams pakaktų vienos bažnyčios, nes jie ir taip mažai joje lankosi. Mintyse jie turėjo mažą bažnytėlę. Rusai troško naujos bažnyčios. Tada Matižonka su Krylovu nuvyko į Vilnių pas gubernatorių prašyti, kad jiems liktų naujoji bažnyčia, kurią paverstų cerkve. Apie tai sužinojęs parapijos klebonas kun. Cibas irgi nesėdėjo rankas susidėjęs. Jis surinko nemažai parapijiečių parašų ir nuvežė gubernatoriui. Dar paprašė jį patį apsilankyti ir įvertinti padėtį. Gubernatoriaus atvykimo dieną klebonas iš Želvos, Šešuolių ir Širvinių parapijų kvietė atvykti į Kiauklius. Gubernatorius atvyko karieta, kinkyta keturiais arkliais. Važiavo palengva ir išvydo stulbinantį vaizdą: ne tik senoji bažnytėlė, bet ir šventorius buvo sausakimšas žmonių, o nuo Šešuolių kryžkelės iki bažnyčios maždaug kilometro atstumu iš abiejų kelio pusių suklaupę žmonės meldėsi ir giedojo šventas giesmes, kiti šūkavo, kad jiems reikalinga naujoji bažnyčia. Atvykusį gubernatorių pasitiko bažnyčios klebonas ir pranešė, kad jiems bažnyčia be galo reikalinga, nes senoji be pamatų ir labai jau sena beesanti. Gubernatorius, bažnyčią palikęs parapijiečiams, apsisuko ir nuvažiavo. Jam išvykus, atsirado iniciatorių naujajai bažnyčiai užimti. Juos žmonės pasitiko agresyviai: mėtė į juos kas ką po ranka turėjo ir grumstais, ir kiaušiniais, ir net arklių mėšlu. Jiems vis tiek pavyko pasislėpti.
|