Šiluvoje vyksta Švč. Mergelės Marijos Gimimo atlaidai
Kasmet rugsėjo pradžioje Šilinių atlaidai visą aštuondienį tampa nepertraukiama Jėzaus garbinimo malda, Dievo Motinos užtarimui vėl iš naujo pavedant mūsų Tėvynės, jos žmonių ir viso pasaulio rūpesčius. Šilinių piligrimai tų malonių meldžia ne tik sau, bet ir savo šeimų nariams, artimiesiems, didžiajai savo šeimai Bažnyčios bendruomenei ir Lietuvos visuomenei, kurioje šiandien būtina dangaus pagalba ginant visų ateitį šeimą ir prigimtines vertybes.
Atlaidų išvakarėse, šeštadienį, rugsėjo 6-ąją, apie Šilinių pradžią Šiluvos miesteliui bei visiems piligrimams gražiai paskelbė po šv. Mišių Apsireiškimo koplyčioje vykusi iškilminga procesija su Švč. Sakramentu iš koplyčios į Švč. Mergelės Marijos Gimimo Baziliką. Pamaldoms vadovavo Kauno arkivyskupas metropolitas Sigitas Tamkevičius SJ, vyskupas augziliaras Kęstutis Kėvalas, koncelebravo Šiluvos parapijos klebonas kun. Erastas Murauskas, kiti Šiluvoje tarnaujantys kunigai, asistavo Kauno kunigų seminarijos klierikai. Giedojo Šiluvos parapijos choras. Šilines pradedančiose vakaro šv. Mišiose, kuriose paprastai dalyvauja atlaidų patarnautojai, savanoriai, šiemet, kai švenčiame Šeimos metus, gausiai dalyvavo Lietuvoje veikiančios Dievo Motinos krikščioniškų šeimų bendruomenės nariai (atvykę ir su vaikais) iš kelių Lietuvos miestų.
Švč. Sakramentas kasdien atlaidų dienomis išstatytas Bazilikos Ligonių Sveikatos koplyčioje. Atvykstantys piligrimai kviečiami pagarbinti Jėzų Eucharistijoje adoruojant Švč. Sakramentą šioje koplyčioje nuo 11 iki 21 val.
Rugsėjo 7-ąją, sekmadienį, Šiluva sutiko pirmuosius didžiųjų Šilinių atlaidų dalyvius, atvykstančius švęsti Dievo Motinos Gimimo iš pačių įvairiausių šalies kampelių įvairių vyskupijų parapijų, bendruomenių, draugijų, o šiais Šeimos metais jos užtarimui pavesti savo, artimųjų ir visos Lietuvos šeimas. Buvo minima Šv. Jono Pauliaus II, Jaunimo bei Pasaulio lietuvių diena. Jono Pauliaus II diena, tuomet dar kaip palaimintojo, minima Šilinėse nuo 2011 metų, o šiemet gausiai pirmąją atlaidų dieną į Šiluvą atvykę piligrimai jau šv. Jono Pauliaus II užtarimu meldė malonių sau, savo šeimoms, ypač vaikams, jaunimui, visai Lietuvai ir iš jos po įvairiausius pasaulio kraštus išsibarsčiusiems savo tautiečiams. Šio mūsų laikų šventojo, jaunimo užtarėjo pagerbti, būti įkvėpti jo gyvenimo pavyzdžio ir pasveikinti Dievo Motiną jos Gimimo išvakarėse, rugsėjo 7-osios sekmadienį, į Šiluvą atėjo dvi jaunų piligrimų eisenos tarptautinio piligriminio žygio dalyviai (apie 700) iš Kryžių kalno bei arkivyskupijos Jaunimo dienų dalyviai (apie 200), atėję pėsčiomis iš Raseinių.
Atlaidų iškilmės Šiluvoje prasidėjo 8 val. šv. Mišiomis prašant Viešpatį liudijimo drąsos. Kitose šv. Mišiose buvo dėkojama Jam už gyvenimo dovaną, prašoma tikėjimo malonės ieškantiems Dievo ir ypač melstasi už Lietuvos jaunimą, atkeliavusius jaunuosius piligrimus, prašyta padėti jauniems žmonėms atpažinti savo pašaukimą. Šią dieną Šiluvoje lankėsi ir malda jaunimą palydėjo universitetų kapelionai, jaunimo grupių, Jaunimo centrų vadovai. Vidudienį gausi piligrimų minia Šiluvos aikštėje rengėsi pagrindinei iškilmingai Eucharistijai. Jai piligrimus telkė bendra Rožinio malda, jai vadovavo Kauno I dekanato dekanas mons. Vytautas Grigaravičius, katechezė (jas atlaidų dienomis sako kun. Artūras Kazlauskas). Giedant Loreto Dievo Motinos litaniją, aikštėje pasitikta dvasininkų procesija. Visus šių pamaldų dalyvius, šv. Mišias aukojantį vysk. Kęstutį Kėvalą, LVK delegatą užsienio lietuvių sielovadai prel. Edmundą Putrimą, kitus dvasininkus sveikino liturgijai vadovavęs ir homiliją vėliau pasakęs arkivyskupas S. Tamkevičius SJ (visą homiliją skaitykite priede Žvilgsniai).
Po pietų, 15 valandą, XII tarptautinio piligriminio žygio iš Kryžių kalno dalyviai drauge šventė savo vadovo Šiaulių vyskupo Eugenijaus Bartulio vadovaujamas šv. Mišias. Šie 700 piligrimų nuo rugsėjo 5 dienos 70 km keliavo pėsčiomis, nešdami daugybę pasaulio šventų vietų lietuvių piligrimų dėka aplankiusį Viešpaties kryžių.
Pavakare Kauno arkivyskupijos ganytojai jau sveikino ir kitą jaunųjų piligrimų grupę. Apie 200 jaunų žmonių į Šiluvą atkeliavo iš Raseinių, kur jie dalyvavo Šilinių proga Jaunimo dienose Kur jūsų lobis, ten jūsų širdis (Lk 12, 34). Raseiniuose iš vakaro, rugsėjo 6-ąją, susirinkęs jaunimas, LSMU gimnazijos, J. Urbšio mokyklos Kaune moksleiviai, KTU studentai (netgi iš kitų šalių atvykę pagal mainų programas) dalyvavo orientaciniame žaidime, paskui šventė arkivyskupijos Jaunimo centro kapeliono kun. Kęstučio Genio bei kun. Mindaugo Malinausko SJ vadovaujamą Eucharistiją Raseinių bažnyčioje. Tą vakarą jos šventoriuje vykęs grupės Chebra koncertas, liaudiški šokiai patraukė ir vietinio jaunimo dėmesį. Visai vakare jaunimas su Jono Pauliaus II centro savanoriais dalyvavo Taizė pamaldose, eilutės nusidriekė prie klausyklų, kuriose, be minėtų kunigų, jaunimui patarnavo kun. Andrius Končius ir kun. Gintas Leonavičius. Po nakvynės mokykloje sekmadienį arkivyskupijos Jaunimo centro organizuotos Jaunimo dienos tęsėsi žygiu pėsčiomis, giesmėmis, Rožinio malda į Šilinių atlaidus Šiluvoje. Nešama Marijos ikona ir jos dangiška globa lydėjo jaunuosius piligrimus, vadovaujamus kun. M. Malinausko SJ, į Marijos apsireiškimu palaimintą Šiluvos žemę, kurią dalis jaunų žmonių aplankė pirmą kartą. Šiek tiek išvargę, tačiau laimingi piligrimai, 11 val. pajudėję iš Raseinių, 18 val. jau šventė vakaro šv. Mišias Šiluvoje.
Šioms vakaro šv. Mišioms Šiluvos aikštėje vadovavo arkivyskupas S. Tamkevičius SJ, o vysk. K. Kėvalas pasakė homiliją, patardamas joje jauniems žmonėms, kaip atpažinti savyje asmenišką, unikalų Dievo duotą pašaukimą kaip ypatingą Dievo dovaną žmogui bei kiekvienam duodamą bendrąjį trejopą pašaukimą gyventi, būti vyru ar moterimi ir būti krikščioniškos tautos nariu.
Pirmąjį atlaidų oktavos sekmadienį šv. Mišiose giedoti atvyko balsingi ir jaunatviški Kauno Šventosios Dvasios (vadovė D. Jurkonienė), Klaipėdos Šv. Kazimiero (vadovas M. Gudžiūnas) parapijų chorai bei solistė Sigutė Trimakaitė, Vilniaus Šv. Kazimiero parapijos choras Ave Verum (vadovas V. Ruzgys), Gargždų parapijos jaunimo choras (vadovas P. Katauskis), evangelizacinė bendruomenė Naujoji Sandora.
Rugsėjo 8-ąją su visa Bažnyčia Šiluva ir tądien joje apsilankę piligrimai šventė dangiškosios Motinos Švč. Mergelės Marijos Gimimą. Į atlaidus atvyko daug bendrajam visuomenės gėriui, jos saugumui tarnaujančių Policijos, Valstybės sienos apsaugos bei Priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos pareigūnų. Aikštėje prieš pagrindines pamaldas besirenkantys maldininkai buvo kviečiami į bendrą Rožinio maldą, vėliau juos pasveikino ir katechezę sakė kun. Artūras Kazlauskas. Mūsų saugumo žmonėmis jis pavadino minėtų tarnybų darbuotojus, atkreipdamas dėmesį į krikščionišką žvilgsnį, kuriuo turime žvelgti į žmogų: krikščionys smerkia nuodėmę, nusikaltimus, tačiau myli ir nusidedantį žmogų. Pradėdamas iškilmingą Eucharistiją Šiluvos aikštėje Kauno arkivyskupas S. Tamkevičius SJ sveikino visus atvykusius Lietuvai labai svarbių mūsų šalies teisėsaugos bei teisėtvarkos tarnybų vadovus, šv. Mišias aukojusį Telšių vyskupą Joną Borutą SJ, Policijos departamento kapelioną kun. Algirdą Toliatą, kitus kunigus, gausiai atvykusius piligrimus. Šiose pamaldose dalyvavo Vidaus reikalų ministras Dailis Alfonsas Barakauskas, Policijos generalinio komisaro pavaduotojas Algirdas Stončaitis, Viešojo saugumo tarnybos prie VRM vadas generolas Sergejus Madalovas, Valstybės sienos apsaugos tarnybos vado pavaduotojas, Štabo viršininkas pulkininkas Valentinas Novikovas, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento direktorius generolas Remigijus Baniulis, kiti šių tarnybų vadovai, pareigūnai ir darbuotojai. Giedojo VRM vyrų choras Sakalas (vadovas Romas Makarevičius), grojo VRM reprezentacinis pučiamųjų orkestras (vadovas Egidijus Miknius). Kaip sakė arkivyskupas, skirtingų tarnybų pareigūnai atlieka labai svarbias misijas palaikydami žmonių saugumą, ramybę, kovodami prieš nusikaltimus, saugodami Lietuvos sienas. Tai svarbios, bet labai sunkios misijos. Pasak ganytojo, gerai jas atlikti gali pareigūnai, kurie turi tvirtus moralinius pagrindus ir širdyje įrašytą Dievo meilės artimui įsakymą. Taip, tai meilės aktas sulaikyti nusikaltusį žmogų, apsaugoti visuomenę nuo blogio, skirti bausmę, kad atlikdamas apgailėtų savo kaltę. Evangelija skatina į kiekvieną žmogų žvelgti Dievo akimis. Jėzus paaukojo savo gyvybę už kiekvieną, kad jis būtų išgelbėtas.
Po šv. Mišių padėkos žodį Kauno arkivyskupui už šią bendros maldos iniciatyvą atlaiduose, dėmesį pareigūnų sielovadai tarė Policijos departamento kapelionas kun. A. Toliatas, ministras D. A. Barakauskas pabrėžė vienybės svarbą, kuri yra didelė visuomenės jėga. Iškilmės baigtos sugiedant Lietuvos himną, o vėliau pareigūnai pakviesti į agapę.
Po dienos darbų daug piligrimų atvyko ir į vakaro šv. Mišias Šiluvos aikštėje. Joms vadovavęs arkivysk. S. Tamkevičius ypač kvietė melstis, kad Viešpats naujam gyvenimui prikeltų tuos žmones, kurie jau yra pasukę nusikaltimų keliu. Homiliją sakęs Policijos kapelionas kun. A. Toliatas atkreipė dėmesį, jog ir teisieji, ir nusikaltusieji yra vieno Tėvo vaikai, tad jiems visiems reikia sugrįžti po Jo stogu. Teisumas gali būti ne mažesnė kliūtis už puikybę įeiti į Dievo karalystę. Rugsėjo 8-ąją Šiluvoje giedojo mišrus AB Lietuvos geležinkeliai choras Draugystė (vadovas R. Kazlauskas), Gruzdžių jaunimo choras (vadovas A. Ingėlas) bei Jonavos Šv. apaštalo Jokūbo parapijos choras (vadovas E. Obrikis).
Atlaiduose švenčiant Švč. Mergelės Marijos Gimimą rugsėjo 9-ąją, Lietuvos kariuomenės dieną, Šiluvos Dievo Motinos užtarimui buvo atiduoti šiandienos rūpesčiai dėl karinių neramumų, prašyta taikos pasauliui bei mūsų namams, melstasi už tarnaujančius taikos sargyboje.
Prieš vidudienį į sakraliąją aikštę Šiluvoje atžygiavo Lietuvos kariuomenė ir kartu su piligrimais dalyvavo iškilmingoje Eucharistijoje. Jai pasirengti katecheze padėjo Kariuomenės vyresnysis kapelionas majoras kun. Arnoldas Valkauskas. Šią katechezę, Šiluvos atlaiduose švenčiant ir Šeimos metus, kun. A. Valkauskas skyrė šeimos temai. Karių ir visų piligrimų aikštėje dėmesį, remdamasis Katalikų Bažnyčios katekizmu, atkreipė į labai svarbių asmeninių ryšių puoselėjimą šeimoje. Šiandienos skubančiame pasaulyje tie ryšiai, buvę santuokos pagrindu, trūkinėja, nebeteikia džiaugsmo, ramybės, pasitikėjimo. Žmogus, net šeimoje gyvendamas, pasijunta vienišas, nesuprastas. Ryšiai šeimoje turi būti nuolat puoselėjami, kad į juos niekas neįsiterptų, kad jie tęstų, gilintų apsisprendimą santuokai, ir bendrystėje su jau pasirinktu žmogumi spręsti kylančius sunkumus. Vėliau visų piligrimų giedama Loreto Dievo Motino litanija pradėjo pamaldas aikštėje priešais Baziliką ir sutiko iškilmingai Eucharistijai vadovauti atėjusių dvasininkų procesiją. Kauno arkivyskupas S. Tamkevičius SJ sveikino Vilniaus arkivyskupą metropolitą, Kariuomenės apaštališkąjį administratorių Gintarą Grušą, paprašydamas jį šią dieną vadovauti liturgijai, Telšių vyskupą J. Borutą SJ, augziliarą vysk. K. Kėvalą, kunigus karo kapelionus, taip pat į iškilmes atvykusius Krašto apsaugos viceministrą Antaną Valį, ministerijos viceministrus ir tarnautojus, Lietuvos kariuomenės vadą generolą majorą Joną Vytautą Žuką, visus karininkus, karius, partizanus, šaulius, sužeistuosius, dėl sveikatos į atsargą išleistus karius, žuvusiųjų artimuosius, pamaldose giedantį Kariūno chorą bei Karinių oro pajėgų orkestrą bei jų vadovus Vytautą Versecką ir kapit. Ričardą Kukulskį, visus atlaidų piligrimus. Liturgijai vadovavo arkivysk. G. Grušas ir pasakė homiliją, joje pakvietė įsigilinti, ką sako Dievo žodis, kalbantis mums šiandien, ypač kai pasijuntame nežinioje, kai užvaldo nerimas. Homilijoje arkivyskupas mokė buvusio kario pal. Prisikėlimo Lauryno laiško savo draugui kariui mintimi (iš jo knygos Dievo artumo praktika) mažiausią darbelį atlikti iš meilės Dievui mokytis tos Dievo artumo išgyvenimo praktikos, ruoštis pasikliauti Dievo meile šiandien, kiekvieną akimirką, ir tada, kai to ypač reikės. Ir karių šeimose būtina kasdien dėti pastangas gyventi nuolatine Dievo artuma, bendra malda stiprinti tarpusavio ryšius. Dievas yra taika. Išmokime gyventi Jo ramybėje ir joje atrasime savo ramybę ir taiką pasaulyje, sakė homiliją užbaigdamas arkivyskupas G. Grušas, sykiu pakviesdamas įsijungti į popiežiaus Pranciškaus kviečiamą šv. Mišių maldą už taiką minint 100-ąsias Pirmojo pasaulinio karo pradžios metines.
Užbaigiant pamaldas ganytojų palaiminimu kariams ir visiems jų dalyviams, padėkos žodį tarė Krašto apsaugos viceministras A. Valys, paminėdamas, jog Šiluva sudėtingoje mūsų istorijoje, nepaisant sovietinės valdžios bauginimų, išliko vieta, kur semiamasi dvasios ir kūno stiprybės. Lietuvos kariuomenės vadas generolas majoras J. V. Žukas priminė, kaip gynėme laisvę ir nepriklausomybę prieš porą dešimtmečių, paminėjo garbingus ir kilnius Lietuvos laisvės ir Nepriklausomybę gynėjus, kurie irgi stiprybės sėmėsi iš tikėjimo. Kariuomenės vadas dėkojo visiems kariams ir tikėjimo broliams bei sesėms už stiprybės teikiančią maldą Šiluvoje. Iškilmės užbaigtos sugiedant Lietuvos himną.
Į antradienio vakaro šv. Mišias susirinkusius Šiluvoje maldininkus Kauno arkivyskupas S. Tamkevičius, vadovaudamas liturgijai, kvietė melstis už taiką mūsų pačių namuose, šeimose. Tai negali užtikrinti valstybė. Bažnyčia tarnauja žmonėms rodydama kelią į taiką ir ramybę.
16 val. šv. Mišiose Apsireiškimo koplyčioje buvo meldžiamasi už Lietuvos partizaną, buvusį kariuomenės ir partizanų kapelioną a. a. mons. Alfonsą Svarinską.
Rugsėjo 9 dieną Šiluvoje giedojo Ukmergės Švč. Trejybės parapijos choras Magnificat (vadovė R. Ališauskaitė), Pašilės Šv. Barboros parapijos (vadovas M. Mikučionis), Šiluvos parapijos (vadovė D. Stoškienė) bei Rozalimo Švč. Mergelės Marijos Vardo parapijos (vadovė J. Šiupinytė) chorai.
Gausioje įvykių Šiluvos istorijoje ir šiemet yra atmintinų datų. Sukanka 90 metų, kai Šiluvoje 1924 m. rugsėjo 8 d. buvo pašventinta didinga, iš tolo piligrimus sutinkanti 44 metrų aukščio Apsireiškimo koplyčia, pastatyta ant akmens, kur, tikima, 1608 metais apsireiškė Švč. Mergelė Marija. Apsireiškimo koplyčios projekto autorius lietuvių skulptorius ir architektas Antanas Vivulskis (18771919); šiemet sukanka 95 metai nuo jo mirties. Koplyčios projektas buvo eksponuojamas Antrojoje lietuvių dailės parodoje 1908 metais.
Pagal Kauno arkivyskupijos Informacijos tarnybos pranešimą
© 2014 XXI amžius
|