Padėka už laisvę piligrimų eisena į Šiluvą
Janina Lebskienė
|
Kalba vyskupas Eugenijus Bartulis.
Dešinėje Marijampolės piligrimai
|
|
Kiekvienais metais paskutinį rugpjūčio sekmadienį Lietuvos piligrimai vyksta į maldos žygį už laisvę. Šįmet vienai piligrimų eisenai iš Tytuvėnų į Šiluvą vadovavo vyskupas Eugenijus Bartulis, kitą grupę nuo Dubysos atlydėjo arkivyskupas Sigitas Tamkevičius.
Kaip susiformavo ši tradicija? Ją, remiama Eucharistijos bičiulių, įsteigė vienuolė Gema Stanelytė. Ji dar sovietmečiu pajutusi pašaukimą Dievo tarnystei, nemažai nukentėjo už savo įsitikinimus ir pažiūras. Nors buvo gabi mokslams, tačiau ėjo ne ten, kur norėjo studijuoti, bet ten, kur buvo reikalinga. Štai ką rašė Gema Stanelytė knygoje Laisvė ir tikėjimas: Nors XX amžiaus žmonės jautėsi pasiekę mokslo, technikos, pažangos aukštumas, tačiau dar niekada žmogus nesijautė toks silpnas prieš save patį, prieš savo nuodėmes ir klystkelius. Moralinis pakrikimas, bevališkumas, baimė būti savimi visa tai kaip mirtinas virusas skverbėsi į visas gyvenimo sritis... Mačiau labai daug baimės, kai tiesiog paralyžiuoja žmones, ir jie dvasiškai miršta, dar nesulaukę kūno mirties.
Kad žmogus išsilaisvintų iš savo nelaisvės pančių, s. G. Stanelytė nuo 1974 metų pradėjo organizuoti piligrimines keliones į Šiluvą. Iš pradžių jos buvo negausios, o vėliau susirinkdavo tūkstančiai žmonių melsti Lietuvai laisvės. Sovietmečiu, kad tos eisenos nevyktų, valdžios vyrai užblokuodavo kelius dėl tariamo kiaulių maro. Tačiau laisvės siekis išliko gyvas žmonių širdyse, ir tos eisenos nenutrūksta iki dabar.
Mes, dalelė Marijampolės piligrimų, prisijungėme prie visos žmonių eisenos už Lietuvos laisvę. Kelionę pradėjome nuo Tytuvėnų bažnyčios. Prieš vykstant į žygį, visus palaimino vyskupas E. Bartulis, primindamas tos dienos Šventojo Rašto mintį, kad tikėjimo kelyje nesielgtume kaip apaštalas Petras, kad nepasiduotume pasaulio tuštybei: melui, egoizmui, pykčiui.
Eidami keliu, kartu su vyskupu E. Bartuliu kalbėjome rožinį, meldėme taikos pasauliui: Ukrainai, Sirijai, Pietų Afrikai, dėkojome už žmones, kurie mums iškovojo laisvę. Kelias neprailgo, nes visus į priekį vedė vienas tikslas prašyti Šiluvos Marijos globos Lietuvai ir visam pasauliui.
Kartu su mumis ėjo tarptautinio judėjimo Tradicija, Šeima, Nuosavybė atstovai. Tai asociacija, ginanti ir propaguojanti krikščioniškas vertybes.
Vėliau piligrimai dalyvavo šv. Mišiose Šiluvos šventovėje. Jas aukojo arkivyskupas S. Tamkevičius, jam talkino vyskupas E. Bartulis, vyskupas augziliaras K. Kėvalas, kunigai E. Venckus ir N. Šmerauskas. Pagrindinė homilijos mintis ta, kad negalima atskirti tikėjimo ir laisvės. Žmogus, neturėdamas dekalogo širdyje, pasmerktas moraliniam žlugimui. Tad piligrimystė yra vienas iš kelių į tikrąją laisvę. Dievo vedami, mes galime pasiekti ir įvykdyti aukštesnius tikslus, kurių pagrindinė sąlyga pasiaukojanti meilė Dievui, Tėvynei, artimui.
Kiekviena piligriminė kelionė galimybė pagilinti tikėjimą, pabendrauti su kitais žmonėmis ir kartu su jais iš Marijos išprašyti reikiamų malonių.
© 2014 XXI amžius
|