2014 m. rugsėjo 26 d.    
Nr. 36
(2107)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

MŪSŲ
RĖMĖJAS

Lietuvos
kultūros
galerija


XXI Amžius


Projekto rubrikos: „Kronika“, „Penktadienio pokalbiai“,
„Išnašos“, „Laikas ir žmonės“, „Atmintis“, „Paveldas“, „Etnografija“,
„Kristijono Donelaičio metai“, „Iš laiškų“, „Retro“.


Paveldas

Ką mena senojo dvaro rūmų griuvėsiai?

Vytautas BAGDONAS

Kadaise buvę ištaigingi Svėdasų dvaro
rūmai vis labiau virsta griuvėsiais

Anykščių rajono Svėdasų miestelio pakraštyje, Bajorų kaimo teritorijoje, stūkso buvusio Svėdasų dvaro griuvėsiai. Bet taip yra tik dabar. O seniau vakariniame Beragio (Svėdaso) ežero krante nuo XVIII amžiaus pabaigos iki XX amžiaus pradžios stovėjo įspūdingi Svėdasų dvaro rūmai, kuriuos supo didingas parkas. Dvaras su 103 hektarais žemės priklausė ištaigingus rūmus pasistačiusiems didikams Marikoniams. Vėliau keitėsi jo savininkai, kol nupirko darbščių vietinių ūkininkų Juodviršių šeima. Nuo Svėdasų pro Rimdžus, Vaitkūnus į Salas buvo nutiestas vieškelis, kuriuo naudojosi ne tiktai Salų ir Svėdasų dvarų savininkai grafai Marikoniai, bet ir vietiniai gyventojai. Didikai Marikoniai Svėdasų Šv. arkangelo Mykolo bažnyčios šventoriuje pasistatė šeimos koplyčią-mauzoliejų, pakeliui link Svėdasų jų iniciatyva buvo pastatyta koplytėlė, kurioje jie kartais melsdavosi. Ilgus dešimtmečius dvaras ežero pakrantėje klestėjo...


Paveldas

Restauruojama Bazilika, kurioje palaidotas Palaimintasis Jurgis Matulaitis

Marijampolės Šv. arkangelo
Mykolo Bazilika

Marijampolės Šv. arkangelo Mykolo Bazilika toliau gražinama. Joje vyksta tęstiniai restauravimo darbai.

 Šiais metais tvarkomos bažnyčios dešiniosios navos sienos bei langai. Nuo sienų šveičiami dažų likučiai, nuardomi sovietmečio lipdiniai, sienos dažomos dažais, grąžinsiančiais maldos namams istorinę išvaizdą. Ją atgaus ir langai: demontuojami po 1970 metų įrengti ir meninės vertės neturintys vitražai, restauruojami autentiški langų rėmai. Taip pat bažnyčioje įrengta būtina apsauga: pakeista reikalavimų neatitinkanti elektros instaliacija, įrengta gaisro signalizacija. Šiems darbams Kultūros paveldo departamentas skyrė daugiau kaip 700 tūkst. litų iš Jono Pauliaus II piligrimų kelio kūrimo ir jo objektų pritaikymo (paveldotvarka) piligrimų ir turizmo reikmėms 2014 metų programos. Projektui vadovauja architektė Dalia Laurinaitienė, tvarkybos darbus vykdo UAB „Vidara“.


Paveldas

Trims į Jono Pauliaus II piligrimų kelio programą įtrauktiems Kauno objektams – ES parama

Kauno Arkikatedra Bazilika, Kristaus Prisikėlimo bažnyčia ir Pažaislio vienuolyno ansamblis – šių Kauno miesto objektų, įtrauktų į Jono Pauliaus II piligrimų kelio programą, tvarkymui 2014–2022 metais bus skirta Europos Sąjungos struktūrinių fondų parama.

14 žymių vietų, kuriose lankėsi Lietuvoje 1993 metais viešėjęs popiežius Jonas Paulius II arba yra vienaip ar kitaip susijusios su jo veikla, įtrauktos į Jono Pauliaus II piligrimų kelio kūrimo ir jo objektų išsaugojimo ir pritaikymo turizmo reikmėms 2014–2022 metais programą.

Pirmojo programos etapo (2014–2017) metu Kauno Šv. apaštalų Petro ir Povilo Arkikatedroje Bazilikoje bus atlikti stogo, išorės ir vidaus tvarkybos darbai, o antrojo etapo (2018–2022) metu bus tvarkomi vargonai.


Paveldas

Konservuojama autentiška Šaukoto bažnyčios sienų tapyba

Šaukoto Švč. Trejybės bažnyčia

Šaukoto Švč. Trejybės bažnyčioje baigiami 2014-iesiems suplanuoti konservavimo ir restauravimo darbai. Jais siekiama sustabdyti XIX ir XX amžių sienų dekoro irimą. Bažnyčioje restauravimo ir remonto triukšmas netyla jau kelerius metus. Neseniai čia baigti cokolių, fasadų, stogo, langų, durų ir išorės sienų restauravimo bei kiti darbai apsaugos maldos namus nuo tolesnio irimo. To paties siekiama ir vykstančiais darbais pastato viduje – interjero dekoras reikalavo neatidėliotino restauravimo.

Kaip pranešė Šaukoto bažnyčioje konservuojama autentiška sienų tapyba, restauruojama dviejų laikotarpių sieninė tapyba. Vieni siužetai sukurti XX amžiaus pradžioje ir nutapyti aliejiniais dažais ant drobinių juostų. Dekorą kūrė vietiniai meistrai, veikiami liaudies meno tradicijų, tačiau jaučiama ir didelė barokinės stilistikos įtaka. Po šiais drobiniais apmušalais presbiterijoje ir ant šoninių bažnyčios sienų atidengtas senasis polichrominis dekoras, siekiantis XIX amžiaus vidurį ar antrą pusę. Jis yra kelių spalvų, istorizmo stilistikos. Restauratoriai siekia maksimaliai išsaugoti ir atskleisti sienų tapybos autentiškumą. Jie tvirtina autentiškos tapybos dažų sluoksnį, valo nuo jo dulkes ir nešvarumus, šalina pelėsį. Taip pat atstatomos tinko netektys. Ateityje numatyta retušuoti sunykusią autorinę tapybą, padengti sienas apsauginėmis medžiagomis, padėsiančiomis išsaugoti dekorą. Restauravimo darbams vadovauja dailininkas-restauratorius Šarūnas Juršėnas.


Kronika

Kaimas pasiilgo savo poeto

Benjaminas ŽULYS

Prie Kazitiškio Šv. Stanislovo
bažnyčios. Centre – kun. Vidas
Smagurauskas ir Vladas Vaitkevičius

KAZITIŠKIS. Kaunietis poetas Vladas Vaitkevičius yra kilęs iš kaimo – Ignalinos rajono Kazitiškio seniūnijos Tartoko kaimo. Keičiasi laikai, žmonės, vietovės, kurių takais vaikščiota, bėgiota, tik prisiminimai, meilė tėviškei nekinta. Į tas vietas Vladas retsykiais nuvyksta pasisemti dvasios stiprybės, įkvėpimo. Taigi ir rugpjūčio 1-osios penktadienį visi rinkosi į Kazitiškio Šv. Stanislovo bažnyčią, kur šv. Mišias aukojo klebonas kun. Vidas Smagurauskas. Vėliau jis apie Vladą pasakys: „Laimingas kraštas, išugdęs tokį žmogų...“ Paskui poetas su gražiu būriu kauniečių poetų, menininkų, pakviestas vietos bendruomenės namų, bibliotekininkės Rasos Trubilienės, atėjo į bendruomenės namų salę. Be kitų svečių, poetą lydėjo jo žmona fotomenininkė Birutė Kairaitytė-Vaitkevičienė, sūnus Adomas. Kazitiškyje jau laukė ir gražiai sutiko būrys tėviškėnų – miškininkas Stanislovas Kasperavičius, seniūnas Drąsutis Jelinskas, bibliotekininkė R. Trubilienė. Apie Vlado poeziją, jo meilę gimtinei kalbėjo poetas rašytojas Algimantas Lyva (jo senelis Jonas Dūdėnas buvo Lietuvos nepriklausomybės kovų savanoris). Poeto eiles skaitė jo poezijos gerbėjos, Kazitiškio merginos Karolina ir Gabrielė.


Kronika

Ne vien maldos židinys

Gelgaudiškio kultūros centro
saviveiklininkų koncertas

ŠILUVA. Sulig pirmomis rudens dienomis į Šiluvos miestelį atlinguoja eisenų vėliavomis, atliūliuoja maldininkų giesmėmis didieji Šiluvos atlaidai – Švč. Mergelės Marijos Gimimo šventė.

Nuo seno Šiluvos Švč. Mergelė Marija pritraukdavo tūkstančius maldininkų: vieni atneša prie Marijos kojų savo maldas, prašymus, padėkas, kiti suveža parduoti savo prekes, treti ubago dalią atsineša, o dar kiti atvyksta tiesiog pasidairyti miestelio gatvelėse „išdygusiose“ kaip grybai po lietaus prekeivių pavėsinėse, patys nesuprasdami savo kelionės tikslo... Taigi, privažiuoja visokiausių žmonių. O juk dar Smetonos laikas Šiluvos Marija sukviesdavo ne tik maldininkus, bet įvairiausio amžiaus muzikantus, artistus. Netgi garsusis Čekoslovakijos cirkas yra Šiluvos turgaus aikštėje rodęs savo „cūdus“. Taigi, Šiluva garsėjo ne vien kaip religijos, bet ir kaip kultūros židinys. O šiais laikais dar skelbiama, jog Šiluva yra Lietuvos piligrimystės centras.


Kronika

Menų šventė po Pegaso sparnais

Gimtojoje sodyboje prie ąžuolo
koplytstulpio „Motinos širdies
Angelas“ koplytstulpio autorius
ir šventės organizatorius,
fotomenininkas Albinas Kuliešis
su seserimi Irute Valiene

Toliūnai. Rugpjūčio 15-ąją, Žolinių dieną, tradicinės penktosios poezijos, muzikos ir kitų menų šventės „Langas į širdį“ dalyviai, svečiai ir organizatoriai susitiko Siesikų pilyje. Čia pirmą kartą suskambo Kauno nacionalinio dramos teatro aktoriaus Petro Venslovos skaitoma Antano Šimatonio poema „Siesikų pilis“. Klausytojai išgirdo gražią legendą, menančią kunigaikštį Daumantą ir jo aplinką. Dviejų metrų ilgio poemos tekstą, perrištą raudonu kaspinu, aktorius įteikė Siesikų pilies savininkui Audriui Matulaičiui. Apžiūrėję pilį ir jos prieigas, dalyviai vyko į Toliūnų kaimą. Prie šventės organizatoriaus Albino Kuliešio gimtosios sodybos buvo atidengtas ąžuolo koplytstulpis „Motinos širdies Angelas“, skirtas Mamai. Sodybos kieme kalbėjo skulptūros autorius Albinas Kuliešis, jo eiles Mamai skaitė aktorius Petras Venslovas. Po trumpos skulptūros atidengimo ceremonijos dalyvių automobilių vilkstinė pasuko link Siesikų ežero, kur vyko literatūros skaitymų, muzikos, teatro, bendravimo, susitikimų šventė. Dalyvius pasitiko rudenėjančia vėsa dvelkiantis ežeras, tą dieną pasidabinęs Toliūnų kaimo gyventojo, tautodailininko Vido Svalbono šiaudų skulptūrų paroda.


Išnašos

Pristatyta knyga apie kardinolą

Rekolekcijų namuose kalba
vyskupas Juozas Matulaitis.
Kairėje – knygos sudarytojas
Juozas Vercinkevičius

Guronių rekolekcijų namuose rugpjūčio 24-ąją pristatyta knyga „Mokėkime laukti ir augti. Kardinolo Vincento Sladkevičiaus asmenybės ir veiklos bruožai“, kurią išleido viešoji įstaiga „Vorutos“ fondas. Knygoje publikuoti interviu su kardinolu V. Sladkevičiumi MIC, su vyskupais Juozu Matulaičiu ir Juozu Žemaičiu MIC. Atspausdintos kardinolo pasakytos kalbos, sveikinimai, pasakojimai apie kardinolo butą-muziejų Kaune, Birštono sakralinį muziejų, apie Guronių kaimo Rožinio slėpinių kelią ir vienuolyną. Knyga gausiai iliustruota.

Pristatymas prasidėjo šv. Mišiomis Šv. Juozapo koplyčioje. Jas aukojo vyskupas Juozas Matulaitis, Kaišiadorių vyskupijos  generalvikaras mons. teol. dr. Algirdas Jurevičius ir Darsūniškio klebonas kan. Petras Linkevičius.


Išnašos

Kai palytėja poetinis žodis

Alfredas GUŠČIUS

Dalios Milukaitės-Buragienės
knygutės „Pasivaikščiojimai
po tėviškę“ viršelis

Daug eilėraščių, ne vieną jų ciklą bei rinkinį poetė Dalia Milukaitė-Buragienė yra paskyrusi savo tėviškei Šeštokams (Lazdijų rajonas). Tačiau tėviškė bei gimtasis kraštas yra neišsemiama tema. Šiais metais Nepriklausomųjų rašytojų sąjunga išleido 29-ąją jos knygą, kurioje minimas dar vienas reikšmingas tėviškės kampelis, padedantis tos vietovės žmonėms susisiekti su plačiuoju pasauliu, o pasaulis skatinamas aplankyti šį gražų Dzūkijos kraštą. Koksai tai kampelis, jungtis galėtų būti? Pavadinsiu jį proziškai, kad vėliau pamatytume, jog poezijai nėra nieko neįmanoma. Tai – Šeštokų geležinkelio stotis, kitaip tarus, „transporto mazgas“. Ir šitokį objektą poetė apdainavo ne bet kaip, o paskyrė jam visą sonetų vainiką, gausiai šeimos bei giminės nuotraukomis iliustruotą knygutę „Pasivaikščiojimai po tėviškę“.


Išnašos

Nauja knyga apie Kryžių kalną

Šiaulių rajono turizmo ir verslo informacijos centro direktorė Kristina Duseikaitė pristatė knygą „Kryžių kalnas ir jo vaizdų fiksavimo istorija“. Originalus leidinys gimė Šiaulių rajono savivaldybės administracijai įgyvendinus projektą „Leidinys „Kryžių kalnas“ ir jo vaizdų fiksavimo istorija“. 80 puslapių knygoje skaitytojai ras prof. Vytenio Rimkaus straipsnį „Kryžių kalnas tradicijų ir naujovių sankirtoje“. Leidinyje labai daug Kryžių kalno fotografijų. 12 autorių – Vytautas Udra, Miglė Stankevičienė, Asta Laužikaitė-Pralgauskienė, Asta Aleknienė, Dalia Stalauskienė, Gintaras Stalauskas, Laima Barakauskienė, Remigijus Bielskis, Viktoras Tamaševičius, Jolita Balčiauskienė, Vaidotas Stankevičius ir Rimvydas Daužvardis – nuotraukose bando skaitytojui parodyti Kryžių kalną savo akimis. Projektas „Leidinys „Kryžių kalnas“ ir jo vaizdų fiksavimo istorija“ įgyvendintas pagal vietos plėtros strategijos „Šiaulių rajono vietos plėtros strategija“ II prioriteto „Kaimo žmonių aktyvumo, bendruomeniškumo stiprinimas, socialinės integracijos didinimas“ 2.1 priemonę „Kaimo bendruomenių ir NVO aktyvumo, bendradarbiavimo bei veiklos skatinimas“ veiklos sritį „Socialinė švietėjiška, pažintinė veikla“. Projektui skirta 25 tūkst. litų paramos. Knyga išleista 1000 egzempliorių tiražu.


Išnašos

Knyga motinai

Išreikšdami žmonijos pagarbą ir meilę savo brangiosioms motinoms, jas sveikindami su pirmaisiais atgimstančios gamtos pavasario gėlių žiedais, Joms skiriame nuoširdžiausias padėkos ir meilės eiles. Mus džiugina šiais metais bibliotekose pasirodžiusioje 30-ojoje rašytojo Leono Balčiūno knygoje „Mielu žvilgsniu“ skambančios tokios eilės mylimos motinos garbei:

O Motina, Tavo kelias – tikras altorius,
Tavo mokslas pirmasis – žegnonė.
Išbučiuoti norėčiau žemės pėdą kiekvieną,
Tavo kojų paliestą, dar pasiekti norėčiau,
kad už didvyrius būtum žymesnė.


Kristijono Donelaičio metai

Kristijonas Donelaitis: ir toli, ir šalia

Prie paminklo K. Donelaičiui
Gumbinėje (Gusevas)

Kupiškio kultūros centro teatras ,,Provincija“ (režisierė – Nijolė Ratkienė) gegužės 31 – birželio 1 dienomis dalyvavo jubiliejiniuose renginiuose, skirtuose K. Donelaičio 300-osioms gimimo metinėms paminėti Karaliaučiaus (Kaliningrado) srityje. Teatras ,,Provincija“, šiais metais skaičiuojantis 15 metų kūrybinės veiklos sukaktį, Karaliaučiaus srityje lankėsi antrą sykį (2005 metais dalyvavo Karaliaučiaus miesto 750-ųjų metinių proginiuose renginiuose). Lietuvos Respublikos generalinio konsulato ir Karaliaučiaus miesto L. Rėzos lietuvių kultūros draugijos kvietimu į renginius vyko per 30 įvairaus amžiaus kupiškėnų teatro aktorių. Teatras rodė 2014 metų Lietuvos dainų šventės „Čia – mūsų namai“ repertuaro spektaklį „Pavasario linksmybės“ (pagal K. Donelaitį).


Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija