|
Aukščiausias
palaiminimas Dalius Stancikas Lietuva
žengė dar vieną žingsnį šalin nuo demokratijos: Prezidentė vidaus reikalų ministru
paskyrė patyrusį policininką, buvusį generalinį komisarą Saulių Skvernelį. Prezidentė
labai gerai vertina pastaraisiais metais pasiektą policijos pažangą, pasirinktas
policijos veiklos modelis yra tinkamas, taip Prezidentės motyvus perdavė jos
patarėjas. Gal jums, kaip ir Prezidentei, taip pat pavyko įžvelgti S. Skvernelio
vadovautos policijos pažangą, kažkokį ypatingą profesionalumą ar skaidrumą? Man
S. Skvernelis labiau įsiminė kaip policijos vadovas, kuris panaikino nerašytą
policijos vadovų garbės kodeksą: vadai prisiima asmeninę atsakomybę už šiurpius
pavaldinių poelgius. Po valstybę sukrėtusių tragedijų Panevėžyje, kai pagalbos
signalus siunčianti mergina vėliau rasta išžaginta ir sudeginta automobilio bagažinėje
ar kai girtas kriminalinės policijos pareigūnas perėjoje sutraiškė pensininkų
šeimą, ar po tragedijos Klaipėdoje, kai keturių vaikų mama buvo nužudyta girto
vyro, nes policija laiku nesureagavo į jos pagalbos šauksmą, S. Skvernelis neatsistatydino,
kaip darė jo pirmtakai Vytautas Grigaravičius ir Vizgirdas Telyčėnas. Todėl man
S. Skvernelis panašus į žmogų, kuris nemoka atsiprašyti, kurio ambicija neleidža
prisipažinti klydus ir kuris daro viską, kad žūtbūt įrodytų savo teisumą. O kai
tokiu pavyzdžiu seka ir visa šalies policija, tai valstybė nejučia virsta policine. |
|
Ar gidai tapo šlavėjais? Lapkričio
11 dieną prie Ūkio ministerijos Vilniuje Gidų ir kelionės vadovų profesinė sąjunga
Solidarumas surengė piketą Ar gidai šlavėjai? Lietuvos gidus šokiravo Ūkio
ministerijos planai diskredituoti gido profesiją, pažeminant ją iš aukščiausios
kvalifikacijos profesijos, kuria užsiimti gali tik asmenys su aukštuoju išsilavinimu
ir baigę specialius, valstybės nustatytus gidų kursus, iki žemiausios kvalifikacijos,
jokio pasiruošimo nereikalaujančios profesijos. Nepaisant to, kad gidų ir turizmo
agentūrų visuomeninės organizacijos ne kartą pasisakė prieš, Ūkio ministerijos
valdininkai siekia sumažinti administracinę naštą gidams ir leisti dirbti gidais
visiems to panorėjusiems. |
|
Prisimintas pirmasis Nepriklausomos Lietuvos teisingumo
ministras Pirmadienį Teisingumo ministerijoje įvyko
konferencija Petras Leonas: politikas, mokslininkas, advokatas, skirta šio garsaus
teisininko 150-osioms gimimo metinėms paminėti. Konferencijoje dalyvavo buvę
teisingumo ministrai, Seimo nariai, Teisingumo ministerijai pavaldžių institucijų
vadovai, teisės mokslininkai. Pranešimus apie pirmojo Nepriklausomos Lietuvos
teisingumo ministro, garsaus teisės mokslininko ir advokato P. Leono veiklą skaitė
pirmasis atkurtos Nepriklausomos Lietuvos teisingumo ministras profesorius hab.
dr. Pranas Kūris, M. Romerio universiteto profesorius hab. dr. Saulius Katuoka
ir Vilniaus universiteto Teisės fakulteto docentas dr. Haroldas Šinkūnas. Jie
savo pranešimuose akcentavo žinomo prieškario teisininko P. Leono nuopelnus kuriant
Nepriklausomos Lietuvos teisės aktus, ugdant jaunųjų teisininkų kartą, atskleidė
jo principingumą ir padorumą. Norėčiau pacituoti garsaus teisininko Mykolo Romerio
žodžius, pasakytus apie Petrą Leoną: Jis buvo teisės ir teisingumo apaštalas
Lietuvoje, sakė buvęs teisingumo ministras P. Kūris.
| |
Paskelbti Petro Abukevičiaus konkurso nugalėtojai Lietuvos
nacionaliniame radijuje ir televizijoje paskelbti 2014-ųjų metų Petro Abukevičiaus
konkurso nugalėtojai. Premija už kinematografišką žvilgsnį į povandeninį Lietuvos
ežerų pasaulį skirta dokumentinio filmo Ežerų dugne autorėms Akvilei Anglicaitei
ir Irmai Stanaitytei (prodiuseris Andrius Daniulaitis), garso režisieriui Vidmantui
Blažiui apdovanojimas įteiktas už gamtos garsų spalvas ir atspalvius atskleidžiančius
visuose jo kurtuose filmuose. Nugalėtojus pasveikino viceministras Darius Mažintas. P. Abukevičiaus
premijos konkursą 1998 metais įsteigė Kultūros ir Aplinkos ministerijos bei Lietuvos
televizija. Kūrėjai kasmet kviečiami įamžinti unikalią Lietuvos gamtą ir tęsti
žymaus kino režisieriaus ir operatoriaus, gyvosios gamtos dainiaus Petro Abukevičiaus
tradicijas. Lietuvos filmų apie gamtą istorija neatskiriama nuo šio gamtos mylėtojo
vardo. Per ilgus savo kūrybinės veiklos metus jis filmavo, režisavo, sukūrė daugiau
kaip 30 filmų apie gamtą, gyvūnus, įdomiausius Lietuvos gamtos kampelius. |
|
Jono Basanavičiaus premija skirta Vaclovui Bagdonavičiui
Lietuvos Vyriausybė nutarė 2014 metų Valstybinę Jono Basanavičiaus
premiją už reikšmingiausius darbus ugdant tautinę savimonę, Vydūno idėjų skleidimą
ir įprasminimą bei Mažosios Lietuvos kultūros paveldo įamžinimą ir sklaidą skirti
Vaclovui Bagdonavičiui. Premija laureatui vakar įteikta Lietuvos nacionaliniame
muziejuje. Filosofas, Mažosios Lietuvos kultūros tyrėjas,
humanitarinių mokslų daktaras V. Bagdonavičius 1965 metais baigė Vilniaus universitetą,
jame dirbo, baigė aspirantūrą. 19721992 metais dirbo Lietuvos filosofijos, sociologijos
ir teisės institute moksliniu bendradarbiu, nuo 1992 metų V. Bagdonavičius paskirtas
jo direktoriumi. 1987 metais jis apgynė filosofijos mokslų kandidato disertaciją.
| |
Lietuvos keliuose neturi žūti nė vienas vaikas Susisiekimo
ministerija, siekdama sumažinti keliuose žuvusių vaikų skaičių, atkreipia suaugusiųjų
dėmesį į problemas, su kuriomis susiduria eisme dalyvaujančios mūsų atžalos. Neramu,
kad policijos įvykių suvestinėse yra pranešimų apie eismo nelaimes, kurių metu
žūsta vaikai. Kaip rodo statistika, šiais metais pusę autoįvykiuose žuvusių vaikų
praradome dėl nerūpestingo suaugusiųjų vairavimo. Todėl raginu vairuotojus būti
itin atidiems, kai eisme dalyvauja vaikai, sako susisiekimo ministras Rimantas
Sinkevičius. 2014 m. iki lapkričio 1 d. šalies keliuose žuvo 22 vaikai. Pernai
per tą patį laikotarpį 11. Daugiausia žuvo vaikų, važiavusių automobiliu (11).
Dažna pastarųjų nelaimių priežastis neatsakingas tėvų vairavimas.
| | |