Pirmasis puslapis
Krikščionybė
    šiandien
Lietuva
Susitikimai

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai
2012 metai
2013 metai
2014 metai

Neturime mažinti tikėjimo galių savyje

Pokalbis su Seimo nariu Povilu URBŠIU

Seimo narys Povilas Urbšys

Norėčiau paklausti, kaip išbūti krikščionimi Seime, nepamirštant žmogaus orumo principo? Matome, kad yra politikų, kurie galbūt klysta, galbūt turi skirtingas pažiūras, tačiau labai garbingai stengiasi. Bet matome ir aiškią grupę politikų, kurie tarsi jaučiasi daug aukščiau už žmones arba tarnauja veikiau sau nei žmonėms. Yra ir tokių, kurie pagarsėję savo blogais darbais. Kai kasdien tenka susitikti su jais kaip su bendradarbiais, kaip išlaikyti orų bendravimą? Kaip išlaikyti pagarbų santykį su žmonėmis, kurie dažnai Jus laiko priešu arba apskritai bando lipti per kitų galvas?

Ilgą laiką teko dirbti valstybės tarnyboje. Mano manymu, Seimas taip pat yra valstybės tarnyba, tai – valstybinė įstaiga. Asmeniškai aš jaučiu psichologinį diskomfortą, kadangi ne vienos kadencijos Seimo nariai mano kitaip. Tokie politikai negali savęs įsivaizduoti žmonių tarnais. Tačiau nereikia manyti, jog visi Seimo nariai yra tiktai savanaudžiai. Juk iš esmės žmogus nėra toks vienalytis, kad būtų vien tiktai blogas. Gal reikėtų priimti tą tiesą: jeigu mes esame blogi, tai esame blogi tiek, kiek galėjome būti geresni. Kiekvienas žmogus turi dalį savanaudiškumo ir dalį pasiaukojimo kitam. Kai laikydamasis tokios nuostatos bendrauji su žmonėmis, neniekini jų, bet kartu nebijai pasakyti tiesos, jie tave priima tokį, koks esi. Esu pastebėjęs, kad yra vertinami žmonės, kurie turi savo nuomonę. Jos gali nepaisyti, bet jei mato, jog žmogus vis dėlto išdrįsta turėti savo nuomonę net kai daugumos nuomonė yra kita, tai tampa tam tikra vertybe, kuri galbūt skatina įsiklausyti į to žmogaus žodžius.

Duris atvėrė didžiausias mokslo ir verslo slėnis

Vyskupas Kęstutis Kėvalas su konferencijos dalyviais

Kaune atidarytas vienas iš didžiausių ir moderniausių Baltijos regione atviros prieigos „Santakos“ slėnio KTU Mokslo ir technologijų centras bei Technologinio verslo inkubatorius, kainavęs daugiau nei 150 mln. litų. Atidarymo metu surengta didelio atgarsio sulaukusi tarptautinė konferencija „Lietuvos mokslas ir pramonė 2014: slėniai – paskata inovacijų ekonomikai“. Į pirmąjį KTU „Santakos“ slėnio renginį – tarptautinę konferenciją – užsiregistravo per 700 mokslo, verslo ir valdžios atstovų, sulaukta pusšimčio svečių iš užsienio. Atvyko Europos komisaras moksliniams tyrimams, inovacijoms ir mokslui Carlosas Moedas, ministras pirmininkas Algirdas Butkevičius, švietimo ir mokslo ministras Dainius Pavalkis, ūkio ministras Evaldas Gustas, Kauno miesto meras Andrius Kupčinskas, kiti garsūs Lietuvos ir užsienio politikos, verslo ir akademinio pasaulio atstovai, visuomenės veikėjai. Konferencijos „Lietuvos mokslas ir pramonė 2014: slėniai – paskata inovacijų ekonomikai“ dalyviai neslėpė susižavėjimo unikalia KTU „Santakos“ slėnio laboratorine įranga, sutelktu mokslo ir verslo potencialu, ir jį vadino inovatyvaus verslo katalizatoriumi, simbolizuojančiu galimą Lietuvos ekonomikos proveržį.

Daugiau nei 300 kasmet žuvusių ir sužalotų dviratininkų – didžiulis nuostolis

Susisiekimo ministras Rimantas Sinkevičius ir viceministras Vladislavas Kondratovičius Vilniaus gatvėmis be liemenių važiuojantiems dviratininkams priminė apie pasikeitusius reikalavimus dviračių vairuotojams ir dovanojo liemenes su šviesą atspindinčiomis juostomis. Taip ministerijos vadovai siekė atkreipti dviratininkų dėmesį į nuo šių metų liepos 1 d. įsigaliojusius Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo pakeitimus, kuriais dviratininkai, važiuojantys važiuojamąja kelio dalimi, dieną privalo dėvėti ryškiaspalvę liemenę su šviesą atspindinčiais elementais arba būti įjungę dviračio žibintus. Dviračio priekyje turi degti baltas šviesos žibintas, gale – raudonos šviesos žibintas.

„Užmiestyje dviratininkai gana drausmingi. Absoliuti dauguma važinėja su reikiamomis matomumą gerinančiomis priemonėmis. Tačiau miestuose toli gražu ne visi dviratininkai dėvi ryškiaspalvius drabužius ir važiuoja su įjungtais žibintais. Lietuvos keliuose kasmet žuvusių ir sužeistų dviratininkų skaičius viršija 300. Vien pernai eismo įvykiuose žuvo 18, sužeista 315 dviratininkų, 2012 m. žuvo 32, sužeisti 284 dviračių vairuotojai“, – sako R. Sinkevičius.