Pirmasis puslapis
Atmintis
Bibliotekose
Gimtasis kraštas
Krikščionybė
    šiandien
Lietuva
Literatūra
Nuomonės
Ora et labora

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai
2012 metai
2013 metai
2014 metai
2015 metai

Paminėjo daug metų Kolumbijoje gyvenusį kunigą Vaclovą Vaičiūną

Kun. Vaclovas Vaičiūnas 1942 metais

Kun. V. Vaičiūno giminės ir būrelis Simno parapijiečių po šv. Mišių

Atmintis – nuostabus slėpinys. Jis leidžia iš užmaršties prikelti mums brangius žmones – šviesos nešėjus.

Simne  paminėtas 1934–1942 metais čia dirbęs vikaras kun. Vaclovas Vaičiūnas (1909 07 07–1934 06 17–1983 05 02). Šiais metais  sukako 105 metai nuo jo gimimo, 80 metų nuo įšventinimo į kunigus ir 30 metų nuo mirties.

Kunigo minėjimas prasidėjo šv. Mišiomis Simno Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčioje, kur septynerius metus jis vikaravo, buvo kaimo pradinėse mokyklose kapelionu. Renginyje dalyvavo šeši kunigo brolio Algimanto sūnūs su šeimomis, sesuo Janina Jokimaitienė ir brolio Algimanto žmona Aldona Vaičiūnienė iš Šakių, Lietuvos garbės konsulė Kolumbijoje Laima Didžiulienė, jos vyras Algis, Lino Slotkaus šeima, su kuria kun. V. Vaičiūnas bendravo, Bogotos (Kolumbija) lietuvių bendruomenės atstovė Nijolė Stasiukynienė ir nemažai Simno gyventojų.

V. Vaičiūnas gimė 1909 m. liepos 7 d. Sintautų valsčiuje, Skaistgirių kaime, Juozo Vaičiūno ir Marcelės Tumosaitės-Vaičiūnienės šeimoje. 1922–1928 metais jis mokėsi Šakių „Žiburio“ gimnazijoje. Į Vilkaviškio kunigų seminariją (tuo metu ji buvo Gižuose) V. Vaičiūnas įstojo 1928 metais, 1930 metais seminarija iš Gižų buvo perkelta į Vilkaviškį. V. Vaičiūnas į kunigus įšventintas 1934 m. birželio 17 d., Primicijos buvo Sintautuose birželio 29 d. Tais pačiais metais paskirtas į Simną vikaru, kaimo pradinių mokyklėlių kapelionu, dėstė tikybą. Čia kun. V. Vaičiūnas dirbo septynerius metus. Parapijiečių ir mokinių buvo labai mėgstamas. Buvusi jo mokinė prisimena: Turėjau dvi šventoves: mokyklą ir bažnyčią. Dažnai susitikdavau su mokyklos kapelionu, šviesaus atminimo kunigu Vaclovu Vaičiūnu, iškilia asmenybe, palikusia gilų pėdsaką mano dvasiniame gyvenime.

Prasidėjus karui kun. V. Vaičiūnas dar dirbo Simne, vėliau persikėlė į Kybartus. 1944 metais, artėjant frontui, bijodamas sovietų represijų, kunigas iš Kybartų pasitraukė į Vakarus, iš pradžių į Austriją, po to persikėlė į Vokietiją, Ravensburgą. Čia kunigas keletą metų buvo Ravensburgo lietuvių parapijos klebonu, lietuvių gimnazijos kapelionu, lietuvių gimnazijoje dirbo kartu su poetu Bernardu Brazdžioniu, dailininku J. Bagdonu.

1948 metų pavasarį kun. V. Vaičiūnas išvyko į Kolumbiją, šalies sostinėje Bogotoje dirbo Verakruz bažnyčioje, kuri buvo pačiame centre. Bogotoje kunigas pelnė žmonių pasitikėjimą, pagarbą, buvo malonus, linksmas, aktyvus, mokėjo bendrauti su jaunimu, suorganizavo lietuvių chorą, daug metų buvo lietuvių kolonijos kapelionas, dėstė kun. N. Salduko įsteigtoje lietuvių šeštadieninėje mokykloje. 1954 metais kun. V. Vaičiūnas išvyko dirbti į Villavicencio miestą, 120 km nuo Bogotos. Čia kunigas pastatė koplyčią, kurioje rinkdavosi lietuviai. Buvo šio miesto mokyklos ir policijos kapelionu. 1964 metais kun. V. Vaičiūnas grįžo į Bogotą. Buvo Čiko bažnyčios kapelionu, ganytojo pareigas ėjo ir San Karlos ligoninėje. Kun. V. Vaičiūnas mirė 1983 m. gegužės 2 d., palaidotas Bogotos priemiestyje esančiose kapinėse.

2012 metais dėdės kunigo kapą aplankė trys jo brolio Algimanto Vaičiūno sūnūs. Ant kun. V. Vaičiūno kapo užpilta žemės iš tėviškės sodybos. Tolimojoje Kolumbijoje liko balta kapo plokštė su užrašu „WENCESLAO VAICIUNAS T.“ Ir gyvas prisiminimas artimųjų ir buvusių parapijiečių širdyse.

Prof. Arvydas Šeškevičius,
2011 metų Lietuvos Garbės Metų pašaukimo laureatas,
2012 metų Simno miestelio Metų žmogus nominantas

© 2015 „XXI amžius“