Kario skulptūros atkūrimas
|
Prie Kario skulptūros (iš kairės):
Kauno projektavimo, restauravimo
ir statybos instituto metalo
ir medžio dirbtuvių vadovas
Raimondas Bridikis, Vytauto Didžiojo
karo muziejaus direktorius Kęstutis
Kuršelis, muziejaus Edukacijos
ir informacijos skyriaus vedėja
Vilija Sapjanskienė
|
Vasario 16 dieną 1942 metais sunaikinta Lietuvos Kario skulptūra sugrįš į Vytauto Didžiojo karo muziejaus varpų bokšto nišą. Visi skulptūros atkūrimo darbai buvo patikėti Kauno projektavimo, restauravimo ir statybos institutui. Pasak metalo ir medžio dirbtuvių vadovo Raimondo Bridikio, buvo įdėta daug sunkaus ir kruopštaus darbo, kol pasiektas galutinis rezultatas. 2,7 m aukščio ir iki 200 kilogramų sverianti skulptūra atgimė kalvio Jono Malinausko dirbtuvėse. Pradėjus darbus, iš pradžių buvo išlietas molinis skulptūros modelis, vėliau liejinys pagamintas iš gipso ir tik po to iš vario lakštų nukaldinta skulptūra. Kario šarvus, nukaldintus iš 2 mm storio vario lakštų, kalvis J. Malinauskas kalė pagal skulptoriaus Juozo Šlivinsko modelį. Varinė Kario skulptūra yra tuščiavidurė, iš vidaus padengta nerūdijančiu plienu, todėl kariliono bokšte stovės ilgus dešimtmečius. Šiuo metu vyksta baigiamieji skulptūros patinavimo (sendinimo) darbai.
|
Ar ilgai leisime grobti savo vaikus?
Aurelija Stancikienė
Kai Norvegija atima iš lietuvių šeimos vaiką ir perduoda auginti ne lietuviams, ji iš Lietuvos atima pilietį. Per daug naivu būtų tikėtis, kad ne lietuvių šeimoje užaugęs vaikas panorės būti Lietuvos piliečiu. Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 13 straipsnį Lietuvos valstybė globoja savo piliečius užsienyje. Draudžiama išduoti Lietuvos Respublikos pilietį kitai valstybei, jeigu Lietuvos Respublikos tarptautinė sutartis nenumato kitaip. Nežinau, kokia tarptautinė sutartis numato kitai valstybei galimybę visiems laikams pagrobti Lietuvos piliečius. Jei esame tokią pasirašę, Prezidentė ir užsienio reikalų ministras privalo skubiai teikti projektą Seimui dėl jos nutraukimo. Primenu, kad 2006 metais Konstitucinis teismas yra išaiškinęs, kad jokie tarptautiniai teisės aktai, net ES teisė negali turėti viršenybės Lietuvos Respublikos Konstitucijos atžvilgiu.
|