|
Paminėjo daug metų Kolumbijoje gyvenusį kunigą Vaclovą Vaičiūną
|
Kun. V. Vaičiūno giminės
ir būrelis Simno
parapijiečių po šv. Mišių
|
Atmintis nuostabus slėpinys. Jis leidžia iš užmaršties prikelti mums brangius žmones šviesos nešėjus. Simne paminėtas 19341942 metais čia dirbęs vikaras kun. Vaclovas Vaičiūnas (1909 07 071934 06 171983 05 02). Šiais metais sukako 105 metai nuo jo gimimo, 80 metų nuo įšventinimo į kunigus ir 30 metų nuo mirties. Kunigo minėjimas prasidėjo šv. Mišiomis Simno Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčioje, kur septynerius metus jis vikaravo, buvo kaimo pradinėse mokyklose kapelionu. Renginyje dalyvavo šeši kunigo brolio Algimanto sūnūs su šeimomis, sesuo Janina Jokimaitienė ir brolio Algimanto žmona Aldona Vaičiūnienė iš Šakių, Lietuvos garbės konsulė Kolumbijoje Laima Didžiulienė, jos vyras Algis, Lino Slotkaus šeima, su kuria kun. V. Vaičiūnas bendravo, Bogotos (Kolumbija) lietuvių bendruomenės atstovė Nijolė Stasiukynienė ir nemažai Simno gyventojų.
|
|
Žmogus ir jo vertybės
Kaune paminėtos mons. Alfonso Svarinsko 90-osios gimimo metinės
Sausio 24 dieną Kauno arkivyskupijos muziejuje vyko mons. Alfonso Svarinsko pagerbimo renginys, skirtas jo 90-osioms gimimo metinėms. Jį pagerbti bei prisiminti susirinko monsinjorą pažinojusieji, su juo bendravusieji ir nuoseklaus, principingo pasipriešinimo liudininkai. Renginio pradžioje buvo parodytos Nijolės Baužytės filmo ištraukos apie mons. A. Svarinską. Atminimo vakare dalyvavęs Seimo narys, ilgametis Lietuvos Sąjūdžio tarybos pirmininkas Rytas Kupčinskas sakė, kad monsinjoras buvo Lietuvos patriotas, laisvės gynėjas, gerbiamas partizanų kapelionas, turėjęs pavyzdinį žmogiškumą ir sugebėjęs įsijausti į kiekvieno vidinį pasaulį. Jis pabrėžė monsinjoro tvirtybę, pasireiškusią ištikimybe Lietuvos nepriklausomybei, savo bendražygiams, nuoseklia ir bekompromise kova su totalitariniu režimu. Jam teko iškęsti nežmoniškus kankinimus KGB kamerose ir kalėjimuose, o jis vis tiek sugebėjo pritraukti minias žmonių. R. Kupčinskas pavadino A. Svarinską Lietuvos žmonių širdžių vyskupu.
|
|
Lygumų ir dzūkų miško vaikas...
|
Parodos apie Domą Tertelį fragmentas
|
Gruodžio 28 dieną varėniškiui literatui ir vertėjui Domui Terteliui būtų sukakę 85-eri. Varėnos viešojoje bibliotekoje veikia spaudinių paroda Aš lygumų ir dzūkų miško vaikas..., skirta jo gimimo metinėms paminėti. Domas Tertelis gimė 1929 m. gruodžio 28 d. Šklėrių kaime, Varėnos rajone. 1940 metais baigęs Šklėrių pradinę mokyklą, trejus metus dirbo tėvų žemę, o 1943-aisias įstojo į Marcinkonių progimnaziją, baigęs ją į Druskininkų gimnaziją (iškart į III klasę), baigė 1949 metais ir įstojo į Vilniaus universiteto istorijos-filologijos fakultetą. Buvo kuklus, mažakalbis, drabužiai tvarkingi, bet panešioti, pakaklėj tautinė raštuota juostelė. Daugelis Domo artimiau nepažįstančių laikė jį keistu, savotišku... tokį D. Tertelį prisimena jo kurso draugė, rašytoja Marija Macijauskienė (Vienišius Domas Tertelis // Nemunas. 2013, bal. 11, p. 12). Ji rašo: Turėjome nuostabių dėstytojų, kurių mums galėtų pavydėti ir dabartinė karta. Profesorius Vincas Mykolaitis-Putinas, kalbininkų kalbininkas profesorius Juozas Balčikonis, profesorius Kostas Korsakas, Vanda Zaborskaitė, Zigmas Zinkevičius, Jurgis Lebedys... M. Macijauskienė prisimena, kad D. Tertelis, studijuodamas universitete, sportavo, dainavo akademiniame universiteto chore, aktyviai dalyvavo lietuvių literatūros veikloje, buvo tautosakos Vilnijos krašte rinkimo ir dialektologinių ekspedicijų narys. Universitetą baigė 1954-aisiais ir porą metų dirbo Šiaulių rajono Gruzdžių vidurinėje mokykloje lietuvių kalbos ir literatūros mokytoju. Paskui iki 1969-ųjų dirbo Varėnos vakarinėje mokykloje, dėstė lietuvių kalbą ir literatūrą bei vokiečių kalbą. Vėliau dirbo Šalčininkų rajono Kalesninkų vidurinėje mokykloje.
|
|
|