Pirmasis puslapis
Atmintis
Bibliotekose
Gimtasis kraštas
Krikščionybė
    šiandien
Lietuva
Literatūra
Nuomonės
Ora et labora

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai
2012 metai
2013 metai
2014 metai
2015 metai

Laisvės įprasminimas

Ariogalos gimnazijos istorijos mokytojas ir ekspedicijos „Misija Sibiras“ dalyvis Andrius Bautronis

PANEVĖŽYS. Sausio 21 dieną Viešojoje bibliotekoje lankėsi vienas iš projekto „Misija Sibiras 2014“ dalyvių, Lietuvos šaulių sąjungos Ariogalos kuopos vadas bei Ariogalos gimnazijos istorijos mokytojas Andrius Bautronis. „Projektas „Misija Sibiras“ vykdomas nuo 2005 metų. Vienas pagrindinių tikslų – įamžinti lietuvių tremties vietose kalėjusių tautiečių atminimą, sutvarkyti lietuvių tremtinių kapus, susitikti ir pabendrauti su Sibire likusiais gyventi tautiečiais, – projektą trumpai pristatė 27-erių svečias. – Nors ekspedicija pasibaigė, mano misija tęsiasi ir toliau, pristatau projektą mokyklose, bendruomenėse... Ir šiandien kviečiu visus kartu pasinerti į istorijos klodus“. Pasakojimą apie tai, ką teko patirti ekspedicijos metu, A. Bautronis iliustravo skaidrėmis, kuriose chronologiškai užfiksuotos žygio akimirkos.

Kaip pats pašnekovas prisipažino, dalyvauti šiame jaunimo tautinį patriotiškumą ir pilietiškumą skatinančiame projekte jį viliojo noras savo rankomis prisidėti prie mūsų istorijos išsaugojimo, įprasminimo. Istorikas džiaugėsi, kad jam pavyko įveikti gana sudėtingą atranką. „Anketas siuntė daugiau nei 700 norinčiųjų. 71 iš jų dalyvavo bandomajame dviejų dienų 45 kilometrų žygyje. Po jo buvo atrinkta vos 16 dalyvių, kurie 2014 metais keliavo į 33 kartus už Lietuvą didesnį Krasnojarsko kraštą. Ne vien fizinis pasirengimas lėmė sėkmę, buvo vertinama ir motyvacija, patriotiškumo svarbos suvokimas, noras ir entuziazmas tęsti projekto misiją, pasibaigus ekspedicijai. „Likusius pusantro mėnesio iki išvykimo skaitėme pažintinę literatūrą, kalbėjomės su buvusiais tremtiniais, specialistais, mokėmės kryždirbystės meno“, – pasakojo A. Bautronis ir pabrėžė, kad dvi liepos savaites trukęs žygis – ne ekskursija, o sunkus darbas be poilsio. „Vietoje įsigijome medienos, įrankių. Vieno kirgizų prekeivio rusų kalbos supratimas didėjo sulig siūloma augančia pinigų suma. Jei siūlėme didesnę sumą, tai viską supranta, sako „chorošo“ („gerai“), jei mažiau, tada jau – ne ponimaju (nesuprantu)“, – linksmas kelionės akimirkas prisiminė ekspedicijos dalyvis.

Ekspedicijos metu lietuviai tvarkė kapinaites, įamžino į Lietuvą negrįžusių tremtinių atminimą: ravėjo piktžoles, šveitė antkapius, dažė ir atstatė tvoras, gamino ir statė kryžius, sodino lietuviškus tulpių svogūnėlius, simboliškai pabarstė lietuviškos žemės, bendravo su ten gyvenančiais tremtinių palikuonimis, vietiniais gyventojais. A. Bautronis pasidžiaugė: nors buvo planuota sutvarkyti penkerias kapinaites, tikslas buvo viršytas. Per misijos laiką buvo pagražintos devynerios kapinės, daugiau nei 100 pavienių kapų. Didžiausias ekspedicijai tekęs iššūkis – 45 kilometrų trijų dienų žygis civilizacijos nepaliesta Sibiro taiga, iš Strelkos gyvenvietės į Zacharovką. „Žygiuoti teko pelkėmis, žmogaus pėdos nemačiusiais brūzgynais, uolų keteromis, stačiais šlaitais. Vietiniai gyventojai bandė mus atkalbėti, tačiau nepabūgome nei sudėtingo maršruto, nei laukinių žvėrių. Beje, ekspedicijos metu teko kovoti ir su spiečiais uodų, geriamo vandens nebuvimu, audromis, nešti daugiau nei 20 kilogramų sveriančias kuprines“.

Atsisveikindamas svečias linkėjo susirinkusiems didžiuotis savo valstybe, iškovota nepriklausomybe.

Indrė Lašinytė

Živilės Snicorytės nuotrauka

© 2015 „XXI amžius“