Pirmasis puslapis
Atmintis
Bibliotekose
Gimtasis kraštas
Krikščionybė
    šiandien
Lietuva
Literatūra
Nuomonės
Ora et labora

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai
2012 metai
2013 metai
2014 metai
2015 metai

Knygos pristatyme – pokalbiai apie vertybes politikoje ir visuomenėje

Paulius LEMEŽIS

Sveikinimai knygos pristatyme. Dešinėje – vyskupas Jonas Kauneckas ir dr. Laima Liucija Andrikienė

Žiūrovai knygos pristatyme

Gruodžio 16-osios vakarą Kaune, Maironio lietuvių literatūros muziejuje, vyko knygos „Vertybės ir politika. Krikščioniškosios Europos šaknys“ sutiktuvės ir diskusija. Renginyje dalyvavo Panevėžio vyskupas emeritas Jonas Kauneckas, Kovo 11-osios akto signatarė, knygos sudarytoja dr. Laima Liucija Andrikienė, viena iš projekto „Pirmojo Europos kelio – Camino de Santiago – tąsa ir plėtra Lietuvoje“ iniciatyvinės grupės narių Birutė Emilija Nenortaitė bei žurnalistas Valdas Kilpys.

Renginį pradėjęs vyskupas J. Kauneckas kalbėjo apie šiandieninio pasaulio vertybes, religijos vaidmenį visuomenėje. „Krikščionis šiuolaikiniame pasaulyje dažnai jaučiasi atstumtas“, – sakė vyskupas. Anot jo, krikščionybėje deklaruojamas vertybes – šeimą, tikėjimą, meilę politikai, – besivaikant demokratinių laisvių, stengiamasi privatizuoti – paversti tikėjimą privačiu, asmeniniu, bet ne visuotiniu dalyku. Bene pagrindinis tikslas – nediskriminuoti kitų religijų išpažinėjų, prilyginant krikščionybę kitoms religijoms ar sektoms. Tačiau tokia politika tik dar labiau paaštrina konfliktą tarp tikinčiųjų: kitos religijos tarsi tampa pranašesnės už krikščionybę, jos sulaukia daugiau dėmesio, o tokia situacija kiršina Bažnyčios ir politikos institucijas. „Dažnai teigiama, kad Bažnyčia neturėtų kištis į politiką, bet galų gale aš turiu pasą kaip ir kiti, esu pilnavertis pilietis“, – teigė vyskupas. Pasak jo, šiuolaikiniai politikai, begrįsdami valdymą įvairiomis žmogaus laisvėmis, pamina ir krikščionybėje minimą vieną didžiausių vertybių – šeimą. ,,Šiandien Seimas nebegali nuspręsti, kas yra šeima“, – šeimos samprata tarsi tampa privačiu, asmeniniu dalyku, bandoma aiškinti, kad šeima gali vadintis ir homoseksualai, ir sugyventiniai, ir geri draugai, nors religiniame kontekste tai nelabai suvokiama. Anot vyskupo, šeimos samprata varžo žmogaus sąmonės laisvę: jis jaučiasi atsakingas ne tik už save, bet ir už kitus šeimos narius. O įvairūs ketinimai, vieši svarstymai keisti teisinę šeimos sampratą tik kelia sumaištį ir mažina tikrąją šeimos vertę visuomenėje. Besivaikydami įvairių laisvių, politikai teisiškai leidžia griauti ir visuomenės autoritetus. Bene geriausiai tai atsispindi kultūrinėse, meninėse ar komercinėse sferose. „Anksčiau pagrindinis teatro uždavinys buvo priversti žmogų susimąstyti apie gyvenimo prasmę, šiandien teatras jau nebepanašus į teatrą, aiškiai nebėra to, kas buvo“, – iliustruodamas savo žodžius vyskupas teigė, jog šiandien jam net nederėtų lankytis kai kuriuose teatrų spektakliuose. Pasak ganytojo, menas yra ta sfera, kurioje viskas tampa pateisinama, tai iliustruoja ne tik teatras, bet ir kiti pavyzdžiai: neseniai viešai pristatytas meno kūrinys, kuriame šlapime panardintas nukryžiuotasis, vieno alaus gamintojo reklamoje vaizduojamas rūpintojėlio Jėzaus atvaizdas, džinsus reklamuojančiame plakate puikuojasi pusnuogis, tik džinsais apsirengęs Jėzus, o šalia – užrašas: „Jėzau, kokios tavo kelnės!“ Visa tai tik kelios įžvalgos, keli pavyzdžiai, iliustruojantys, kokią įtaką tikinčiųjų gyvenimui daro politika. Tačiau, anot vysk. J. Kaunecko, krikščionys neturi likti abejingi tokiems dalykams.

Vyskupui pritarė ir Kovo 11-osios akto signatarė, buvusi Europos parlamento narė dr. L. L. Andrikienė. Anot jos, Europoje krikščionių yra dauguma, tačiau žinoti, kad esi krikštytas, tikintis, nepakanka, šiandien reikia ne tik liudyti tikėjimą, bet jį ir ginti. Šiuolaikinėje visuomenėje ryškus nepasitikėjimas viskuo: valdžia, Bažnyčia, kitais žmonėmis. Šis reiškinys gana ryškus visose posovietinėse šalyse. Jos, siekdamos kuo greičiau tapti labiau „vakarietiškomis“, stengiasi įteisinti įvairias žmonių laisves, kurios iš dalies pamina dvasines vertybes. Iš to kyla visos negandos dėl Bažnyčios veiklos, joje įprasmintų dogmų bei kitų aktualių dalykų, pavyzdžiui, šeimos sampratos. Anot politikės, norint išvengti visų šitų konfliktų ir nesusipratimų, reikėtų solidarizuotis. Bene geriausias solidarumo pavyzdys – Europos Sąjungos įkūrimas. „Supratimas, kad ES yra tik stora piniginė (...), skėtis, po kuriuo saugu, yra trumparegiškas“, – sakė dr. L. L. Andrikienė. ES buvo įkurta krikščioniškųjų vertybių (atlaidumo ir susitaikymo) pagrindu po Antrojo pasaulinio karo. Didžiosios Europos šalys kūrė bendrą gerovės viziją pokarinėje Europoje. Tai ir šiandien padeda bendromis jėgomis atsilaikyti nuo negandų bei kurti geresnę ateitį. „Krikščioniškasis tikėjimas neabejotinai yra esminė ir lemiama europinės kultūros dalis (...). Europos modernybė, dovanojusi pasauliui demokratijos idealą ir žmogaus teises, semia savo vertybes iš krikščioniškojo paveldo“. Pasak dr. L. L. Andrikienės, knyga ,,Vertybės ir politika. Krikščioniškosios Europos šaknys“ yra apie krikščioniškąsias vertybes iš skirtingų perspektyvų: dvasininkų ir valdininkų bei iš skirtingų Europos kraštų: Ispanijos, Airijos, Azerbaidžano, Čekijos, Vengrijos, Moldovos, Lietuvos. „Šioje knygoje yra viskas, kas buvo pasakyta ir aptarta oficialiuose konferencijos (,,Vertybės ir politika“ – aut. past.) posėdžiuose“. Knyga siekiama išryškinti pagrindines krikščioniškąsias vertybes ir įrodyti, kad Lietuva yra ne tik gražių merginų kraštas, bet ir krikščioniška, katalikiška valstybė.

Knygos ,,Vertybės ir politika. Krikščioniškosios Europos šaknys“ kontekstą papildė ir Kauno kolegijos geodezijos katedros vedėjos Birutės Nenortaitės pristatytas projektas ,,Pirmojo Europos kelio – Camino de Santiago – tąsa ir plėtra Lietuvoje“. Prelegentė pristatė pagrindinius projekto tikslus ir uždavinius 2015–2016 metais: paženklinti 40 savivaldybių jungiančius Šv. Jokūbo kelius ir objektus, rengti piligriminius žygius, tarptautines konferencijas, diskusijas, seminarus, organizuoti informacijos sklaidą internetu, mobiliosiomis aplikacijomis, lankstinukais apie Šv. Jokūbą, jo veiklą. Lietuvoje yra 11 Šv. Jokūbo vardu pavadintų bažnyčių: Vilniuje, Jonavoje, Punioje, Žiežmariuose, Onuškyje, Kurtuvėnuose, Alantoje, Suvainiškyje, Skardupiuose, Švėkšnoje ir Joniškyje. Projekto ir knygos iniciatorė yra dr. L. L. Andrikienė.

Renginį apibendrino žurnalistas V. Kilpys ir pristatė Šv. Jokūbo kelio draugų asociacijos veiklą Lietuvoje. Jis buvo pirmojo piligriminio žygio šv. Jokūbo keliais Lietuvoje vadovas bei vienas iš iniciatyvinės knygos „Vertybės ir politika. Krikščioniškosios Europos šaknys“ narių. „Visa Europa yra tarsi po šv. Jokūbo kelio tinklu – Europos plotas kone per visas šalis yra išraizgytas šv. Jokūbo keliais“. Papildydamas renginio pradžioje sakytas mintis apie politikų kuriamus įstatymus, slopinančius Bažnyčios ir jos vertybių svarbą, V. Kilpys pridūrė: „Lietuva nori būti ir likti katalikišku kraštu, Lietuva nori būti su Europa“. Nuolat deklaruojamą žmogaus laisvių svarbą žurnalistas interpretavo savaip, anot jo, laisvė nėra konceptas, leidžiantis daryti, kas tik šauna į galvą, laisvė – savo ribų žinojimas.

Renginio pabaigoje knygos „Vertybės ir politika. Krikščioniškosios Europos šaknys“ iniciatyvinė grupė apdovanojo vyskupą J. Kaunecką, Maironio lietuvių literatūros muziejaus darbuotojas, kitus žmones, padėjusius surengti knygos sutiktuves ir diskusiją. Vėliau kiekvienas renginio dalyvis dovanų gavo po minėtą knygą.

Baigdama renginį dr. L. L. Andrikienė sakė: ,,Mes (krikščionys – aut. past.) esame, nors ir su trūkumais“. Anot politikės, skleisti krikščioniškąsias vertybes ir laikytis jų, domėtis svarbiomis krikščionių asmenybėmis yra vieni iš svarbiausių pamatinių dalykų kiekvieno žmogaus gyvenime. V. Kilpys sakė, kad vertybės yra ta ašis, apie kurią sukasi visas gyvenimas.

Visiems pasidalinus dovanomis, renginio dalyviai ir garbingi svečiai bendravo neformalioje aplinkoje: diskutavo, dalijosi savo asmeninėmis patirtimis, įspūdžiais bei nuomonėmis apie krikščionių padėtį šiuolaikiniame pasaulyje, šv. Jokūbo svarbą, aptarė kitus su renginiu susijusius dalykus.

© 2015 „XXI amžius“