Pirmasis puslapis
Atmintis
Bibliotekose
Gimtasis kraštas
Krikščionybė
    šiandien
Lietuva
Literatūra
Nuomonės
Ora et labora

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai
2012 metai
2013 metai
2014 metai
2015 metai

Rikiuokitės ir pasišvęskite...

Palaimintojo Jurgio Matulaičio liturginis minėjimas ir Palaimintojo Jurgio Matulaičio draugijos VIII konferencija

Atnašos

Liudija Rūta ir Antanas Šalaševičiai

Sausio 27-oji yra Palaimintojo Jurgio Matulaičio mirties ir gimimo dangui diena, todėl kasmet šią dieną gausūs tikinčiųjų būriai tradiciškai renkasi į Marijampolės dramos teatro salę, kur vyksta Palaimintojo Jurgio Matulaičio draugijos (toliau Draugija) respublikinė konferencija (kas antri metai – suvažiavimas), 12 val. aukojamos iškilmingos šv. Mišios Marijampolės Šv. arkangelo Mykolo Mažojoje Bazilikoje, po to sugrįžus ir po agapės Draugijos diena tęsiasi toliau.

Šiemet konferencija prasidėjo jos vedėjų sesers Onutės Petraškaitės MVS ir Draugijos koordinatoriaus Vito Buškevičiaus pasveikinimu. Pasidžiaugta piligrimais iš Vilniaus, Kauno, Šiluvos, gausiu Telšių ir Kauno kunigų seminarijos auklėtinių būriu, rankų pakėlimu prisistatė 22 Draugijos skyriai (jauniausias kuriasi Marijampolės Šv. Vincento Pauliečio parapijoje).

Sveikindami susirinkusius Draugijos globėjai, vienuolijų vyresnieji, sesuo Viktorija Plečkaitytė MVS, kun. Andrius Šidlauskas MIC, pasidžiaugė gausėjančiu bendraminčių būriu, bendra kelione gilesnio dvasinio pažinimo link, priminė testamentinius Palaimintojo žodžius: Rikiuokitės ir pasišvęskite, kurie yra skirti visiems katalikams. Labai svarbu tai, kad šioje kelionėje Dievo link, priimant Jo gerumą, gailestingumą ir meilę visus mus lydi malda ir užtarimu seserys bei tėvai marijonai.

Ukrainietiškas akcentas

Ukrainos Marijonų bendruomenės vyresnysis kun. Viktoras Lutkovskij skaitė pranešimą „Katalikai Ukrainoje: vienybė išbandymų akivaizdoje“. Padėkojęs Dievui ir kun. A. Šidlauskui MIC už galimybę dalyvauti, pasidalino mintimis, kaip pats pasirinko savo gyvenimo kelią. Grįžęs iš sovietinės armijos su vietiniu klebonu kasdien daug skaitė Palaimintojo „Užrašus“ ir tai padėjo jam apsispręsti tapti kunigu ir marijonu. Kunigas Viktoras liudijo apie įvykius Ukrainoje ir dėkojo Lietuvai už visokeriopą paramą, ypač humanitarinę pagalbą ir politinį palaikymą. Visus jaudino padėtis šioje šalyje, bet žmonės nepraranda vilties ir pasitikėjimo Dievu. Ukraina – didelis ir sudėtingas kraštas, o religinė patirtis labai įvairi: nuo įvairių konfesijų giliai tikinčiųjų iki neišpažįstančių jokios religijos. Prasidėjus Maidano įvykiams, daug žmonių nemokėjo ne tik maldų, bet ir persižegnoti. Išmoko, o vėliau netgi pasistatė koplyčią, kurią prorusiškos pajėgos nugriovė. Mums, katalikams, labai svarbu, kad žmonės suprato ne tik valstybės, bet ir katalikiškos laisvės būtinybę. Dabar Maidano vietoje prašo pastatyti Švč. Mergelės Marijos statulą. Ukrainos vyskupai mato stebinantį žemėlapį – ten, kur nebuvo bažnyčių, šiuo metu ir vyksta karas, tarpsta blogis. Ukrainoje dar nėra kapelionų, todėl kunigai savanoriškai važiuoja į frontą skelbti Evangeliją kariams ir juos dvasiškai paremti. Yra nemažai kunigų liudijimų apie stebuklingus įvykius, apie karių atsivertimą ir priimančių Jėzų kaip savo gelbėtoją.

Trys Rytų apeigų krikščionių Bažnyčios šalyje irgi yra susiskaldžiusios, vienos jų remia sukilėlius (Maskvos stačiatikių), kitos ukrainiečių kovą už savo laisvę (Kijevo stačiatikių ir Rytų apeigų katalikų (Unitų) Bažnyčios); pastarosios bendradarbiauja su valstybe, globodamos ir priimdamos pabėgėlius, paremdamos į karą pašauktus karius, kurie turi patys įsigyti karinę aprangą, kainuojančią apie 1500 JAV dolerių. Kariams padeda kaimai, giminės, krikščionių bendruomenės.

Kun. V. Lutkovskij kalbėjo apie žiaurumus ir kankinimus, kuriuos patiria kunigai, jaunos merginos ir vaikinai, tačiau kartu jis pabrėžė, kad šios patirtys keičia žmonių vertybes. Jie ima gręžtis į Dievą, tikėti, atsiverčia. Paprašė  melstis už taiką Ukrainoje ir visame pasaulyje.

Maldoje ir rimtyje

Po konferencijos Palaimintojo koplyčioje kartu su visais tikinčiaisiais seserys ir Draugijos narės meldėsi Rožinio Kančios slėpinius, apmąstė ir įsiklausė į Šventojo Rašto ir Palaimintojo Jurgio Matulaičio žodžius. Rožinį vedė kun. Vidmantas Balčaitis.

Iškilmingoms šv. Mišioms vadovavo Šiaulių vyskupas Eugenijus Bartulis, koncelebravo dešimt vyskupų bei daug kunigų. Šv. Mišiose patarnavo Telšių ir Kauno kunigų seminarijų auklėtiniai. Homiliją sakė Vilniaus arkivyskupijos augziliaras vyskupas Arūnas Poniškaitis. Pradėjęs Mišių liturgijoje nuskambėjusios psalmės žodžiais „Štai ateinu, o Dieve, vykdyti tavo valios...“ (Ps 39), kalbėjo apie ryžtą ir pasirengimą gyventi tuo, ko nori kitas, apie galimybę eiti ten, kur kviečia Dievas, apie Jam patikėtą savo gyvenimą. Toks pasitikėjimas Dievu yra ir Palamintojo pašaukimas, atvirumas ir klusnumas. Dievas turėtų ženklinti kiekvieną krikščionį, priimkime paženklinimą meile, be jos žmogus būtų tuščias, būtų niekas, kaip sako apaštalas Paulius. Minint Palaimintąjį, norisi žvelgti į visų jo darbų šaltinį. Vyskupas analizavo Lietuvos vienuolijų simpoziume išsakytas ses. Karmen Samut (Carmen Sammut) mintis apie meilės svarbą mūsų gyvenime, apie tai, kad mūsų pašaukimas – mylėti Dievą ir Bažnyčią. Nors sesers žodžiai skirti kunigams ir vienuoliams, tačiau juk tai skirta visiems. Meilės reikšmė ir jėga begalinė, Jėzus tai pabrėžė savo mokyme ir ne veltui prisikėlęs Jis tris kartus paklausė Petrą, ar šis mylįs Jį. Jeigu norime ką nors gero duoti savo tautai ir Bažnyčiai, tai turime daryti iš meilės. Palaimintasis juk sakė: „Jei tikslas geras ir tinkamas, jei jis gali atnešti naudą Dievui ir Bažnyčiai, tada drąsiai turime stoti prie darbo...“ Savo pavyzdžiu Jis ragina niekada neužmiršti vargšų, mažutėlių. Vyskupas pacitavo tėvo Jurgio kvietimą pasirinkti tokį kelią: „...laikykime per didžiausią Dievo malonę pakliūti į tas vietas, kur reikia didžiausio savęs išsižadėjimo, kur daugiau reikia vargti ir kentėti dėl Jėzaus, kur daugiau reikia pakelti darbų ir vargų“. Būtent tokios nuostatos ir išugdė J. Matulaitį – studentą, dėstytoją, vyskupą, vienuolį, marijonų vienuolijos atkūrėją ir naujų kongregacijų įkūrėją, nuolankų Dievo tarną. Didžius dalykus Viešpats nuveikia per mažutėlius. Šv. Mišių pabaigoje Vilkaviškio vyskupas Rimantas Norvila padėkojo vyskupams, kunigams, klierikams, Pal. J. Matulaičio draugijos nariams ir gausiai susirinkusiems maldininkams, kviesdamas atvykti į vasaros atlaidus, skirtus Palaimintajam paminėti.

Liudijimai

Popietinėje konferencijos dalyje buvo išklausytas nuoširdus ir atviras Rūtos ir Antano Šalaševičių šeimos liudijimas. Tai – „Gyvųjų akmenų“ bendruomenės vadovai, 35 metus einantys šeimos tikėjimo keliu. Sutuoktiniai pripažįsta, kad jų santuoką išsaugojo tik tikėjimas. Dievop jie keliavo kartu – dviese ir su bendruomene. Ir sėkmės akimirkomis, ir išbandymų metu jie visada kreipiasi į Dievą, savo situacijas nardindami į Dievo gailestingumą. Savo tikėjimo kelyje pažino ir Palaimintąjį, priėmė Jo raginimą nugalėti blogį gerumu. Kasdienis šeimos kelrodis yra Šventasis Raštas: „Tikėk Viešpatį Jėzų, tai būsi išgelbėtas tu ir tavo namai“ (Apd 16, 31).

Katechezę, skirtą Pašvęstojo gyvenimo metams, skaitė Švč. Mergelės Marijos Nekaltojo Prasidėjimo Vargdienių seserų vienuolijos vyresnioji ses. Viktorija Plečkaitytė MVS. Buvo prisiminta dienos Evangelija, kur Kristus, siųsdamas apaštalus į pasaulį, liepia: „Sakykite visiems: „Jums prisiartino Dievo karalystė!“ (Lk 10,9) Šiandien popiežius Pranciškus irgi ragina visus žmones, ne tik pašvęstuosius, būti Kristaus pasiuntiniais. Sesuo pabrėžė, kad Viešpats Popiežiaus asmeniu panoro visą Bažnyčią užkalbinti per pašvęstuosius, per jų gyvenimą – neturtą, skaistumą, klusnumą. Pagrindinis pašvęstųjų gyvenimo liudijimas yra kaip ir visų žmonių – nuolatinis atsivertimas (Evangelija, pranašystė, viltis). Todėl popiežius Pranciškus ragina į viską žiūrėti naujoje Kristaus šviesoje. „O tai reiškia, kad pirmiausia mes patys turime gerai iškratyti savo sąžinę, išpažinti pralaimėjimus ir nuopuolius, eiti nuolatinio atsivertimo keliu“. Katechezės pabaigoje sukalbėta „Bažnyčios malda už pašvęstuosius“.

Tradiciškai Palaimintojo diena baigta menine programa. Sakralinę ir pasaulietinę programą atliko mišrus kamerinis Česlovo Sasnausko choras (vadovas – Mindaugas Radzevičius). Pertraukose tarp muzikinių kūrinių skambėjo sakralinės poezijos posmai: Tik vieno prašė jis širdy be atvangos: / Duok man Tave mylėti, Dieve, nuolatos. / Kaip žvakė troško ant altoriaus jis sudegt, / Sunykt, sudilt – tik Dievo Garbei degt. (Jolanta Toločkaitė)

Vida Mickuvienė,
Marijampolės kolegijos lektorė, Palaimintojo J. Matulaičio draugijos vadovė

Rimos Kazakevičienės ir autorės nuotraukos

© 2015 „XXI amžius“