Gyvenimą pašventęs tarnauti Dievui ir žmonėms
|
Kun. Ričardas Mikutavičius
|
Kun. Ričardo MIKUTAVIČIAUS 80-mečiui atminti Prof. Povilas DOMEIKA Su didžia pagarba prisimenu kunigą ir poetą Ričardą Mikutavičių. Vasario 26-ąją minėsime Jo 80 metų sukaktį. Kunigas gimė, augo ir brendo Kaune. Tėvelių globojamas nuo pat vaikystės dienų pamilo Didįjį Kūrėją, mėgo lankytis šventovėse ir poterėlį sukalbėti. Kaip yra pasakojusi kunigo sesuo Liucija Kolaitienė, Ričardas dar vaikystėje mėgęs žaisti šv. Mišių maldeles, turėjęs tam tikslui jo paties pasirinktus indelius, juostelę (stulą) ir kita. Paūgėjęs patarnavo Šv. Antano Paduviečio bažnyčioje, kurioje, jau baigęs Kauno kunigų seminariją ir 1958 m. kovo 23 d. įšventintas kunigu, aukojo Primicijų šv. Mišias. Kunigo tarnystę pradėjo vikaru Eržvilko (19581960) ir Kelmės (19601961) bažnyčiose, paskui klebonavo Panevėžiuke (19611965), Žeimelyje (19651967), Lauksodyje ir Seredžiuje (19671970), Tytuvėnuose (19701983), Babtuose (19831989). Visur, kur buvo siunčiamas, puošė ir restauravo bažnyčias ne tik organizavo, bet ir pats betarpiškai dalyvavo šiuose darbuose, rodė kūrybinę iniciatyvą, savo sugebėjimus į šiuos darbus įtraukti kitus žmones. Ypač daug pastangų įdėjo Tytuvėnų bažnyčios ir vienuolyno ansambliui restauruoti. Į šią šventovę buvau atvykęs 1982 metų vasarą užsakyti šv. Mišias už mūsų sirgusį senelį su intencija, kad jos būtų aukojamos šv. Antanui, ligonių globėjui. Tada čia pirmą kartą sutikau kun. R. Mikutavičių, apsirengusį statybininko rūbais, dulkinais ir ištepliotais, klūpantį ant akmeninių grindų ir įnirtingai besistengiantį (šlifuojantį) pagerinti jų grožį. Pakilęs nuo grindinio, išklausė mano prašymą, užregistravo ir atsiprašęs nuskubėjo tęsti savo nebaigto darbo. Jau tada pastebėjau šio kunigo nuoširdumą, paprastumą ir norą padėti pirmą kartą pamatytam žmogui.
|