Pirmasis puslapis
Aktualijos
Atmintis
Istorija
    ir dabartis
Krikščionybė
    šiandien
Ora et labora
Parodos

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai
2012 metai
2013 metai
2014 metai
2015 metai

Kelionės

Lietuvos
Krikščioniškosios
Demokratijos
Partija

Reklamos kaina - tik 1,00 Lt + PVM

Pageidaujančius prašome kreiptis į Redakciją

„24 valandos Viešpačiui“

Popiežiaus linkėjimai dvasiškai vaisingai Gavėniai

Mindaugas Buika

Popiežius Pranciškus atlieka asmeninę išpažintį per jo vadovautą Atgailos liturgiją

Abejingumo globalizacijos iššūkis

Pelenų trečiadienio šventimu prasidėjusi Gavėnia su pasninkavimo, atgailos ir gerų darbų tradicijomis, prisimenant Kristaus kančią ir laukiant didžiosios Prisikėlimo šventės, Velykų, skatina asmeninį ir bendruomenišką atsinaujinimą, išsivadavimą iš gyvenimo pilnatvei trukdančių ydų. Apie tai rašo ir popiežius Pranciškus vasario 18-ąją prasidėjusiai dvasinei kelionei skirtame kreipimesi į visus Katalikų Bažnyčios narius, šiemet susitelkdamas į aktualią abejingumo įveikimo temą tame atsinaujinimo kelyje. „Mes, kai mums gerai sekasi ir jaučiamės patogiai, dažnai kitus užmirštame (Dievas taip niekada nedaro), nesidomime jų problemomis, kančiomis, – su apgailestavimu pripažįsta Šventasis Tėvas. – Tokia egoistinė abejingumo nuostata šiandien taip paplitusi pasaulyje, kad galime kalbėti apie abejingumo globalizaciją. Su tokiu trūkumu mes, krikščionys, privalome kovoti. Dar sausio pabaigoje pristatydamas šį Gavėniai skirtą dokumentą, už katalikiškos karitatyvinės veiklos koordinavimą atsakingos Popiežiškosios „Cor Unum“ („Viena širdis“) tarybos sekretorius arkivyskupas Džampietras Dal Tosas (Giempietro Dal Toso) priminė, kad abejingumo plėtros klausimą jau ne kartą įvairiomis progomis yra palietęs ne tik popiežius Pranciškus, bet ir kiti artimiausi jo padėjėjai.

Per dykumą – į žydinčią oazę

Kun. Vytenis Vaškelis

Dievo plane nėra paklaidų ir mažiausių netvarkos elementų. Kaip Jėzus, pirmiau negavęs krikšto malonių, tai yra nepatyręs Šventosios Dvasios išsiliejimo, negalėjo Jos būti vedamas į dykumą ir, iš jos grįžęs, bematant pradėti viešosios veiklos, taip ir Jo mokiniai pirmiausia turi dvasia subręsti bei pasiruošti priimti Dievo Dvasios dovanas, kad, pavyzdžiui, per rekolekcijas dar labiau atvėrę savo širdis Viešpačiui, taptų Jo malonių laidininkais kitiems.

Dykumoje Išganytojas meldėsi, pasninkavo ir dėl mūsų leidosi keturiasdešimt dienų šėtono gundomas (plg. Mk 1, 13). Be abejo, piktoji dvasia, žinodama, kad Jis yra nesutaikomas jos priešas, nes rengiasi įkurti Dievo karalystę žemėje ir sugriauti šėtono karaliją, kiek tik jai buvo leista, įvairiais būdais Jam stengėsi iš pasalų „įkąsti“. Atmesdamas visus gundymus, Jis demaskavo visas šėtono bejėgiškumo užmačias. Žinoma, piktasis, kreivai išsišiepęs, žvelgs į merdėjantį ant kryžiaus Jėzų, bet gražiausią šypseną padovanos tas, kas džiaugsis paskutinis...

Jūrininkų ligoninėje atnaujinta koplyčia

Bendra nuotrauka Jūrininkų ligoninės fojė (iš kairės): br. Juozapas Marija Žukauskas OFM, kun. Donatas Liutika, Ligoninės direktoriaus pavaduotojas Algirdas Liutkus, Telšių vyskupas Jonas Boruta SJ, ligoninės direktorius prof. dr. Jonas Sąlyga, prel. Juozas Šiurys, brolis Evaldas Darulis OFM, Klaipėdos dekanas kan. Vilius Viktoravičius, Ligoninės kapelionas kun. dr. Saulius Stumbra

Klaipėdos jūrininkų ligoninė Pasaulinę ligonių dieną savo pacientams ir darbuotojams atvėrė atnaujintos Nukryžiuotojo Jėzaus koplytėlės duris. Ją šventindamas Telšių vyskupas Jonas Boruta SJ neabejojo, kad ligoniai ir medikai čia galės pasisemti dvasinės stiprybės ir vilties.

Klaipėdos Jūrininkų ligoninėje koplytėlė veikia jau daugiau nei du dešimtmečius. Per šį laiką keitėsi jos vieta ir dydis. Pradžioje koplyčia buvo maža patalpėlė ligoninės septintajame aukšte, vėliau žmonių patogumui buvo perkelta į erdvesnes patalpas pirmajame aukšte.

Ligonių pamėgta dvasinės atgaivos vieta per daugiau nei dešimtmetį nusidėvėjo, todėl Ligoninės direktoriaus dr. Jono Sąlygos ir kapeliono kun. dr. Sauliaus Stumbros rūpesčiu imtasi atnaujinimo darbų, o paskui ji ir vėl atvėrė duris.

Laisvas ir kuriantis žmogus – stiprybės šaltinis

Prezidentė Dalia Grybauskaitė su Lietuvos nacionalines kultūros ir meno premijų laureatais

Lietuvos Respublikos prezidentė Dalia Grybauskaitė sekmadienį, Vasario 16-osios išvakarėse, įteikė Nacionalines kultūros ir meno premijas šešiems šalies menininkams. „Laisvas ir kuriantis žmogus įkvepia visą tautą ir suteikia jai dvasinės stiprybės. Nacionalinės premijos laureatai savo darbais įrodo, jog kultūra – mūsų galimybė suprasti, kas esame ir kodėl gyvename. Tai – beribė galia, atverianti mūsų tautos savitumą, tūkstantmetę jos istoriją ir nenutrūkstančią jos kelionę pirmyn“, – sakė Prezidentė. Pasak šalies vadovės, Lietuva išliko, nes buvo kuriama per amžius. Ji atlaikė okupacijas, trėmimus, bandymą nutildyti, nes visada turėjo, į ką atsiremti. Jai niekada netrūko drąsių ir nevaržomų kūrėjų, vienijančių ir rodančių kryptį, atstatančių tai, ką griauna laikas, primenančių, ko pamiršti neturime teisės.

Paminėtos 1949-ųjų nepriklausomybės deklaracijos paskelbimo metinės

Vasario 16-osios minėjimas Minaičių kaime, prie paminklo Miknių-Pėtrėčių sodyboje Giedrės Maksimovicz nuotrauka

Vasario 15 dieną, Lietuvos valstybės nepriklausomybės dienos išvakarėse, Radviliškio rajono Grinkiškio seniūnijos Minaičių kaimo Miknių-Pėtrėčių sodyboje paminėtos 66-osios Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio (LLKS) Tarybos nepriklausomybės deklaracijos paskelbimo metinės. Lietuvos laisvės kovotojų atminimą pagerbė krašto apsaugos ministras Juozas Olekas, Karinių oro pajėgų Aviacijos bazės viršininkas pulkininkas leitenantas Vidmantas Raklevičius, Radviliškio rajono savivaldybės meras Darius Brazys ir kiti svečiai.

Renginyje dalyvavo Lietuvos kariai iš Krašto apsaugos savanorių pajėgų, Karinių oro pajėgų Oro gynybos bataliono, Lietuvos kariuomenės Garbės sargybos kuopos kariai prie LLKS memorialo padėjo gėlių, Lietuvos laisvės kovotojus pagerbiantį skrydį atliko Karinių oro pajėgų orlaivis „L-410“. Rikiuotėje stovėjo Italijos ir Lenkijos karinių oro pajėgų kariai, šiuo metu vykdantys NATO oro policijos misiją, ir JAV kariai. Prie rikiuotės prisijungė ir Lietuvos šaulių sąjungos nariai ir Karinių oro pajėgų orkestras.

Kauniečiai šventė Vasario 16-ąją

Kauno arkivyskupas Sigitas Tamkevičius Vasario 16-osios minėjime Vytauto Didžiojo kario muziejaus sodelyje

Keletą dienų Kaune vykusius Valstybės atkūrimo dienos renginius vainikavo Vytauto Didžiojo karo muziejaus sodelyje pirmadienį surengta iškilminga Vasario 16-osios šventė. Į Valstybės atkūrimo dienos minėjimą su vėliavomis susirinko moksleivių, studentų, karių, sąjungų, draugijų, partijų, seniūnijų, įvairių įstaigų ir organizacijų atstovai. Tradiciškai Lietuvos šaulių sąjungos Garbės sargybos kuopa pakėlė Vyčio Kryžiaus ordino vėliavą, tuomet tūkstančiai susirinkusiųjų sugiedojo valstybės himną. Šiais metais vėliavą kėlė Vyčio Kryžiaus ordino kavalierius, Kauno arkivyskupas metropolitas Sigitas Tamkevičius.

Šių metų Vasario 16-osios šventė ypatinga tuo, kad į savo vietą prie Kariliono sugrįžo Kario skulptūra, simbolizuojanti tai, kad tauta pasiryžusi saugoti taikų gyvenimą, apginti valstybę, jeigu jai kiltų pavojus. Kario skulptūra, sukurta Juozo Mikėno, buvo pastatyta 1938 metais, tačiau 1942-aisiais vokiečių okupantai skulptūrą nuvertė ir sunaikino. Skulptūrą atkūrė skulptorius Juozas Šlivinskas, ją iš vario nukaldino kalvis Jonas Malinauskas. Atidengtą Kario skulptūrą pašventino ir palaimino arkivyskupas S. Tamkevičius. Erdvę virš Kariliono bokšto nuspalvino trispalviai fejerverkai.

„Iš didelės meilės menui... ir žmonėms“

Julė KILČIAUSKIENĖ

„Archyvo“ grupė per parodos „Jokūbo kopėčios“ atidarymą Keramikos muziejuje gruodžio 19 d. Iš kairės: Jurgis Penkinski, Dormantė Penkinski, Giedrius Liagas, Jaroslavas Okulič-Kazarinas (a.a. Giedrės Gučaitės vyras), Juozas Rimkus, Liudvikas Ivaškevičius, Keramikos muziejaus vedėja Auksė Petrulienė Jono Ivaškevičiaus nuotrauka

Kauno Keramikos muziejuje veikia paroda „Jokūbo kopėčios“, kurią surengė menininkų grupė „Archyvas“. Kodėl „Archyvas“, o ne koks nors kitas, labiau meniškas pavadinimas? Į tai atsakė pats grupės organizatorius ir ilgametis vadovas Juozas Rimkus: „Prieš 18 metų Kauno miesto archyvo galerijoje buvo eksponuojamos dailės parodos. Ir aš dirbau tuo metu archyve. Taip apžiūrinėjant tas parodas, kilo mintis jungti menininkus į grupę. Pakalbinau autorius – sutiko. „Archyvo“ vardą davėme, nes grupė gimė archyve. Iki šiol aktyvą sudaro tie patys žmonės. Mus vienija domėjimasis baltiškąja kultūra bei krikščioniškosiomis vertybėmis. Kasmet prieš didžiąsias šventes surengiame po parodą, į ją pakviečiame Kauno ir kitų miestų bei miestelių gyventojus. Iš Keramikos muziejaus kovo 1-ąją keliausime į Ukmergę. Pasibaigus parodų turui, eksponatai bus parduoti arba „sutūps“ mūsų archyve (sodyboje), o mes triūsime prie naujos parodos“.