Pirmasis puslapis
Aktualijos
Atmintis
Istorija
    ir dabartis
Krikščionybė
    šiandien
Ora et labora
Parodos

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai
2012 metai
2013 metai
2014 metai
2015 metai

„24 valandos Viešpačiui“

Popiežiaus linkėjimai dvasiškai vaisingai Gavėniai

Mindaugas Buika

Popiežius Pranciškus atlieka asmeninę išpažintį per jo vadovautą Atgailos liturgiją

Abejingumo globalizacijos iššūkis

Pelenų trečiadienio šventimu prasidėjusi Gavėnia su pasninkavimo, atgailos ir gerų darbų tradicijomis, prisimenant Kristaus kančią ir laukiant didžiosios Prisikėlimo šventės, Velykų, skatina asmeninį ir bendruomenišką atsinaujinimą, išsivadavimą iš gyvenimo pilnatvei trukdančių ydų. Apie tai rašo ir popiežius Pranciškus vasario 18-ąją prasidėjusiai dvasinei kelionei skirtame kreipimesi į visus Katalikų Bažnyčios narius, šiemet susitelkdamas į aktualią abejingumo įveikimo temą tame atsinaujinimo kelyje. „Mes, kai mums gerai sekasi ir jaučiamės patogiai, dažnai kitus užmirštame (Dievas taip niekada nedaro), nesidomime jų problemomis, kančiomis, – su apgailestavimu pripažįsta Šventasis Tėvas. – Tokia egoistinė abejingumo nuostata šiandien taip paplitusi pasaulyje, kad galime kalbėti apie abejingumo globalizaciją. Su tokiu trūkumu mes, krikščionys, privalome kovoti. Dar sausio pabaigoje pristatydamas šį Gavėniai skirtą dokumentą, už katalikiškos karitatyvinės veiklos koordinavimą atsakingos Popiežiškosios „Cor Unum“ („Viena širdis“) tarybos sekretorius arkivyskupas Džampietras Dal Tosas (Giempietro Dal Toso) priminė, kad abejingumo plėtros klausimą jau ne kartą įvairiomis progomis yra palietęs ne tik popiežius Pranciškus, bet ir kiti artimiausi jo padėjėjai.

Per dykumą – į žydinčią oazę

Kun. Vytenis Vaškelis

Dievo plane nėra paklaidų ir mažiausių netvarkos elementų. Kaip Jėzus, pirmiau negavęs krikšto malonių, tai yra nepatyręs Šventosios Dvasios išsiliejimo, negalėjo Jos būti vedamas į dykumą ir, iš jos grįžęs, bematant pradėti viešosios veiklos, taip ir Jo mokiniai pirmiausia turi dvasia subręsti bei pasiruošti priimti Dievo Dvasios dovanas, kad, pavyzdžiui, per rekolekcijas dar labiau atvėrę savo širdis Viešpačiui, taptų Jo malonių laidininkais kitiems.

Dykumoje Išganytojas meldėsi, pasninkavo ir dėl mūsų leidosi keturiasdešimt dienų šėtono gundomas (plg. Mk 1, 13). Be abejo, piktoji dvasia, žinodama, kad Jis yra nesutaikomas jos priešas, nes rengiasi įkurti Dievo karalystę žemėje ir sugriauti šėtono karaliją, kiek tik jai buvo leista, įvairiais būdais Jam stengėsi iš pasalų „įkąsti“. Atmesdamas visus gundymus, Jis demaskavo visas šėtono bejėgiškumo užmačias. Žinoma, piktasis, kreivai išsišiepęs, žvelgs į merdėjantį ant kryžiaus Jėzų, bet gražiausią šypseną padovanos tas, kas džiaugsis paskutinis...