|
RUBRIKOS
|
|
ARCHYVAI
|
|
2001 metai |
|
Renginiai, skirti Dievo tarnui arkivyskupui Mečislovui Reiniui atminti Dr. Aldona Vasiliauskienė
Dievo tarnas arkivyskupas Mečislovas Reinys (1884 02 031907 06 101926 04 051953 11 08) veikli asmenybė: žymus mokslininkas, psichologijos terminijos kūrėjas, Lietuvių katalikų mokslo akademijos akademikas (1939), profesorius, visuomenės veikėjas, katalikiškų organizacijų globėjas, mecenatas, politikas, užsienio reikalų ministras, sunkų ir garbingą ganytojo kelią užbaigęs toli nuo Lietuvos Vladimiro kalėjime. M. Reinys, baigęs mokslus Vakaruose, 1914 metais grįžo į Lietuvą, sukaupęs gausų žinių bagažą, išmokęs devynias kalbas, turėdamas Rytų ir Vakarų patirtį, kurią sėkmingai panaudojo savo plačiašakėje veikloje. Jis dirbo Vilniuje (19141922 ), Kaune (19221926), Vilkaviškyje ir Kaune (19261940) ir vėl Vilniuje (19401947), kol 1947 m. birželio 12 d. buvo suimtas. Nuteistas aštuonerius metus kalėti ir išvežtas į griežto režimo kalėjimą Vladimiro (prie Kliazmos) centralą (Rusija), miręs 1953 m. lapkričio 8 d. Jis palaidotas naktį, šalia kalėjimo esančiose miesto kapinėse, o tiksli palaidojimo vieta nežinoma. 2015-ieji metai tapo M. Reiniui skirtų renginių, pradėtų 2014 metais, minint jo 130-ąsias gimimo metines, pabaiga. Antalieptės Šv. Kryžiaus Atradimo bažnyčioje Renginyje Antalieptėje dalyvavo ne tik antalieptiškiai, bet ir atvykusieji iš Daugailių, Zarasų, Dusetų, Vilniaus. Jis prasidėjo šv. Mišiomis Šv. Kryžiaus Atradimo bažnyčioje. Jas aukojo Zarasų dekanas, Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų parapijos klebonas kun. Remigijus Kavaliauskas, Dusetų Švč. Trejybės parapijos klebonas ir Antalieptės parapijos administratorius kan. Stanislovas Krumpliauskas bei Krekenavos Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų Bazilikos klebonas kun. dr. Gediminas Jankūnas. Jis pasakė įspūdingą pamokslą apie žmogaus santykį su Dievu, įvairias dvasines būsenas, kurias žmogus patiria savo kelyje, siekdamas Dievo artumo. Šv. Mišių metu giedojo vargonininkės Loretos Alaunienės suburtas antalieptiškių bažnyčios choras. Bažnyčioje dr. Aldonai Vasiliauskienei už 20 metų darbo, tyrinėjant arkivyskupo M. Reinio palikimą, jo vardo garsinimą Lietuvoje ir kitose šalyse, buvo įteiktos dvi padėkos: Panevėžio vyskupo Liongino Virbalo SJ (įteikė dr. kun. Gediminas Jankūnas) ir parapijos administratoriaus kan. Stanislovo Krumpliausko. Daugailiškiams buvo sugrąžintas arkiv. M. Reinio biustas, prie jo antalieptiškiai meldėsi ištisus metus, sulaukdavo malonių ir stebuklu laikydami įvykį 20 metų įkaustyta į pastolius Šv. Kryžiaus Atradimo bažnyčia pagaliau iš jų išsivadavo ir sušvito baltumu. Padedant parapijiečiams baltoji Antalieptės gulbė (taip antalieptiškiai meiliai vadina savo bažnyčią) ištiesė sparnus naujam skrydžiui. Eisena su vėliavomis iš bažnyčios pasuko į daugiafunkcinį kultūros centrą. Prie jo šventės dalyvių jau laukė ypatingo skonio kareiviška košė ir skani arbata. Taip renginio dalyvius vaišino 9-osios pulkininko Prano Saladžiaus šaulių rinktinės šauliai. Eglės Steponavičienės ir Halinos Striškienės moderniai sutvarkytoje bibliotekoje renginį vedė seniūnaitė Olga Raugienė. Jų iniciatyva surengta arkiv. M. Reinio mokslinių darbų kopijų paroda, dr. A. Vasiliauskienės parašytų knygų apie įžymiuosius tautiečius ekspozicija. Sveikinimo žodį tarė ukrainietis, Rytų apeigų katalikų vienuolis bazilijonas, t. diakonas Maksymas (Mychailas Pišta) OSBM, tėvams kunigams talkinantis Vilniaus Švč. Trejybės bažnyčioje ir bazilijonų vienuolyne. Vienuolis teigė, kad arkiv. M. Reinys žinomas ir Ukrainos Rytų apeigų katalikų dvasininkams, domimasi jo filosofiniais, psichologiniais bei pedagogikos darbais. Žinomas ir todėl, kad kartu su Rytų apeigų katalikų studitų ordino archimandritu ukrainiečiu Klemetijumi Šeptyckiu kalėjo ypatingo režimo Vladimiro kalėjime (vadinamame centralu), kad tarp jų paraleles pravedė dr. A. Vasiliauskienė, o jos straipsnis išspausdintas Lvovo Religijų istorijos muziejaus mokslo darbuose. Vienuolis bazilijonas dėkojo visiems Lietuvos žmonėms, palaikantiems ir remiantiems malda ukrainiečius jų kovoje dėl valstybės vientisumo ir laisvės. Prašė ir toliau nepamiršti maldos už Ukrainą. Šių eilučių autorė skaitė pranešimą Arkivyskupo M. Reinio vardo įamžinimas Lietuvoje ir už jos ribų ir išskyrė 23 arkiv. M. Reinio vardo įamžinimo ženklus Lietuvoje ir už jos ribų (Ukrainoje, Rusijoje, Amerikoje). Akademikas Algirdas Gaižutis džiaugėsi bendryste su savo kraštiečiais arkiv. M. Reiniui skirtoje šventėje. Akademikas apžvelgė kai kuriuos jaunimo auklėjimo aspektus jo vadovaujamame Lietuvos Edukologijos universitete (LEU), patriotizmo ugdymą. Arkiv. M. Reinio raštų išleidimas (apie tai svajoja akad. A. Gaižutis), būtų dar viena reikšminga šio Dievo tarno vardo įamžinimo forma. Pasisakymus keitė muzikiniai numeriai: dainavo Loretos Alaunienės vadovaujami ansambliai, duetai, kelias dainas atliko ypatingo balso dainininkas Valerijus Komar, pritardamas akordeonu. Renginys užbaigtas Lietuvos valstybės himnu... Antalieptiškis tautodailininkas kryždirbys Pranas Savickas sukūrė suvenyrų svečiams: pasagą su arklio galva, angelus. Jie svečiams buvo įteikti kartu su Antalieptės Lieptų kaimo ekologiška arbata. Bendravimas tęsėsi prie arbatos ir kaimiško aukštaitiško sūrio, apžiūrint bibliotekoje įrengtas parodas. Vilniaus Šv. Mikalojaus bažnyčioje Vasario 15 dieną Vilniaus Šv. Mikalojaus bažnyčioje vykusiose šv. Mišiose, kurias aukojo parapijos klebonas kun. Aušvydas Belickas, melstasi už Dievo tarną arkiv. M. Reinį, prašant Dievo malonės greičiau užbaigti jo beatifikacijos bylą ir kankinį M. Reinį įamžinti Altorių garbėje. Po šv. Mišių šio teksto autorė pabrėžė svarbiausias Dievo tarno arkivyskupo Mečislovo Reinio veiklos kryptis, pažymėjo, kad iš 63 gyvenimo Lietuvoje metų beveik 20 metų jis gyveno (mokėsi ir dirbo) Vilniuje: 19011905 metais Vilniaus kunigų seminarijoje; 19141922 metais Vakarų universitetuose filosofijos daktaro laipsnį įgijusio kunigo veikla; 19401947 metais Vilniaus arkivyskupo Romualdo Jalbžygovskio padėjėjo bei Apaštalinio administratoriaus darbas Vilniuje. Tad iš 33 jo darbo metų beveik pusė atiduota Vilniui. Ir visi tie 16 darbo metų Vilniuje susieti su jo dvasininko, pedagogo, mokslininko, visuomenininko, lietuvybės puoselėtojo veikla, darbu Šv. Mikalojaus bažnyčioje bei parapijoje, Ryto draugijoje. Ryte išsiskleidė ir pagrindinės arkiv. M. Reinio veiklos kryptys: šviečiamoji (paskaitos ir straipsniai), pedagoginė (dėstymas Ryto mokykloje), organizacinė (kursai, įvairūs renginiai), administracinė (draugijos valdybos narys, pirmininkas), žurnalistinė (Ateities laikraščio redkolegijos narys, pirmasis Ryto istoriografas), pastangos atidaryti universitetą, darbai atlikti parengiant bei valdžiai patvirtinant Lietuvių švietimo draugijos Rytas Statutą (Įstatus). Darbas Ryto draugijoje liudija ryškias arkiv. M. Reinio pastangas ugdyti ir plėsti švietimą, kelti kultūrinį, dvasinį gyvenimą Vilniuje ir Vilnijos krašte. Arkiv. M. Reinio veikla Ryte stiprino ir pačią Lietuvių švietimo draugiją. Šv. Mikalojaus parapijos salėje vykdavo įvairių organizacijų susirinkimai, kuriuose ne vieną paskaitą perskaitė arkiv. M. Reinys. Jis kalbėjo socialiniais klausimais, tikybos ir mokyklos tema, apie piliečio dorą, lietuvių tautos likimą, gvildeno temą Darbininkas ir kultūra, supažindino su Tautų Sąjunga, aptarė kitus klausimus. Paskaitas skaitė Šv. Zitos draugijos narėms, kitoms katalikiškoms organizacijoms, pedagogams. Ryto draugijos pirmininko arkiv. M. Reinio kalbos bei pranešimai valdybos bei visuotiniuose susirinkimuose liudija gebėjimą atsiliepti į gyvenamojo meto aktualijas. Trūkstant pedagogams psichologinių žinių, M. Reinys ateina į pagalbą: mokytojams iš rusų kalbos išvertė Georgijaus Čelpanovo psichologijos vadovėlį, sukūrė ir lietuvišką psichologijos terminiją. Antrą kartą paskirtas į Vilnių jau kaip arkivyskupas, arkivyskupo R. Jalbžygovskio pagalbininkas, atvyksta 1940 metais. Arkiv. M. Reinys apsigyveno Pilies gatvėje, prie Lietuvaitės valgyklos, vėliau apsistojo Šv. Mikalojaus bažnyčios klebonijoje pas kleboną kun. Kristupą Čibirą (jis klebonu paskirtas 1924 m. rugsėjo 25 d.). 1942 m. kovo 23 d. bombai pataikius į kleboniją, žuvo kun. K. Čibiras (1888 12 141914 05 311942 03 23), buvo sužeisti arkivysk. M. Reinys ir kun. Vincentas Taškūnas (1888 11 1119031967 08 18). Tada arkivyskupas apsigyveno Pilies gatvėje 8, bute, kur anksčiau gyveno arkivysk. Jurgis Matulaitis MIC. Dabar šiose patalpose įsikūrusi LKMA. 1941 metų spalį per pasitarimą pas arkivysk. M. Reinį Šv. Mikalojaus bažnyčios klebonijoje nutarta Vilniaus katedroje suorganizuoti lietuvišką chorą. Tai davė pradžią ir kitų lietuviškų bažnytinių chorų kūrimuisi Vilniuje. 1943 m. kovo 23 d. minint pirmąsias Šv. Mikalojaus bažnyčios klebono kun. K. Čibiro žūties metines, Vilniaus lietuvių lėšomis buvo įmūryta paminklinė lenta, kurią pašventino ir pamokslą pasakė arkivysk. M. Reinys. Arkiv. M. Reinio atminties įamžinimas 19881989 metais kun. Edmundas Paulionis (vėliau tapęs Šv. Mikalojaus bažnyčios klebonu), žurnalistė Aldona Kudžmaitė (1923 06 231993 01 05) ir Viktoras Petkus (1928 05 272012 05 01), vėliau Regimantas Paulionis ir Sigitas Luneckas nuvyko į Vladimirą ieškoti arkiv. M. Reinio kapo. Sužinojo, kad jis palaidotas bendrame kalinių kape ir nėra jokių galimybių identifikuoti palaikus. Į Lietuvą jie parvežė tik žemių iš tos vietos, kur arkiv. M. Reinys buvo palaidotas, arkivyskupo nuotrauką iš bylos, filmuotą medžiagą. 2003 m. gegužės 16 d. Vilniaus Šv. Mikalojaus bažnyčios langus klebono kun. E. Paulionio iniciatyva Vilniaus dailės akademijos dailininkas doc. Algirdas Dovydėnas papuošė vitražais. Lange ties Švč. Mergelės Marijos altoriumi Palaimintojo Jurgio Matulaičio ir Juozapo Kuktos, o kairėje bažnyčios pusėje, lange ties Šv. Mikalojaus altoriumi, arkiv. M. Reinio ir arkiv. J. Steponavičiaus portretai. Prie M. Reinio portreto įrašas Arkiv. Mečislovas Reinys, žemiau Dievo tarnas, kankinys, lietuvybės puoselėtojas, arkivyskupijos valdytojas, Lietuvos užsienio reikalų ministras, filosofijos daktaras, profesorius, Vilniaus Šv. Mikalojaus parapijos lietuvių globėjas (18841953). 2013 m. vasario 3 d. arkiv. M. Reinio gimimo dieną Šv. Mikalojaus bažnyčioje klebono kun. Medardo Čeponio iniciatyva aukotos šv. Mišios, o po jų parapijos salėje rodyti vaizdai iš Vladimiro ir arkiv. M. Reinio vardo įamžinimo toli nuo tėvynės. 2013 m. balandžio 30 d. Šv. Mikalojaus bažnyčioje šv. Mišias kartu su piligrimų iš Vladimiro vadovu t. Sergiejumi Zujevu aukojo klebonas kun. Medardas Čeponis ir vikaras dr. kun. Mindaugas Ragaišis. Po šv. Mišių su piligrimais iš Rusijos gausus būrys parapijiečių ilgai bendravo parapijos salėje. 2013 m. liepos 24 d., minint arkiv. M. Reinio mirties Vladimiro centrale 60-ąsias metines, vyko renginiai Skapiškyje (Kupiškio r.). Juose dalyvavo iš Vilniaus atvykęs Visų Šventųjų bažnyčios klebonas kun. Vytautas Rapalis ir dekanas kun. Medardas Čeponis su Šv. Mikalojaus bažnyčios parapijiečiais. 2015 m. vasario 15 d. vyko renginys arkiv. M. Reinio 130-ųjų gimimo metinių minėjimo pabaiga Vilniaus Šv. Mikalojaus bažnyčioje. Autorės asmeninio archyvo nuotraukos
© 2015 XXI amžius |
| Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija |