Pirmasis puslapis
Aktualijos
Atmintis
Kalba
Krikščionybė
    šiandien
Laikas ir žmonės
Nuomonės

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai
2012 metai
2013 metai
2014 metai
2015 metai

Mintys apie valstybinę kalbą

Vasario 5 dieną Lietuvos Respublikos Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas ir Valstybinės lietuvių kalbos komisija kvietė į konferenciją „Valstybinės kalbos įstatymo dvidešimtmetis“. Įstatymas buvo priimtas 1995 m. sausio 31 d. Jis nustatė valstybinės kalbos vartojimą viešajame Lietuvos gyvenime, valstybinės kalbos apsaugą, kontrolę ir atsakomybę už šio įstatymo pažeidimus. Įstatymas nežymiai tikslintas 2002 m. birželio 13 d.

Lietuvos Respublikos Seimo Konstitucijos salėje surengtoje konferencijoje sveikinimo žodį tarė Seimo pirmininkė Loreta Graužinienė, Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto pirmininkė Audronė Pitrėnienė, kultūros ministras Šarūnas Birutis.

Seimo pirmininkė L. Graužinienė pasveikino ir 90-metį švenčiantį kalbininką akademiką Zigmą Zinkevičių. Ji pabrėžė, kad jo indėlis į lietuvių kalbą yra neįkainojamas. „Tai atskleidžia ir prieš šią konferenciją atidaryta paroda jubiliatui pagerbti. Būtent profesorius Zigmas Zinkevičius vadovavo Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijai tuo metu, kai buvo sudaryta darbo grupė Valstybinės kalbos įstatymo projektui parengti. Džiaugiuosi, kad profesorius šiandien yra kartu su mumis“, – sakė L. Graužinienė. Pabrėžusi, kad Valstybinės kalbos įstatymas, kuriuo įgyvendinamos Konstitucijos nuostatos, yra ir mūsų tautinės tapatybės deklaracija, ir esminis tautinio tapatumo ženklas, Seimo pirmininkė kvietė visus daugiau dėmesio skirti tarmėms. „Vis mažiau jaunų žmonių moka savo gimtojo krašto tarmę. Vos prieš dvejus metus, 2013-aisiais, minėjome Tarmių metus. Tada būta gražių, įdomių ir prasmingų projektų. Linkėčiau tokias iniciatyvas, skatinančias domėjimąsi savo tarme, plėtoti ir toliau, atrandant gimtojo krašto unikalumą, jo žodinį bei kultūrinį paveldą“, – sakė L. Graužinienė.

Akademinės kalbos tyrimas rodo žemą raštingumo lygį

Valstybinė lietuvių kalbos komisija (VLKK) įvertino trečdalį aukštųjų mokyklų 2010–2012 metais išleistų vadovėlių. Iš 77 vertintų vadovėlių tik šešių kalba atitiko taisyklingumo reikalavimus, 20 kalba šiuos reikalavimus atitiko tik iš dalies, o 51 – daugiau nei dviejų trečdalių vertintų vadovėlių – kalba neatitiko taisyklingumo reikalavimų. Juose palikta didžiųjų kalbos klaidų, įvairių sintaksės, leksikos, skyrybos klaidų ir trūkumų. Kai kurie vadovėliai visiškai neredaguoti. Tai rodo ne tik nepakankamą dėmesį akademinės leidybos kokybei, bet ir atsainų požiūrį į studijose vartojamą kalbą. Mažiausiai klaidų aptikta Vilniaus dailės akademijos, Vilniaus Gedimino technikos universiteto, Mykolo Romerio universiteto ir Lietuvos sporto universitetuose išleistuose vadovėliuose, o daugiausia – išleistuose Kauno technologijos universiteto. Po jo pagal klaidų skaičių vadovėliuose įrašyti Šiaulių, Klaipėdos, Vilniaus ir Vytauto Didžiojo universitetai.

Iš tikrųjų ta prasme principe reiškiasi...

Vytautas BAGDONAS

Jau įsivaizduoju skaitytojų reakciją, perskaičius šio rašinio pavadinimą. Ne vienas pasipiktins tokia beprasmiška „abra-kadabra“ ir autoriaus adresu pasiųs ne itin gražių epitetų. Gal net ir pirštą prie smilkinio kai kas pasukios, galvodamas apie visišką žurnalisto bukumą, gimtosios kalbos neišmanymą. Bus ir tokių, kurie piktinsis laikraščio redaktoriumi ar korektoriumi, kad su panašiu nieko nepasakančiu, visiškai nesuprantamu pavadinimu straipsnis pasirodė spaudoje, kad nebuvo paredaguotas, pertvarkytas.

Žinoma, šiuo atveju nereikėtų piktintis nei redaktoriumi, nei korektoriumi, nei kitais redakcijos darbuotojais, nes šie atsakingi už laikraščio leidimą žmonės yra visai „ne prie ko“. Nereikėtų bukumu, nemokšiškumu kaltinti ir rašinio autoriaus, kuris, beje, turi aukštąjį universitetinį ir dargi humanitarinį išsilavinimą. Tad ir darkyti lietuvių kalbos jisai neturi jokio tikslo.

Gimtosios kalbos dienos proga apdovanoti gražiausių lietuviškų įmonių pavadinimų konkurso laimėtojai

Vasario 21-ąją Jungtinės Tautos 1999 metais paskelbė Tarptautine gimtosios kalbos diena. Šia proga Valstybinė kalbos inspekcija jau septintus metus surengė gražiausių lietuviškų įmonių pavadinimų konkursą ir vasario 20 dieną Kultūros ministerijoje apdovanojo nugalėtojus. Konkurso tikslas – skatinti verslininkus steigiamoms įmonėms suteikti gražius, taisyklingus, įdomius vardus. Iš daugiau kaip 13 tūkstančių juridinių asmenų pavadinimų, įregistruotų 2014 metais, išrinkti šie: „Basa pieva“, „Dailu“, „Margi dygsniai“, „Pipirai meduje“, „Rūko karoliai“ ir „Šalčio meistras“ iš Vilniaus, „Dūzgynė“ ir „Pupa supa“ iš Kauno, „Grybų lietus“ iš Panevėžio, „Saulės sauja“ iš Kauno rajono, „Išjunk tamsą“ iš Kaišiadorių rajono.

Lietuvos Respublikos kultūros viceministrės Patricijos Poderytės teigimu, gimtosios kalbos reikšmės, prasmės, reikalingumo, grožio įrodinėti nereikia. „Gerai suprantame, kad kultūra yra mūsų tautos pagrindas, o gimtasis žodis, kalba yra kultūros pagrindas. Tačiau šiandien susiduriame ir su daugeliu nelabai gerų aspektų, apsiperkame nelietuviškus pavadinimus turinčiuose prekybos centruose, aplink girdime daugybę nelietuviškų žodžių, bet turime pradėti kiekvienas nuo savęs, savo pavyzdžiu rodyti, kiek svarbi mums gimtoji kalba“, – sakė kultūros viceministrė P. Poderytė. Pasak jos, gražiausių lietuviškų įmonių pavadinimų konkursas yra labai prasmingas, nes verslininkai atsakingai renkasi lietuvišką žodį ir savo įmonės pavadinimą, ir tai yra jų laisvas, sąmoningas pasirinkimas, lietuviško žodžio įtakos supratimas.