Pirmasis puslapis
Aktualijos
Atmintis
Kalba
Krikščionybė
    šiandien
Laikas ir žmonės
Nuomonės

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai
2012 metai
2013 metai
2014 metai
2015 metai

Dėl griūvančios Lapių bažnyčios tvoros tikimasi Vyriausybės paramos

Vasario 27-ąją, penktadienį, Kauno rajone, Lapėse, sugriuvo ir nuo šlaito pradėjo slinkti Šv. Jono Krikštytojo bažnyčios tvora. Įvykio vietoje apsilankęs Kauno rajono savivaldybės administracijos direktorius Ričardas Pudževelis ramina, kad rimtos grėsmės bažnyčiai šiuo metu nėra, tačiau nesiėmus skubių priemonių, situacija gali tapti pavojinga. „Laukiame ekspertų išvadų, matysime, kokių priemonių imtis pirmiausiai, kaip sutvarkyti avarijos vietą. Objektas priklauso bažnyčiai, tačiau Savivaldybė neliks nuošalyje, kreipsis pagalbos ir į Vyriausybę“, – kalbėjo direktorius.

Po ekspertų išvadų bus priimtas sprendimas, ar šią avariją skelbti ekstremalia situacija. Statinio projekto prižiūrėtojas Vytautas Kantauskas siūlo skubiai parengti sienos-tvoros restauravimo, remonto ir avarijos grėsmės pašalinimo projekto patikslinimą.

Vertinkime NEPRIKLAUSOMYBĘ!

Minime 25-ąsias Valstybės nepriklausomybės atkūrimo metines. Ketvirtis amžiaus praėjo, kai vėlų 1990 metų kovo 11-osios vakarą, 22 val. 44 min., Kovo 11-osios aktą pasirašę 124 Aukščiausiosios tarybos deputatai paskelbė, jog atkuriama Lietuvos nepriklausomybė, buvo ypatingos vertės ir svarbos įvykis, kurio iki šiol dar kaip reikiant neįvertinome. Tie drąsūs vadai, ryžtingai stoję į tautos pusę ir priėmę tautos gyvybingumui būtinus sprendimus, aršiai puolami ir dabar. Kai iš televizijos ekranų liejasi laužti iš piršto tariamai juos demaskuojantys „įrodymai“ apie jų savanaudiškumą, nesupranti, kokioje šalyje mes gyvename. Ir kai tokio puolamo ir juodinamo vadovo negina joks politikas, net jo įkurtos partijos vedlys, stebiesi, kur eina mūsų „išrinkti“ politikai. O tie šeši lenkiškai kalbantys atstovai, susilaikę balsuodami dėl nepriklausomybės atkūrimo (išskyrus tik Ryšardą Maceikianecą), iki šiol yra ne tik lietuvių, bet ir Lietuvos piliečių, kalbančių lenkiškai, galvos skausmas – jie panaudojami neteisėtoms ar net valstybei priešiškoms akcijoms.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė atvirai apie save ir Kovo 11-ąją

Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė Kaziuko mugėje Roberto Dačkaus (lrp.lt) nuotrauka

Kovo 11-osios 25-mečiui skirtame interviu LRT Televizijos laidai „Teisė žinoti“ prezidentė Dalia Grybauskaitė pripažįsta nebuvusi aktyvi valstybės atgimimo laikotarpiu, nes jos šeimoje buvo nutylima skaudi istorija, palietusi ir jos artimuosius. Dabar ji teigia Lietuvai ir jos žmonėms „mėginanti atiduoti viską, ką gali“. Spausdiname šį interviu.

Prezidente, kas Jums atrodo svarbiausi artimiausios ateities uždaviniai šiandien, kai valstybė mini 25 metų nepriklausomybės sukaktį.

Artimiausi, vidutiniai ir tolimiausi išlieka tie patys: mūsų šalies nepriklausomybė, mūsų laisvė mūsų pačių rankose. Todėl mūsų valstybės kūrimas visokiomis priemonėmis išlieka svarbiausias uždavinys tiek rytoj, tiek poryt, tiek po mėnesio, tiek po metų. Tai, ką darėme iki šiol, turime daryti ir toliau: kurti gerovės valstybę, kurti valstybę, kuria pasitikėtų žmonės, kurti valstybę, kurios mes patys norime.

Pamąstymų apie Tautą ir Tėvynę renginys

Prof. Romualdo Grigo mintys apie Tautą ir Tėvynę

Kovo 1 dieną Kauno Kristaus Prisikėlimo bažnyčios konferencijų salėje įvyko labai prasmingas renginys – „Pamąstymai apie Tautą ir Tėvynę“. Visada laukiamas kauniečių svečias profesorius akademikas, XXVII knygos mėgėjų draugijos narys Romualdas Grigas peržvelgė mūsų tautos gyvavimo istoriją, jos dvasinės ir materialinės kultūros gelmes, praeitį ir dabartį, gyvais pavyzdžiais nušvietė valstybės ir tautos santykį, mūsų tautos gyvybingumą, pabrėždamas rašytojo Dano Kaukėno žodžius: Čia ir mūsų namai, ir senolių kapai, / Mūsų girios ir žaliosios pievos. / Šitą kraštą mylėt ir globot, ir apgint / Nuo amžių mums pavedė Dievas.

„Versmės“ leidyklos vadovas, XXVII knygos mėgėjų draugijos narys Petras Jonušas papasakojo apie leidyklos darbą, jos tikslus, joje leidžiamų knygų idėjinę kryptį – geriau pažinti savo kraštą, jo praeitį, istorijos vingius.

Signataro Donato Malinausko premija įteikta tautininkui Gintarui Songailai

Vasario 16-osios Nepriklausomybės akto signataro Donato Malinausko premijos lauretatas Gintaras Songaila su žmona

Kovo 8 dieną Vilniuje, Šv. Mikalojaus bažnyčioje, politikui ir visuomenės veikėjui, buvusiam Sąjūdžio Iniciatyvinės grupės ir Lietuvos Respublikos Seimo nariui, tautininkui Gintarui Songailai įteikta šių metų Vasario 16-osios Nepriklausomybės akto signataro Donato Malinausko premija. Garbingą apdovanojimą G. Songailai įteikė signataro D. Malinausko giminaitis Viktoras Jencius-Butautas ir Lietuvos istorijos laikraščio „Voruta“ vyr. redaktorius Juozas Vercinkevičius.

Vienas iš šio apdovanojimo įteikimo motyvų – Gintaro Songailos veikla 2008–2012 metų kadencijos Seime, ginant konstitucinį lietuvių kalbos statusą. Ši premija skiriama asmeniui, kuris yra prisidėjęs prie Lietuvos nepriklausomybės stiprinimo, laisvės idėjų propagavimo, valstybės istorijos garsinimo bei žmonių gerovės kėlimo, asmeniui kuriam yra artimos Donato Malinausko puoselėtos vertybės.