Pirmasis puslapis
Aktualijos
Atmintis
Kalba
Krikščionybė
    šiandien
Laikas ir žmonės
Nuomonės

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai
2012 metai
2013 metai
2014 metai
2015 metai

Renginiai, skirti Dievo tarnui arkivyskupui Mečislovui Reiniui atminti

Dr. Aldona Vasiliauskienė

Pasibaigus renginiui Antalieptėje. Iš kairės: pedagogė Leonora Zapereckienė, Šv. Kryžiaus Atradimo bažnyčios administratorius kan. Stanislovas Krumpliauskas, Zarasų savivaldybės tarybos narė Stasė Goštautienė, dr. Aldona Vasiliauskienė, Antalieptės seniūnaitė Olga Raugienė ir t. Maksymas (Mychailas Pišta) OSBM

Dievo tarnas arkivyskupas Mečislovas Reinys (1884 02 03–1907 06 10–1926 04 05–1953 11 08) – veikli asmenybė: žymus mokslininkas, psichologijos terminijos kūrėjas, Lietuvių katalikų mokslo akademijos akademikas (1939), profesorius, visuomenės veikėjas, katalikiškų organizacijų globėjas, mecenatas, politikas, užsienio reikalų ministras, sunkų ir garbingą ganytojo kelią užbaigęs toli nuo Lietuvos – Vladimiro kalėjime.

M. Reinys, baigęs mokslus Vakaruose, 1914 metais grįžo į Lietuvą, sukaupęs gausų žinių bagažą, išmokęs devynias kalbas, turėdamas Rytų ir Vakarų patirtį, kurią sėkmingai panaudojo savo plačiašakėje veikloje. Jis dirbo Vilniuje (1914–1922 ), Kaune (1922–1926), Vilkaviškyje ir Kaune (1926–1940) ir vėl Vilniuje (1940–1947), kol 1947 m. birželio 12 d. buvo suimtas. Nuteistas aštuonerius metus kalėti ir išvežtas į griežto režimo kalėjimą – Vladimiro (prie Kliazmos) centralą (Rusija), miręs 1953 m. lapkričio 8 d. Jis palaidotas naktį, šalia kalėjimo esančiose miesto kapinėse, o tiksli palaidojimo vieta nežinoma.

Žuvo Lietuvos unitų bendruomenės vadovas

A†A kun. Vasilis Vikentijus Janickis OSBM (1973 05 07–1998 06 07–2015 03 04)

Kun. Vasilis Vikentijus Janickis OSBM

Kovo 4 dieną Lietuvos unitų bendruomenę pasiekė liūdna žinia – užgeso Vilniaus Švč. Trejybės bažnyčios kunigo Šv. Bazilijaus Didžiojo ordino vienuolio Vasilio Vikentijaus Janickio OSBM gyvybė. 42 metų dvasininkas buvo sunkiai sužeistas per automobilio avariją netoli Augustavo miesto Lenkijoje ir netrukus mirė ligoninėje. Išankstiniais duomenimis, avarija įvyko tuomet, kai kun. V. V. Janickio vairuojamas automobilis kelyje netoli Augustavo miesto lenkė vilkiką. Nelaimę galėjo lemti slidi kelio danga ankstyvą rytą ir vairuotojo skubėjimas. Tyrimą dėl šios avarijos aplinkybių atlieka Lenkijos pareigūnai.

Kun. V. V. Janickis gimė 1973 m. gegužės 7 d., kunigu įšventintas 1998 m. birželio 7 d. Į Lietuvą iš Ukrainos tarnauti Graikų (Rytų) apeigų katalikams (unitams) atvyko 2012 metų pabaigoje. Tėvas Vinkentijus nuo 2012 metų pabaigos vadovavo Šv. Bazilijaus Didžiojo ordino vienuolynui Vilniuje, tarnavo Vilniaus Švč. Trejybės Graikų (Rytų) apeigų katalikų (unitų) bažnyčioje. Nors kunigas šioje bažnyčioje dirbo tik porą metų, spėjo suburti tvirtą bendruomenę, stengėsi bei skyrė daug laiko ir jėgų tam, kad bažnyčia būtų renovuojama, o jos istoriniai lobiai išsaugoti. Tai buvo didelis Ukrainos ir Lietuvos patriotas, labai mokėjęs burti žmones. Kunigui rodant iniciatyvą šios bažnyčios vertybių išsaugojimu susidomėjo ir valstybės institucijos. Kun. V. V. Janickio OSBM pastangomis bažnyčioje buvo rengiamas ir „Poezijos pavasaris“ su Lietuvos rašytojų sąjunga bei Taraso Ševčenkos 200-ųjų gimimo metinių jubiliejaus minėjimas. Bažnyčioje vykdavo koncertai, labdaros renginiai. Tėvas Vikentijus po bažnyčios skliautais būrė ne tik ukrainiečius, bet ir lietuvius, visą savo laiką ir jėgas atiduodamas darbui su bendruomene. Kunigas ypač išgyveno dėl įvykių Ukrainoje ir dažnai ragindavo melstis už žuvusiuosius Maidane ir Rytų Ukrainoje. „Jis visada skubėjo daug nuveikti. Mes tikėjomės, kad jis atėjo labai ilgam ir daug nuveiks, bet Dievas nusprendė kitaip...“ – žiniasklaidai sakė Vilniaus ukrainiečių bendrijos pirmininkė Natalija Šertvytienė.

Signatarei atminti

Kun. Robertas Grigas

Vasario 22 dieną, sekmadienį, mirė šiaulietė Jadvyga Malūkaitė-Petkevičienė. Ne, ji ne iš tų 124 už Nepriklausomybę balsavusiųjų ir pasirašiusiųjų Atkuriamojo Seimo deputatų 1990 metų kovo 11-ąją. Jadvyga Petkevičienė, jos vyras Jonas Petkevičius ir dar kelios dešimtys lietuvių, septyni latviai ir keturi estai 1979 m. rugpjūčio 23 d. pasirašė kreipimąsi į pasaulio bendruomenę, kuriam prigijo „Keturiasdešimt penkių pabaltijiečių memorandumo“ vardas. Buvo kreipiamasi į SSRS, VFR, VDR ir Atlanto Chartą pasirašiusiųjų šalių vyriausybes bei Jungtines Tautas, primenant, kad Baltijos šalių okupacija yra Molotovo ir Ribentropo nusikalstamo sandėrio pasidalyti Europą pasekmė, reikalaujant išvesti iš Baltijos valstybių svetimą kariuomenę ir užtikrinti tautų laisvo apsisprendimo teisę. Drąsių lietuvių, latvių, estų iššūkį prievartos imperijai savo parašais parėmė vienuolika žinomų Rusijos žmogaus teisių gynėjų, tarp jų Andrejus Sacharovas.

Mirė vienas garsiausių fotomenininkų

A†A Algimantas Kezys (1928 10 28 – 2015 02 23)

Fotomenininkas Algimantas Kezys

Vasario 23-iosios naktį Jungtinėse Amerikos Valstijose po sunkios Alzheimerio ligos Bostono senelių namuose mirė garsus išeivijos fotomenininkas Algimantas Kezys.

A. Kezys gimė 1928 m. spalio 28 d. Vištytyje, pradžios mokyklą pradėjo lankyti Kybartuose, vėliau mokėsi Vilniaus III gimnazijoje. 1944 metais su tėvais pasitraukė į Vokietiją. Mokyklos baigimo diplomą gavo Dypholco lietuvių gimnazijoje. 1950 metais apsigyveno JAV, eksternu baigęs lietuvišką vidurinę mokyklą, tęsė teologijos studijas pas brolius jėzuitus, įstojo į jėzuitų vienuolyną. 1959 metais baigė filosofiją Lojolos universitete Čikagoje. Toliau sekė aukštesnės studijos Belgijoje. Keliavo po Vokietiją, Prancūziją, Italiją, neabejotinai kelionių ir susitikimų patirtys atsispindėjo jo kūryboje, pasaulėvaizdyje.