Pirmasis puslapis
Aktualijos
Atmintis
Kalba
Krikščionybė
    šiandien
Laikas ir žmonės
Nuomonės

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai
2012 metai
2013 metai
2014 metai
2015 metai

Gyvenimas ir darbas Tėvynei

Antanas Bunevičius

Noriu papasakoti apie vieną kaunietį – tremtinį, upeivį, daug metų plaukiojusį Pečioros upe. Tai – Antanas Bunevičius, gimęs 1935 m. birželio 10 d. Alytaus r. Mažiūnų k. Jo vyresnysis brolis Adomas 1945 metais buvo suimtas už partizaninę veiklą. 1948 metais Bunevičių šeimą ištrėmė į Sibirą. Antanas nuo trylikos metų išlaikė trijų nedarbingų invalidų šeimą, nes pensijų jiems nemokėjo. Tai truko apie septynerius metus, kol brolis partizanas Adomas sugrįžo iš lagerio, perėmė visą naštą, o Antanui liepė mokytis. 1958 metais atleistas iš tremties be teisės sugrįžti į Lietuvą, eksternu pasiruošęs egzaminams, Antanas įstojo į Pečioros upeivystės mokyklą, kurią baigė 1962 metais, įgydamas antrojo šturmano kvalifikaciją. Nuo 1963 metų pradėjo dirbti laivo kapitonu trasoje upė–jūra (Pečioros upės–Barenco jūros baseinas). Buvo aktyvus racionalizatorius, kiek galėdamas garsino lietuvio vardą svetimoje šalyje.

1990-aisiais sugrįžus į Lietuvą, prasidėjo naujas A. Bunevičiaus gyvenimo etapas. 2001 metais jis įstojo į Jūrų kapitonų klubą, kitąmet sukūrė Jūrų kapitonų klubo nario ženklą, 2002 metais Lietuvos civiliniam jūrų laivynui užpatentavo du kūrybinius darbus: „Ledo gamybos technologija žvejybos laive“ ir Civilinio jūrų laivyno jūreiviško diržo sagtį su tautine simbolika. 1992 metais A. Bunevičius paaukojo 2000 rublių Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungai rinkimams į Lietuvos Respublikos Seimą paremti. 1994 metais, pritardamas tremtinio A. Jočio pasiūlymui, A. Bunevičius inicijavo įstatymo priėmimą dėl priedo prie pensijos tremtiniams. 1998 metais organizuojant tremtinių-taštypiečių sąskrydį Merkinėje, vadovaujant Antanui Ciūniui, A. Bunevičiaus pastangomis sukviesta apie 500 dalyvių – tokio aktyvumo niekas nesitikėjo. 2000 metais, pirmasis įnešdamas piniginę auką, tapo aukų į Komunizmo nusikaltimų tyrimo fondą rinkimo Lietuvoje ir užsienyje iniciatoriumi. 2003 metais A. Bunevičius išrūpino grandines Lietuvių tautos kančių memorialo Petrašiūnų kapinėse antrajam statybos etapui užbaigti. 2006 metais įkūrė didžiausią politkalinių ir tremtinių frakciją Kaune bei parengė seniūno atmintinę. 2007 metais, sekdamas devizu: „Gražinkim Lietuvą savo darbais“ A. Bunevičius mobilizavo daugiabučio namo Vėtrungės g. 10 pirmosios laiptinės gyventojus ir prisidėdamas savo lėšomis bei darbu, laiptinę estetiškai sutvarkė taip, kad ji tapo pavyzdžiu kitiems. A. Bunevičius, prisidėdamas ir savo lėšomis, ir darbu, inicijavo lėšų rinkimą Lietuvoje ir užsienyje filmui apie Lietuvos partizaną Juozą Armonaitį-Triupą pastatyti, parėmė filmo apie partizanų vadą Vaclovą Voverį-Žaibą kūrimą. 2008 metais paaukojo 1150 Lt Lietuvos Sąjūdžio „Baltosios salės“ interjerui apipavidalinti ir muzikiniam centrui įsigyti. 2013 metais Švietimo ir mokslo ministerija A. Bunevičiaus lėšomis parengtą kompaktinį diską „Geriausios Lietuvos partizanų dainos“ patalpino internete naudoti mokykloms, kaip priemonę, aktualizuojančią partizaninio karo istoriją. 2014 metais Krašto apsaugos ministerija patenkino A. Bunevičiaus pasiūlymą – per valstybines šventes partizanų atstovus vežti garbės kortežu, o 2015 metais – pasiūlymą ginkluotą lietuvių tautos pasipriešinimą sovietinei okupacijai vadinti partizaniniu karu.

Raimundas Kaminskas,
Lietuvos Sąjūdžio Kauno skyriaus tarybos pirmininkas

© 2015 „XXI amžius“