|
Pristatyta kraštiečio kunigo kūryba
|
Iš kairės: Zita Mackevičienė, kalba
kun. Nerijus Pipiras, šalia senosios
muzikos ansamblis Vox animae
(vadovė Virginija Šeduikienė),
dešinėje kun. Andrius Šukys
|
UTENA. Kovo 19 dieną A. ir M. Miškinių viešojoje bibliotekoje vyko poetinio žodžio ir muzikos valanda Erdvė ieškojimams. Jos metu buvo pristatyta kun. Nerijaus Pipiro rinktinė Tarp laikrodžio rodyklių ir kun. Roberto Urbonavičiaus kūrybos knyga Ad libitum. Gausiai susirinkusiai visuomenei buvo pristatyta kiek neįprasta dviejų autorių knyga dviem pavadinimais. Renginį pradėjusi bibliotekos Skaitytojų aptarnavimo skyriaus vedėja Regina Mikalauskienė supažindino su literatūrine šio Rytų Aukštaitijos krašto savastimi. Vėliau renginio vedėja, Utenos rajono savivaldybės administracijos Kultūros skyriaus vyriausioji specialistė Zita Mackevičienė pakvietė kalbėti vieną knygos autorių kraštietį kun. Nerijų Pipirą. Jis trumpai apžvelgė savo kūrybos evoliuciją, perskaitė beveik niekur neskelbtus kūrinius, kuriuos, jam diktuojant, dar ankstyvoje vaikystėje užrašė mama. Savo pasisakymą kunigas baigė ištraukomis iš naujosios knygos.
|
|
12-asis literatūrinis pavasaris
|
Savo kūrybą skaito poetas
Audrius Šikšnius
|
Pagėgiai. Lietuvai pasitinkant Nepriklausomybės atkūrimo 25-metį, Pagėgių savivaldybės viešojoje bibliotekoje tradiciškai šiemet jau 12-ąjį kartą sutiktas literatūrinis pavasaris Atidengsiu Tau žodį it širdį.... Poezija ir proza alsuojančio pavasarėlio programa buvo marga ir jauki. Pirmojoje šventės dalyje Vakaro darbai sveikinamąjį žodį renginio dalyviams ir organizatoriams bibliotekininkams nuo Pagėgių savivaldybės vadovų perdavė vyriausioji specialistė kultūrai Ingrida Jokšienė, sakydama, jog visada malonu sušilti prie poetinio žodžio ugnies jaukia ir šviesia nuotaika dvelkiančiuose knygos namuose Pagėgių bibliotekoje. Pagėgių savivaldybės viešosios bibliotekos direktorė Elena Stankevičienė renginio žiūrovams pristatė Pagėgių krašto literatų sambūrio narius ir svečius, iškilmingu šventės pradžios akordu tapo anoniminio eilėraščio konkursas Inkognito. Šių metų temą Šlovnas čėsas bingtai kalbai... (Šlovingas laikas gražiai kalbai...), pateiktą lietuvininkų tarme, padiktavo visoje šalyje minimi Etnografinių regionų metai, tad krašto kūrėjams teko sukurti eiliuotą dedikaciją Pagėgiams aukštaičių, dzūkų, lietuvininkų, suvalkiečių ar žemaičių tarme. Nugalėtojo vardo nusipelnė poetės, pedagogės Veronikos Mockienės eilėraštis Gimtasis mieste, o autorė apdovanota specialiai įsteigtu gardžiu prizu Poetos užkandžiu prie kartupelių.
|
|
Apie garbųjį kanauninką ir pirmąją krašto knygą
SVĖDASAI. Kovo 14-ąją, šeštadienį, miestelio bibliotekoje paminėta Knygnešio diena. Kalbėta apie knygnešius, knygas, Svėdasų kleboną, dekaną, maloningąjį Vilniaus kapitulos kanauninką Mykolą Smolskį ir apie šiame miestelyje parašytą, matyt, pirmąją Anykščių krašte lietuvišką knygą Uwogos ape izganimu duszios, kuri jau 1828 metais buvo išspausdinta Šv. Jono misionierių spaustuvėje Vilniuje. Saulėtą popietę į jaukiųjų knygų namų vaikų kampelį susirinko net trys dešimtys svėdasiškių ir svečių net iš Vilniaus ir Utenos rajono, tad paminėjimas tapo respublikiniu. Šių eilučių autorius kalbėjo apie įžymųjį Svėdasų kleboną, kuriam vadovaujant buvo pastatyta dabartinė Šv. arkangelo Mykolo bažnyčia, kuris buvo geras administratorius, įtakingas dvasininkas ir rašto mylėtojas. Rankraštyje išliko lenkų kalba surašytas konkretus ir poetiškas 1796 metų Kupiškio dekanato bažnyčių aprašymas ir dvasininkų pamąstymų, perspėjimų ir pamokymų knyga apie sielos išganymą. Įdomu, kad tuo metu, kai šią knygą rašė svėdasiškis klebonas, kun. Antanas Baranauskas dar net nebuvo gimęs, o štai netolimas kaimynas Antanas Strazdas jau 1812 metais buvo išleidęs savo šventų ir pasaulietinių giesmių rinkinį. Paminėtas ir mokytasis Troškūnų klebonas bernardinas Kiprijonas Lukauskas, lietuviškų pamokslų rinkinį parašęs dar XVIII amžiaus pabaigoje, bet kaip knyga jis buvo išleistas tik po dviejų šimtmečių. Tad kan. M. Smolskis yra pirmosios lietuviškos knygos Anykščių krašte autorius. Buvo paskaityta pamokančių bet kartu ir smagių, net šypseną keliančių ištraukų. Kūrinio kalba, nors ir prikimšta tais laikais plačiai vartotų svetimų kalbų, ypač iš lenkų kalbos, žodžių, bet suprantama ir šių laikų skaitytojams. Sužinota, kaip saugotis nuo mirtinų nuodėmių, kaip išlaikyti sielą nesuteptą, ypač saugotis kūno geidulių, nuoširdžiai melstis, kaip nusikaltus gailėtis, kokios baisybės prasikaltėlio laukia pragare, kaip nelengva bus skaistykloje. Kanauninkas rūsčiai rašo apie girtuoklius, iš kurių žydai pelnosi, ir juokiasi iš tų, kurie yra išbrinkę kaip aviliai, įrūgę kaip stuobriai, į galvijus ir kiaules panašūs, kurie tam, kad tik galėtų lakti, pasirengę ir altorių grožybes nuplėšę parduoti.
|
|
Poezijos vakaras apie motiną
Utena. Kovo 17 dieną A. ir M. Miškinių viešosios bibliotekos konferencijų salėje vyko poezijos vakaras Pašnekesiai su Motina pagal naują poetės Rūtos Mikulėnaitės-Jonuškienės eilėraščių knygą Papartynų aitvaras. Tai ketvirtasis Lietuvos rašytojų sąjungos narės R. Mikulėnaitės-Jonuškienės eilėraščių rinkinys, skirtas Motinos atminimui. Ankstesnieji Smilgos paukštis (1996), Žalčio sesuo (2001), Takažolės laiškai (2005). Renginį tradiciškai vedė knygos autorė, jai talkino draugai ir bičiuliai. Skambias dainas vakaro dalyviams dovanojo Audronė Misiukaitė, Zita Lukošiūnienė, Kazimieras Jakutis-Pagulbis, Utenos kultūros centro Sudeikių skyriaus vokalinis ansamblis Sudeikiečių gaida (vadovė A. Misiukaitė). |
|
|