|
RUBRIKOS
|
|
ARCHYVAI
|
|
2001 metai |
|
Knyga apie Šv. Vincento Pauliečio bažnyčią ir parapiją
Marijampolė. Knygos idėja gimė ir išaugo iš minčių apie istorinę brošiūrą, kurią buvo sumanęs parapijos klebonas prelatas Juozas Pečiukonis, galvodamas apie bažnyčios ir parapijos 20-mečio paminėjimą. Kaip jis sako, renkant medžiagą ir ją ruošiant spaudai, visko surinkta tiek daug ir įdomaus, kad į mažą informacinį leidinuką niekaip negalėjo sutilpti. Taip per penkerius metus, jau artėjant kitam jubiliejui, išvydo pasaulio šviesą knyga, kurioje išsamiai nušviečiamas ne tik bažnyčios, bet ir tam tikras Marijampolės miesto istorinis laikotarpis bei svarbios detalės. Tai yra reikšmingas darbas, kurį preciziškai atliko ne vienos istorinės knygos autorius, buvęs Aukštesniosios pedagogikos mokyklos direktoriaus pavaduotojas Vytautas Viliūnas. Su knyga, jos turiniu, rašymo ir medžiagos rinkimo procesu miestiečiai buvo supažindinti pokalbyje, kuris vyko Marijampolės Petro Kriaučiūno viešojoje bibliotekoje. Atėjusieji galėjo pabendrauti ne tik su knygos užsakovu bei leidinio autoriumi, bet ir su bažnyčios atstatymo vyr. architektu Valentinu Medeliu, kanauninku, profesoriumi, habilituotu daktaru Kęstučiu Žemaičiu, istorijos pedagogais Benjaminu Mašalaičiu, Kaziu Balicku ir kitais. Pokalbį paįvairino, praturtino ir labai jautriai giesmėmis, dainomis papildė Šv. Cecilijos gimnazijos berniukų choras, vadovaujamas Virginijos Junevičienės, dainininkams akompanavo buvusi Marijampolės kolegijos dėstytoja, muzikė Regina Mankūnaitė. Savo mintimis pasidalino klebonas prel. Juozas Pečiukonis. Jis padėkojo visiems, dirbusiems prie bažnyčios restauravimo ir atstatymo, aktyviems parapijos žmonėms, jau šiandien kuriantiems bažnytinės bendruomenės tradicijas, knygos autoriui, maketuotojams ir leidėjams, Marijampolės savivaldybės vadovams. Palinkėjo, kad gerasis Viešpats atlygintų visiems savo malone ir palaima Šv. Vincentui užtariant. Kan. prof. dr. Kęstutis Žemaitis pasidalino mintimis apie perskaitytą knygą, pasidžiaugė, kad paskelbus Lietuvos Nepriklausomybę atsirado galimybė ne tik domėtis, nagrinėti, bet ir viešai skelbti savosios istorijos, kultūros ir ypač krikščioniškosios kultūros faktus, teigiamai įvertino knygos autoriaus darbą, išsamiai nušviečiantį buvusios stačiatikių cerkvės istorinius momentus ir metamorfozes. Architektas Valentinas Medelis kalbėjo apie kliūtis, kurias teko įveikti paveldėjus pastatą iš sovietinės nomenklatūros, kuri dar, ačiū Dievui, čia buvo įkurdinusi rajono archyvą, o ne kokį nors sandėlį, bet vis tiek padėtis buvo nepavydėtina, teko daug ką atkurti, restauruoti, iš naujo padaryti. Knygos autorius Vytautas Viliūnas, pristatydamas savo darbą, paminėjo apie subtilumus, kuriuos jam teko išgyventi renkant istorinio laikotarpio faktus iš įvairių periodinių šaltinių (karo metu sunaikintas Vilkaviškio vyskupijos archyvas), užrašant žmonių prisiminimus ar žodinius paliudijimus. Knygą sudaro 6 skyriai: parapijos priešistorė, įsteigimas ir jos veikla (19401948), bažnyčios uždarymas ir parapijos likvidavimas, bažnyčios grąžinimas ir parapijos atkūrimas. Kokia ji, dabartinė Šv. Vincento Pauliečio parapija? Šventės, procesijos, susitikimai ir kelionės 26 poskyriai. Kiekvienas, domėdamasis ar skaitydamas, gali surasti atsakymus iš istorinės praeities, pavyzdžiui, kaip carinės Rusijos valdomoje Lietuvoje, Marijampolėje, antroje XIX amžiaus pusėje atsirado stačiatikių cerkvė, skirta kariniame miestelyje dislokuotos skaitlingos kariuomenės įgulos, kareivių, karininkų ir jų šeimų poreikiams. Tai išskirtinis, puošnus neobizantinio stiliaus vienabokštis pastatas su penkiais kupoliniais bokšteliais, iš karto tapęs ryškia pietinės miesto dalies dominante. Skaitytojai galės susipažinti su įdomia ir dramatiška bažnyčios istorija nuo įgulos iki katalikų bažnyčios; su joje dirbusiais ir dabar besidarbuojančiais asmenimis kunigais ir pasauliečiais. Istorinė medžiaga užpildo didelę spragą žiniomis apie pirmosios Nepriklausomybės laikotarpį, aktyvią kultūrinę, socialinę parapijos veiklą. Įdomu, kad ši bažnyčia prieškario metais buvo ne tik karių, bet ir inteligentų bažnyčia, ją pamėgo seminarijos ir gimnazijų absolventai, joje vykdavo daug įvairių susitikimų, katalikiškų organizacijų konferencijų, paskaitų. Šv. Vincento vardas įpareigojo rūpintis tais, kuriems sunku, todėl bažnyčia ir parapija globojo ligonius, našlaičius, senelius, kalinius. Labdara, rūpestis silpnesniais, užuojauta buvo šios bendruomenės misija. Veikė populiari tuo metu Lietuvoje Šv. Vincento draugija. Šiandien tai viena jauniausių parapijų, mininti 70-uosius parapijos įkūrimo ir 20-uosius atkūrimo metus. Jaunos parapijos dešimtmečiai susiję su lemtingais Lietuvos istorijos įvykiais, todėl apie juos kalbėti būtina, kita kalbėjimo priežastis yra turiningas šiandieninis parapijos gyvenimas. Knygoje pristatomi parapijos kunigai, Bažnyčios chorai, po šios šventovės skliautais daug metų organizuojamas festivalis Džiūgaukim!.. Aleliuja!, patarnautojai, katalikiškos organizacijos, Senelių globos namai, Vaiko dienos centras Dangaus vaikai, Marijos legionas, Šeimų maldos grupė. Apie visa tai rašoma paskutiniame leidinio skyriuje, kuris skirtas įvairiems susitikimams, piligriminėms kelionėms, šventėms ir procesijoms. Yra daug nuotraukų, iliustruojančių turiningą, prasmingą, įvairialypę Bažnyčios ir parapijos veiklą bei vaidmenį vietos žmonių gyvenime. Kalbėjimą apie naują knygą noriu baigti marijampoliečio, didžio ne tik Lietuvos, bet ir viso katalikiško pasaulio žmogaus, palaimintojo Jurgio Matulaičio žodžiais: Dievo visa širdimi ieškodami ir jo šv. Bažnyčiai tarnaudami visomis jėgomis, tuo pačiu geriausiai patarnausime ir žmonijai, ir visuomenei, ir tautoms, nes niekame kitame nėra išganymo, kaip tik Viešpatyje Jėzuje Kristuje.
Vida Mickuvienė, Aldonos Katilienės nuotrauka
© 2015 XXI amžius |
| Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija |