Pirmasis puslapis
Bibliotekose
Katalikų
    bendruomenėse
Krikščionybė
    šiandien
Mums rašo
Žvilgsnis

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai
2012 metai
2013 metai
2014 metai
2015 metai

Išeivijos padangėje

Anglijoje – šv. Mišios už Lietuvos laisvę

Pamokslą sako kan. Džefris Hantonas, sėdi kan. Maiklas Burdo

Kovo 15 dieną, sekmadienį, Anglijoje, Notingeme (Nottingham), Šv. Barnabo katedroje, iškilmingas šv. Mišias už Lietuvos laisvę, nepriklausomybę ir saugumą, Lietuvos valstybės nepriklausomybės 25-ųjų metinių proga, dalyvaujant Lietuvos ambasadorei Astai Skaisgirytei-Liauškienei, anglikonų kanauninkui Maiklui Burdo (Michael Bourdeaux), aukojo Katedros dekanas kanauninkas Džefris Hantonas (Geoffrey Hunton). Iškilmėse dalyvavo vietos lietuviai, apylinkių lietuviai gydytojai, dėstytojai, verslininkai, teisininkai bei Notingemo ir kitų Anglijos universitetų studentai.

Po iškilmingų šv. Mišių buvo šventiniai pietūs. Juose dalyvavo 50 žmonių, įskaitant Lietuvos ambasados Londone atstovus. Visus pasveikino ambasadorė A. Skaisgiryte–Liauškienė. Pagrindinę kalbą pasakė kanauninkas Maiklas Burdo, Kestono instituto Oksforde įkūrėjas, buvęs Jungtinės Karalystės ministrės pirmininkės Margaret Tetčer (Margaret Thatcher) patarėjas žmogaus teisių klausimais, monografijos apie Lietuvos Katalikų Bažnyčios persekiojimą „Kryžių kraštas“ autorius. Jis pabrėžė Lietuvos Katalikų Bažnyčios vaidmenį Lietuvai išsivaduojant iš Sovietų okupacijos, įvardijęs mons. Alfonso Svarinsko, arkivysk. Julijono Steponavičiaus, kardinolo Vincento Sladkevičiaus, arkivysk. Sigito Tamkevičiaus ir daugelio kitų iškilių Lietuvos dvasininkų indėlį Lietuvos kovoje už laisvę.

Išeivijos padangėje

Airijos lietuvių katalikų sielovadai – 10 metų

Prelatas Edmundas J. Putrimas įteikė Airijos lietuvių katalikų sielovados 10 metų jubiliejinį sielovados skeptrą kun. Egidijui Arnašiui (kairėje)

Didžiosios savaitės pabaigoje (balandžio 3–5 dienomis) Airijos lietuvių katalikų sielovadą aplankė Lietuvos vyskupų konferencijos delegatas užsienio lietuviams katalikams prelatas Edmundas J. Putrimas.

Velyknakčio, balandžio 4 dienos, apeigoms garbus svečias aplankė Šiaurės Airijos Armagh miesto apylinkių lietuvius ir vėlai vakare, gausiai susirinkus vietos apylinkių tautiečiams, vadovavo Velykų nakties liturgijai Šv. Patriko katedroje. Prelatas suteikė Sutvirtinimo sakramentą 26 lietuvaičiams bei pakrikštijo du suaugusius tautiečius. Garbus svečias su lietuvių katalikų sielovados atstovais trumpai maldai apsilankė Šv. Brigitos gimimo vietoje esančioje koplyčioje bei prie šventojo šaltinio, kuriame, kaip tikima, šv. Patrikas V amžiuje krikštijo pagonis.

Išeivijos padangėje

Atsisveikinimas su Šveicarijos lietuviu

Narcizas Prielaida (dešinėje) 1994 metais Jungtinių Tautų organizacijos sekretoriui perduoda Lietuvos Respublikos akreditacijos raštus

Pražydus magnolijoms, didžiosios šventų Velykų savaitės pradžioje, kovo 31 dieną, gražų kalnų kraštą amžiams paliko dar vienas senosios lietuvių emigrantų kartos atstovas, 70 metų pragyvenęs Ženevoje, Narcizas Prielaida.

Jis gimė 1920 metais Azerbaidžane, Akstafoje. Iki karo Prielaidų šeima gyveno Klaipėdoje, o Narcizas puoselėjo svajonę tapti jūreiviu. Tai gražiai aprašyta žurnalistės Adelės Žičkuvienės apybraižoje „Jūra ir likimai“. Narcizas studijavo karinėje jūrų akademijoje Italijoje, tačiau studijas nutraukė 1940 metų Lietuvos okupacija. Nuo Sibiro šeimą išgelbėjo prasidėjęs karas. Kartu su savo dviem broliais – Zigmu ir Eugenijumi – Narcizas patraukė į Vakarus. Savo emigracijos istoriją jis pasakodavo liūdnai, kaip didelėje neviltyje ir laikinume pergyventą laiką.

Gailestingumo žinia iš Vilniaus pasiekė pasaulį

Nuo Šv. Velykų šventės iki balandžio 12-osios Vilniuje, Dievo Gailestingumo šventovėje, vyko Dievo Gailestingumo atlaidai, kurie baigėsi Atvelykio, Dievo Gailestingumo, sekmadienį. Tomis dienomis Vilniuje tikintieji gausiai būrėsi maldai Dievo Gailestingumo šventovėje, kurioje gerbiamas Gailestingojo Jėzaus atvaizdas. Paveikslas nutapytas Vilniuje pagal šiame mieste patirtus šventosios sesers Faustinos Kovalskos regėjimus jai pačiai prižiūrint. Žinia apie Dievo Gailestingumą ir Vilnių pasklido į daugelyje pasaulio šalių.

Balandžio 11-ąją, Gailestingumo sekmadienio išvakarėse, Vilniuje vyko ekumeninė Šviesos kelio procesija nuo Aušros Vartų į Dievo Gailestingumo šventovę

Kiekvieną atlaidų dieną Lietuvos vyskupai aukojo šv. Mišias, o Dievo Gailestingumo sekmadienį šv. Mišių koncelebracijoje dalyvavo ir apaštalinis nuncijus arkivyskupas Pedras Lopesas Kvintana (Pedro Lopez Quintana).