Pirmasis puslapis
Bibliotekose
Katalikų
    bendruomenėse
Krikščionybė
    šiandien
Mums rašo
Žvilgsnis

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai
2012 metai
2013 metai
2014 metai
2015 metai

Knyga apie Šv. Vincento Pauliečio bažnyčią ir parapiją

Iš kairės: knygos autorius Vytautas Viliūnas, renginio vedėja Vida Mickuvienė, klebonas prel. Juozas Pečiukonis, kanauninkas Kęstutis Žemaitis

Marijampolė. Knygos idėja gimė ir išaugo iš minčių apie istorinę brošiūrą, kurią buvo sumanęs parapijos klebonas prelatas Juozas Pečiukonis, galvodamas apie bažnyčios ir parapijos 20-mečio paminėjimą. Kaip jis sako, renkant medžiagą ir ją ruošiant spaudai, visko surinkta tiek daug ir įdomaus, kad į mažą informacinį leidinuką niekaip negalėjo sutilpti. Taip per penkerius metus, jau artėjant kitam jubiliejui, išvydo pasaulio šviesą knyga, kurioje išsamiai nušviečiamas ne tik bažnyčios, bet ir tam tikras Marijampolės miesto istorinis laikotarpis bei svarbios detalės. Tai yra reikšmingas darbas, kurį preciziškai atliko ne vienos istorinės knygos autorius, buvęs Aukštesniosios pedagogikos mokyklos direktoriaus pavaduotojas Vytautas Viliūnas.

Pristatė reprezentacinį leidinį

Sutiktuvių dalyviai džiaugiasi dovanotu leidiniu Astos Andrulienės nuotrauka

Pagėgiai. Į du ką tik išleisto leidinio „Pažink Mažąją Lietuvą. Pagėgių kraštas“ pristatymus per vieną savaitę pagėgiškius pakvietė Pagėgių savivaldybės administracija ir Pagėgių savivaldybės viešoji biblioteka. Pažintinis kraštotyrinis fotoalbumas – jau antrasis Pagėgių kraštą, jo savitumą, istoriją, raštiją, ekonomiką, kultūros ir gamtos paveldą, seniūnijas ir jų heraldiką reprezentuojantis leidinys. Pirmasis, pavadintas „Pagėgiai. Šis kraštas kaip muzika...“, išleistas prieš ketverius metus – 2011 metais. Abiejuose leidiniuose informacija pateikiama vaizdu ir žodžiu, tekstai apie Pagėgių kraštą pateikiami ne tik lietuvių, bet ir anglų, rusų bei vokiečių kalbomis.

Bibliotekos direktorė Elena Stankevičienė, sveikindama svečius su naujo, iškilaus, neabejotinai svarią išliekamąją vertę turinčio leidinio pasirodymu, sakė: „Kaskart pasitikdami naują knygą, lyg prašviesėjame, nušvintame. Juk to jausmo atvertus naują knygą su niekuo negalima palyginti. Jos kvapas, jos pirmieji puslapiai, pirmieji žodžiai, autorių, leidėjų vardai – pirmasis pasimatymas. Šiandien mes Jus pakvietėme į tokį pasimatymą: pakvietėme pasitikti leidinį, reprezentuojantį Pagėgių kraštą. Leidinys, pristaantis, atskleidžiantis mūsų kraštą, galėtų būti prilyginamas Vėliavai, nes tik tokiu leidiniu, tik knyga-albumu kaip vėliava galime akimirksniu, greitai ir išsamiai papasakoti skaitytojui, krašto svečiui ar užsieniečiui apie Žemę, kurioje gyvename“.

Apie laisvę

Grupė renginio dalyvių

KAUNAS. Vinco Kudirkos viešojoje bibliotekoje įvyko renginys „Laisvė būti savimi“, skirtas Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo 25-mečiui. Jame apie Lietuvos nepriklausomybės ženklus kalbėjo prof. Stanislovas Sajauskas. Vytauto Didžiojo karo muziejaus direktoriaus pavaduotojas dr. Steponas Gečas susirinkusius supažindino su paminklais Laisvei ir Nepriklausomybei. Buvusio prieškario Lietuvos užsienio reikalų ministro Juozo Urbšio dukterėčia Marija Urbšytė pasidalijo savo prisiminimais apie Sibiro tremties dienas. Lietuvos Sąjūdžio Kauno skyriaus pirmininko pavaduotojas bei Švietimo komiteto pirmininkas Zigmas Tamakauskas parodė Ingos Berulienės, Andriaus Vaišnio, Justino Lingio ir Algio Liutkevičiaus sukurtą filmą „Pasijutau lietuviu esąs“. Šis filmas pirmą kartą buvo pristatytas Kudirkos Naumiestyje dr. Vinco Kudirkos muziejuje 2009 m. spalio 23 dieną, minint 110-ąsias V. Kudirkos mirties ir 120-ąsias „Varpo“ pasirodymo metines. Filme labai įtaigiai panaudota istorinė, archyvinė medžiaga, kai kurie vaidybiniai elementai. Filmas pasakoja apie dr. Vinco Kudirkos gyvenimo ir kūrybos kelią, svarbiausią jo buvimo šioje žemėje momentą – apsisprendimą grįžti prie savo šaknų, būti sąmoningu lietuviu: „Atvažiavęs studijuoti į Varšuvą, jaučiausi tikras lenkas, savas tarp savų. Sekėsi bendrauti su lenkiškai kalbančiais moksladraugiais, domėjausi lenkų kultūra – literatūra, muzika, daile. Tačiau aplinkybės susiklostė taip, kad būnant čia, Varšuvoje, įvyko tai, kas mano gyvenimą pakeitė iš esmės: pasijutau lietuviu esąs“. Apie tai turėtume pamąstyti visi, besisukdami šių dienų gyvenimo sūkuriuose.