Pirmasis puslapis
Bibliotekose
Katalikų
    bendruomenėse
Krikščionybė
    šiandien
Mums rašo
Žvilgsnis

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai
2012 metai
2013 metai
2014 metai
2015 metai

Dusetiškiai Sūduvoje

Dusetiškiai Marijampolėje. Centre – kun. Jonas Malinauskas MIC, kairėje – kun. Petras Kražauskas ir kan. Stanislovas Krumpliauskas

Atėjo pavasaris, saulutė, pakilusi aukščiau, šildo žemę, paukštelių giesmės džiugina žmonių širdis. Nuolatinė dusetiškių kelionių organizatorė Bronė Latvėnienė pakvietė aplankyti Sūduvos kraštą.

Nuvykę į Marijampolę, pirmiausia aplankėme didingą Šv. arkangelo Mykolo Baziliką ir Palaimintojo arkivyskupo Jurgio Matulaičio relikvijas. Prie altoriaus šv. Mišias aukojo Dusetų klebonas kan. Stanislovas Krumpliauskas, jo kurso draugai kunigai Petras Kražauskas ir Jonas Malinauskas MIC. Dėkodami už kunigystės malonę, už pašaukimus, kartu meldėsi ir Dusetų parapijos piligrimai. Aplankytas Palaimintojo Jurgio Matulaičio muziejus, ten daugiau susipažinome su jo biografija, nuveiktais darbais Bažnyčiai. Apžiūrėjome dokumentus, nuotraukose pamatėme kraštietį Dievo tarną Mečislovą Reinį, pirmąjį Panevėžio vyskupą Kazimierą Paltaroką, matėme Palaimintojo Jurgio Matulaičio drabužius, asmeninius daiktus, beatifikacijos nuotraukas iš Vatikano. Popiežiaus šv. Jono Pauliaus II padovanotas arnotas Bazilikai yra ypač svarbus ir saugomas.

Biržiečių maldininkų Atvelykis Utenoje

Biržų krašto maldininkai prie Utenos Kristaus Žengimo į Dangų bažnyčios. Kairėje – kunigai Ernestas Želvys, Mangirdas Maasas, dešinėje – jos klebonas kun. Kęstutis Palepšys

Biržų Šv. Jono Krikštytojo, Suosto, Germaniškio ir Nemunėlio Radviliškio parapijų Gyvojo Rožinio draugijos nariai kartu su kun. Ernestu Želviu buvo pakviesti į Utenos Kristaus Žengimo į dangų parapiją kartu švęsti Atvelykio – Dievo Gailestingumo šventės. Čia svetingai pasitiko parapijos klebonas kun. Kęstutis Palepšys, Utenos dekanato Gyvojo Rožinio draugijos vadovė Ona Žlabienė bei Utenos dekanato Gyvojo Rožinio draugijos dvasios tėvas kun. Mangirdas Maasas.

Piligriminės kelionės metu maldininkai meldėsi Dievo Gailestingumo vainikėlį. Bažnyčioje susivieniję Gyvojo Rožinio draugijos nariai iš įvairių Utenos bei Biržų denakatų grupių susitikimą pradėjo Rožinio malda, kuriai vadovavo kun. M. Maasas. Biržų vikaras kun. E. Želvys kartu su kun. M. Maasu aukojo šv. Mišias už gyvus ir mirusius Gyvojo Rožinio draugijos narius. Kunigas Ernestas pamoksle kvietė visus džiaugtis Prisikėlusiu Kristumi. Tas džiaugsmas atneša ramybę. Tik mes patys turime atverti širdis Prisikėlusiam Kristui. Anuo metu Prisikėlęs Jėzus įėjo, esant užrakintoms durims, o dabar mes, įsileidę Jį į savo namus, patirsime Dievo ramybę, gailestingumą. Nešdami meilę kitiems, vykdome Didįjį Meilės Įsakymą. Kaip pirmieji krikščionys esame tie, kurie vykdo Dievo mums duotus priesakus skleisti meilę. Kiekvienas Gyvojo Rožinio kalbėtojas tampa gyvu Rožinio karoliuku. Gyvenime turi kalbėti Meilė, kurią mes galime ir turime pažinti, ji turi tapti gyvenimo prasme. Palietus Jėzų, tikėjimas stiprėja, pažinus Jį – atrandame Meilę ir Gyvenimą. Kunigas Ernestas papasakojo gyvenimišką istoriją apie pasiaukojančią meilę, palygino žmogaus gyvenimo detales su istorijos motyvais, mokančiais tikėjimo ir gailestingumo.

Pavasario šventės

Kovo pirmoji yra oficialiai pripažinta Pasaulio lietuvių Maldos diena. Šįmet ši diena jau ankstyvą rytmetį skaidriu saulės spinduliu išsklaidė visas vasario ūkanas ir paviliojo kelionėn į Seinus. Šiandien čia Lenkijos lietuvių Šv. Kazimiero draugija rengia bendruomenei svarbią šventę.

Pradžia – iškilmingos šv. Mišios Seinų bazilikoje. Šventovė, kurioje retai lankaisi, visados virsta tarsi kitu pasauliu, kuris vos įžengus iškart pagauna sielą ir neša per dieviškas erdves. Pirmoji mintis stabteli prie Anykščių šilelio – didžiojo paminklo raiškiam lietuviškam žodžiui. Drauge su pagarbinimo maldele lenkiuosi ir kunigo poeto Antano Baranausko atminimui. Didinguose skliautuose skamba pašlovinimo giesmės, plaukia padėkos ir užtarimo maldos...

Duris atvėrė parapijos namai

Prie šio parapijos namų stalo jau gali susėsti bendruomenės nariai

Vidiškių Šv. Trejybės bažnyčia pastatyta 1856 metais. Šalia varpinės iškilo ir špitolė – mažutis nameliukas vargšams prisiglausti. Klebonijoje, pastatytoje miestelio centre, sovietiniais metais buvo įkurta ambulatorija, o tuo metu klebonavę kun. Klemensas Valančius ir kun. Gerardas Dunda SJ glaudėsi toje mažytėje špitolėje. Kun. G. Dundos ir to meto valdžios iniciatyva vietoje nusavintos klebonijos buvo pastatyta nauja, šiuolaikiška klebonija, o špitolė liko be paskirties.

Prieš trejus metus parapijiečiams pasiūlius špitolėje įkurti parapijos namus, dabartinis klebonas kun. Darius Auglys ėmėsi darbų. Buvo atlikti remonto darbai: pakeisti langai, durys, įrengtas vidus, sutvarkytas šildymas, įsigyta baldų. Dviejuose kambarėliuose vietos pakanka 40 žmonių. Parapijiečiai patalpomis gali naudotis savo reikmėms. Čia jau repetuoti susirenka parapijos choras, vaikai bus ruošiami Pirmajai Šv. Komunijai, patalpos pritaikytos pasinaudoti netekties valandą. Čia bendruomenės nariai gali rengti susirinkimus.