|
Telšių vyskupijoje
Akmenės dekanate
Aleliuja užgiedojus
Akmenė. Atvelykio, Dievo Gailestingumo šventės, išvakarėse balandžio popietės saulė, atrodo, žeme ridinėjosi, o švelnus vėjelis vos judino gyvybės pritvinkusias medžių šakas, švelniai taršė plaukus... Atviros Akmenės Šv. Onos bažnyčios durys kvieste kvietė visus į savo ramų glėbį. Prisikėlimo dvasia dar tebetvyrojo ore ir mūsų sielose, skatino eiti ieškoti to didžio Džiaugsmo paliudijimų... O apie tai liudyti mūsų šventovėje ruošėsi patys mažiausi trys vaikų chorai iš Naujosios Akmenės muzikos mokyklos ir jos Akmenės filialo. Juos į sakralinės muzikos ir poezijos popietę sukvietė šios mokyklos mokytoja ir bažnyčios vargonininkė Žydrūnė Kazlauskaitė.
Koncerto pradžia labai simboliška D. Balčiūnaitės giesmę ,,Baltas angelėlis atliko mažoji solistė Gabrielė. Ją pakeitė visas jaunučių choras ,,Linksmučiai, paruoštas Ž. Kazlauskaitės. Tai patys mažiausi koncerto dalyviai. Klausaisi jų tyrų balselių, giedančių giesmeles Aukščiausiajam, ir stebiesi kiek darbo, kiek meilės ir atsidavimo reikėjo mokytojai, kad išmokytų tokius mažylius. Po jų giedojo Naujosios Akmenės muzikos mokyklos jaunučių choras, vadovaujamas mokytojos Romenos Šimkuvienės, Akmenės filialo jaunių choras, vadovaujamas Izoldos Gulbinienės. Jų visų nuoširdžios ir, galima drąsiai sakyti, profesionaliai atliekamos giesmės užpildė bažnyčios erdvę ir sujaudino klausytojų širdis taip, kad ne vienas atsiduso: Lyg angelai gieda tie mūsų vaikai... Į tą angelų chorą įsijungė mokytoja ir solistė Daiva Palionienė. Ji ne tik giedojo, bet ir akompanavo kanklėmis. Koncerte giedoriams nuoširdžiai fleita ir fortepijonu grodamas talkino mokytojas Sigitas Krasauskas. Akompanavo mokytojos Jelena Pakatilytė ir Marija Botiova. Koncerto vedėja Rima Almanienė šiltai pristatė dalyvius ir jautriai, išraiškingai skaitė poeto Jurgio Baltrušaičio ir poetų kunigų Leonardo Andriekaus OFM ir Arūno Peškaičio OFM eiles.
Tardamas savo ganytojišką žodį, klebonas kan. Egidijus Zulcas klausė: ,,Kas iš tikrųjų yra Velykos, ar suvokiame jų tikrąją prasmę, ar pajuntame Kristaus aukos kainą? O tai suvokdami, ar atsigręžiame dažniau į Jo kryžių, stiprindami savo tikėjimą ir viltį?.. Štai šiandien mūsų viltys ir tikėjimas atgręžia į šiuos vaikus. Tikime, kad jie praaugs mus, pralenks mus ir bus geresni už mus. Taip, iš tikrųjų norisi visiškai pritarti šioms kunigo mintims... O kai pabaigoje jungtinis visų atlikėjų choras užgiedojo Pranciškaus Tamulevičiaus ,,Prisikėlęs, tikrai gali patikėti, kad Velykos atėjo į kiekvieno tikinčiojo širdį, atnešdamas Prisikėlimo džiaugsmą ir ramybę... Aleliuja užgiedokim!
Elena GUBOVIENĖ
Vaidoto Grigaliūno nuotrauka
© 2015 XXI amžius
|