Pavasario šventės
Kovo pirmoji yra oficialiai pripažinta Pasaulio lietuvių Maldos diena. Šįmet ši diena jau ankstyvą rytmetį skaidriu saulės spinduliu išsklaidė visas vasario ūkanas ir paviliojo kelionėn į Seinus. Šiandien čia Lenkijos lietuvių Šv. Kazimiero draugija rengia bendruomenei svarbią šventę.
Pradžia iškilmingos šv. Mišios Seinų bazilikoje. Šventovė, kurioje retai lankaisi, visados virsta tarsi kitu pasauliu, kuris vos įžengus iškart pagauna sielą ir neša per dieviškas erdves. Pirmoji mintis stabteli prie Anykščių šilelio didžiojo paminklo raiškiam lietuviškam žodžiui. Drauge su pagarbinimo maldele lenkiuosi ir kunigo poeto Antano Baranausko atminimui. Didinguose skliautuose skamba pašlovinimo giesmės, plaukia padėkos ir užtarimo maldos...
Po pamaldų Seinų Lietuvių namuose vyko šventinis minėjimas Mūsų giesmės ir malda tau, šv. Kazimierai. Salė kaip ir bažnyčia buvo pilnutėlė žmonių. Scenoje Marijampolės Trečiojo amžiaus universiteto choras. Išklausėme aukšto meninio lygio kompoziciją, supintą iš tautinių dainų, giesmių, poezijos ir šv. Kazimiero gyvenimo istorijos.
Šv. Kazimiero draugijos pirmininkas Algirdas Vektorius pasidžiaugė atkurtos Draugijos 25 metų jubiliejumi, dėkojo svečiams už įspūdingą programą, atėjusiems klausytojams už aktyvumą. Treti metai draugijoje veikia Šv. Kazimiero maldos grupė, kuri kiekvieną ketvirtadienį renkasi arkikatedroje bazilikoje ir lietuviškai atlieka Rožinio ir kitas maldas. Alytiškis saleziečių bendradarbis A. Vitkauskas Maldos grupės nariams ir aktyviausiems kazimieriečiams išdalino asmenines raštiškas padėkas, papasakojo apie kunigo Prano Gavėno nuopelnus Lietuvai ir Seinų krašto lietuviams okupacijos metais. Pabaigoje dainavo šaunus seiniškių vyrų kvartetas.
O vakarop kelias vingiuoja namo. Buvau trijų progų šventėje; nežinojau, kad kovo 1-oji paskelbta Pasaulio lietuvių Maldos diena... Antroji šventė Kazimierinės, trečioji Lenkijos lietuvių Šv. Kazimiero draugijos jubiliejus, vienmetis su Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo 25-mečiu. Džiaugiuosi netikėtai atsiradusia proga paviešėti lietuviškoje kitos valstybės saloje. Pabuvojus tarp tautiečių svetur, gimsta nerami mintis, jog mums vertėtų daug ko iš jų pasimokyti, ypač meilės gimtajam žodžiui ir Tėvynei, garbaus (ne šventeiviško!) pamaldumo, inteligencijos.
Kelias vingiuoja namo, o širdis rezga savų žodžių maldą. Šventasis Kazimierai, jaunimo globėjau, išmelsk dangiškąjį Tėvą meilės malonių Lietuvos žemės vaikams... Tu ypatingas šventasis. Kadaise pats numetei karališką šilką, o savo kūną apvilkai šiurkščiu vienuolio drabužiu, nes žemiškoje tuštybėje nematei nė truputėlio laimės.
Anelė Zurlienė
Verebiejų kaimas,
Alytaus rajonas
© 2015 XXI amžius
|