2015 m. gegužės 2 d.    
Nr. 17
(2137)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai
2012 metai
2013 metai
2014 metai
2015 metai

Žemės drebėjimas Nepale

Balandžio 25-ąją, šeštadienį, Nepale įvyko stiprus žemės drebėjimas. Pagrindinis smūgis, beveik 8 balų pagal Richterio skalę, užregistruotas prieš vidudienį vietos laiku (po devintos valandos ryto Lietuvos laiku); po jo sekė keli kiti, silpnesni. Žemės drebėjimo epicentras buvo pusiaukelėje tarp sostinės Katmandu ir Pokaros miesto, centriniame Nepale. Šeštadienį buvo skelbiami tik apytiksliai duomenys apie aukas. Vėliau, Nepalo vyriausybės skelbtais duomenimis, žuvusiųjų skaičius buvo daugiau kaip 5 tūkst. žmonių, apie 10 tūkst. sužeista. Kelios dešimtys žmonių žuvo ir kaimyninėse Kinijoje bei Indijoje. Aišku, kad aukų bus daugiau, nes sugriovimų mastai milžiniški. Jei šis skaičius pasieks 10 tūkst., tragiška statistika bus didesnė nei 1934 metais, kai žemės drebėjimas Nepale nusinešė 8 500 žmonių gyvybių. Epicentro zonoje viskas sulyginta su žeme; daug nuostolių padaryta sostinėje Katmandu. Sugriuvo ir miesto simbolis Daraharos bokštas, masinęs turistus Darbaro miesto skvere su spiraliniais 200 pakopų laiptais, palaidodamas ir įkalindamas po griuvėsiais daug tuo metu jį lankiusių žmonių. Katmandu širdyje sugriauta daug šventyklų ir statulų, kurias senovės Nepalo karaliai buvo pastatę nuo XII iki XVIII amžiaus. Po jų griuvėsiais žuvo ar buvo įkalinta daugybė žmonų. Jungtinių Tautų švietimo, mokslo ir kultūros organizacija (UNESCO) mėgina rinkti informaciją apie žalą, įskaitant ir trijose rūmų suptose aikštėse Patano bei Bhaktapuro, vadinamo Nepalo kultūros brangenybe, miestuose, kuriuose buvo įsikūrusios Katmandu slėnio karalystės sostinės, taip pat pačioje Katmandu. Istorinėje aikštėje, kur prieš kelias valandas dar stūksojo šventyklos dvigubais stogais ir kiti paminklai, pastatyti Malos karalių, riogsojo didžiulės krūvos plytų, medinių sijų ir kitų nuolaužų. Šie paminklai, kaip teigia UNESCO,  yra svarbiausias socialinis, religinis ir urbanistinis miesto, turinčio turtingą hinduistų, budistų ir tantrizmo religijų bei kultūrų istoriją, centras.


Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija