Marijai ir žemiškai Motinai
Nuostabus pavasaris. Netrukus sužaliuos, suoš miškai, tarp žalių lapų ir kvepiančių žiedų skambės paukščių balsai. Prasideda gegužė Marijos garbei skirtas mėnuo. Prieš atbusdama dar kartą atsidūsta žemė ir upių bei ežerų klonius paslepia lengvas rūkas. Aplinkui viskas nutyla, tik visose bažnyčiose skamba Sveika Marija, Motina Dievo. Iš daugelio širdžių į dangaus ir žemės Karalienę veržiasi malda. Švenčiausiosios Mergelės Marijos statulos ir paveikslai paskendę gėlių žieduose, liepsnoja žvakės.
Marija mato, koks išsigandęs, koks pavargęs šių laikų pasaulis, kiek nesantaikos šeimose, neapykantos, neištikimybės. Visus spaudžia sunki gyvenimo našta, jaučiamas nerimas dėl ateities.
Kur ieškoti suraminimo ir pagalbos, kur prisiglausti? Yra viena širdis, kuri ramina ir guodžia, tai motinos širdis, kuri kartu su mumis verkia ir džiaugiasi. Tai visų mūsų Motina Švenčiausioji Mergelė Marija, kuri visada supranta mus. Ji gerai žino, kodėl kenčiame, ko reikia mūsų laimei. Ji gali viską išprašyti iš savo visagalio Sūnaus. Jei mes Ją mylėsime, būsime ištikimi Jos vaikai, Ji mus ves prie savo Sūnaus laimės ir džiaugsmo šaltinio.
Todėl šį mėnesį ateikime prie Marijos, atveskime vaikus ir anūkus.
Pirmąjį gegužės sekmadienį švenčiame ir žemiškosios motinos dieną. Kiekvienos moters išaukštinimas yra motinystė. Motinystės didybė, palaima ir garbė kūdikis. Marijos didybei nusakyti užtenka vieno vienintelio sakinio: Ji yra Dievo Motina. Gražiausias sakinys danguje ir žemėje Marija Dievo Motina.
Kas yra motina? Tai brangiausia būtybė žemėje. Ji meile ir auka pradeda naują gyvybę, ją augina ir, laikui atėjus, padovanoja pasauliui. Ji pamiršta savo skausmą ir su meile glaudžia prie savęs silpnutę gyvybę. Ji nemiega naktimis, nes gyvena ne sau, bet savo brangiausiam kūdikiui.
Kristus yra Dievo Sūnus, kuris priėmė žmoniškąjį kūną iš Nekaltosios Mergelės Marijos. Kristus yra dvejopos prigimties, bet vienas asmuo. Žmoniškosios Kristaus prigimties motina yra Marija. Kita Kristaus prigimtis yra dieviška, todėl katalikų Bažnyčia visais laikais pagerbia Mariją kaip Dievo Motiną. Dalyvaudama Atpirkėjo aukoje, Marija tapo visos žmonijos Motina. Ji slėpė kūdikį Egipte, o praėjus pavojui, grąžino į Nazaretą, Ji išprašė iš Jėzaus pirmąjį stebuklą Galilėjos Kanoje. Ji paskui Atpirkėją nuėjo visą kančios kelią iki Golgotos kryžiaus. ,,Sūnau, štai Tavo Motina, sako Jėzus nuo kryžiaus šv. apaštalui Jonui. Tai dieviškojo testamento žodžiai nuo kryžiaus žmogiškajam pasauliui. Marija Sopulingoji Motina tapo žmonijos Malonės Motina.
Todėl nenuostabu, kad šv. Tomas Akvinietis sako, jog Marijos motinystė privedė Ją arčiausiai dievystės, vadinasi, prie begalybės. O šv. Bonaventūra šaukia: Viešpatie, Tu dangų galėjai sutverti tobulesnį, bet Marijos ne, nes Ji malonės pilnoji!
Taip, Marija yra malonės pilnoji. Ji Dievo Motina ir žmonijos Motina. Ji tarpininkė tarp žemės ir dangaus.
Kun. Edmundas Rinkevičius
© 2015 XXI amžius
|