|
RUBRIKOS
|
|
ARCHYVAI
|
|
2001 metai |
|
Neįbaugintas sovietinių pareigūnų gąsdinimų ekstremistiškų pažiūrų kunigas Dusetų ir Antalieptės klebono kanauninko Stanislovo Krumpliausko 70-mečiui Dr. Aldona Vasiliauskienė
Ištraukos iš biografijos Dusetų Švč. Trejybės parapijos klebonas, Zarasų vicedekanas Stanislovas Krumpliauskas kanauninkas (2007), Anykščių rajono garbės pilietis (2013), Laisvės kovų dalyvis (2006), garsiųjų LDK bajorų giminių (2014 06 20 rejestro Nr.69) palikuonis balandžio 24-ąją mini 70-ąjį gimtadienį. Kanauninkas gimė 1945 04 24 Ciciliškių kaime (Smalvų parapija, Zarasų r.) Igno Krumplevskio (1912 09 102009 11 19) ir Marijos Koreivo (1914 05 142004 12 03) šeimoje. Po penkerių metų, 1950 m. gruodžio 11 d., gimė antras sūnus Petras Krumpliauskas. Jis, su Danute Pūraite sukūręs šeimą, išaugino tris vaikus: Jolantą (Navickienė), Ingridą (Barzdienė) ir sūnų Andrių. Vaikai jau sukūrę šeimas, tad Petras ir Danutė Krumpliauskai džiaugiasi šešiais vaikaičiais: Elvina, Bernardu, Migle, Laurynu, Aukse ir Ieva, kuriems dėdė kanauninkas Stanislovas yra gražus dvasingumo ir darbštumo pavyzdys. Stanislovas mokėsi Lupiankos pradžios, Zarasų vidurinėje mokykloje, atlikęs privalomą karinę tarnybą 1969 metais įstojo į Tarpdiecezinę kunigų seminariją Kaune. Tada į pirmą kursą įstojo aštuoni jaunuoliai. Seminarijos kurso vadovas prepozitas buvo kun. Vytautas Steponas Vaičiūnas, kurso seniūnas Algis Baniulis. 1974 metais Kunigų seminariją Kaune baigę aštuoni seminaristai 1974 m. balandžio 9 d. įšventinti į kunigus dvejose Katedrose: šeši Kauno Arkikatedroje (Antanas Diškevičius (1946 01 021974 04 092012 01 15), Antanas Valatka, Vytautas Kazys Sudavičius, Bronislovas Latakas, Petras Kražauskas, Jonas Malinauskas MIC), du Algis Baniulis ir Stanislovas Krumpliauskas vysk. Romualdo Krikščiūno (1930 07 181954 09 121969 12 212010 11 02) įšventinti Panevėžio Katedroje. Tai buvo pirmas viešas Panevėžio vyskupijoje dviejų kunigų įšventinimas. Darbas parapijose Kan. S. Krumpliauskas iš 41 kunigystės metų, 16 dirbo sovietmečiu, kai Bažnyčia buvo persekiojama. Kun. S. Krumpliauskas visada jautė jėzuitų įtaką: besimokydamas vidurinėje mokykloje važiuodavo rekolekcijoms į Ceikinus pas kun. Karolį Garucką SJ (1908 05 011941 04 301979 04 06); būdamas klieriku atostogas praleisdavo Daugailių Šv. Antano Paduviečio parapijoje pas mons. Petrą Baltušką (1930 11 201954 09 122012 10 13); vikaru dirbo Kupiškyje pas kun. Klemensą Gutauską (1915 11 281941 01 262002 08 19). Tai kan. S. Krumpliauskas vertina kaip gražiausią savo gyvenimo momentą. Kun. S. Krumpliauskas aštuonerius metus vikaru dirbo Biržų Šv. Jono Krikštytojo (19741977) ir Kupiškio Kristaus Žengimo į dangų (19771982) parapijose. Kupiškio dekanas mons. K. Gutauskas išleisdavo vikarą pravesti rekolekcijų į kitas parapijas, o sielovadiniam darbui net į tuometinį Leningradą (dabar Peterburgas). Lenkijos Primas kardinolas Stefanas Višinskis (Stefan Vyšynskyj, 19011981) kanauninkui (tada dar kunigui) S. Krumpliauskui 1976 metais suteikė dispensą (teisę) Sankt Peterburge privačiuose butuose katalikams aukoti šv. Mišias, teikti ligonių sakramentus, tuokti bei krikštyti. Tai buvo slapta misija, kurią globojo Dievas, nes kunigas nepakliuvo į saugumo rankas. Kan. S. Krumpliauskas į Sankt Peterburgą važinėjo iki Atgimimo, po du arba tris kartus per metus. Po aštuonerių vikaravimo metų kunigas buvo paskirtas klebonu. Kupiškio dekanas mons. K. Gutauskas tėviškai išlydėjo į naujas pareigas paskirtą kunigą, visų žmonių akivaizdoje palaimino kaip tėvas sūnų. Kun. S. Krumpliauskas klebonavo Papilyje (19821995), Švč. Mergelės Marijos Nekaltojo Prasidėjimo parapijoje, kartu aptarnavo Kvetkų Šv. Jono Krikštytojo parapiją; Anykščiuose (19952012), Šv. apaštalo evangelisto Mato parapijoje, o nuo 2012 metų Dusetose, kartu aptarnauja Antalieptės Šv. Kryžiaus Atradimo parapiją. Visur atlikta svarbių darbų, paliktas ryškus pėdsakas. Statybos ir remontai Papilyje kun. S. Krumpliausko iniciatyva ir pastangomis pradėti Melaišių (rašoma Meleišių) koplyčios atstatymo ir tvarkymo darbai. Šią koplyčią 19391940 metais savo lėšomis pastatė karo kapelionas kan. Adolfas Sabaliauskas-Žalia Rūta (1873 08 23 (09 03)1896 03 081950 01 14) tautosakininkas, surinkęs ir užrašęs lietuvių liaudies dainų bei sutartinių ne tik tekstus, bet ir melodijas, parašęs originalių darbų bei parengęs penkias maldaknyges, išvertęs kūrinių iš suomių kalbos (svarbiausias epas Kalevala)... Buvę Leningrado parapijiečiai, atvykę aplankyti klebono kun. S. Krumpliausko į Papilį, dekoravo Kvetkų bažnyčios, kurią kun. S. Krumpliauskas aptarnavo, vidų. Papilio bažnyčios šventoriuje pastatyti trys paminklai, kurie sudarė vientisą akmeninių statinių derinį (visų statinių autorius Edvardas Einorius): Lietuvos krikšto jubiliejui pastatytas aukštas akmeninis kryžius, o Marijos metais ant akmeninio postamento iš Marijampolės atvežta Dievo Motinos Marijos skulptūra ir 1989 metų rudenį antkapinis paminklas ant menamo šios bažnyčios statytojo kunigo kankinio, nušauto Sibire, Juozapo Bardišausko (1898 01 181925 06 141951 05 26) kapo su Gedimino stulpais, lauro lapais, įmontuota kunigo nuotrauka, po kuria įrašas: Viską atidaviau žmonėms, Dievui ir Tėvynei. Sibiro kalinys. Nepriklausomybės aušroje kun. S. Krumpliauskas, būdamas Biržų rajono Sąjūdžio pirmininko pavaduotoju, Papilyje iškėlė iniciatyvą už miestelio gaisrinės įrengti partizanų kapus. Ten pokariu priguldyta apie 70 žuvusių jaunų vyrų laisvės kovotojų katalikų ir reformatų, kuriuos vienijo vienas tikslas kova dėl laisvės. Išniekinti jų kūnai buvo pakasti, o vėliau ta vieta paversta šiukšlynu. Klebono pastangomis viskas išvalyta, sutvarkyta, atvežta per 10 automašinų žemių, pasodinta žalumynų, pastatyti paminklai; katalikų ir reformatų kryžiai bei obeliskas parapijiečių ir buvusio Eišiškių kolūkio pirmininko Jono Skiauterio lėšomis. Sovietinės valdžios gerbėjams toks laisvės kovotojų pagerbimas buvo nepageidaujamas, tad pasikėsinta į šio atminimo įamžinimo iniciatorių tik atsitiktinumo dėka kun. S. Krumpliauskas tada liko gyvas. Anykščiuose kan. S. Krumpliauskas atliko ženklių darbų tvarkant bei remontuojant bažnyčią, parapijai priklausančius pastatus. Jo rūpesčiu pakeistos presbiterijos grindys, restauruota bažnyčios interjero ornamentika, restauruota klebonija, atnaujinta dešiniojo bažnyčios bokšto viršūnė, išgrįsti šventoriaus takai, atnaujinta bažnyčios stogo danga. Rūpestingo klebono iniciatyva įrengtas Anykščių bažnyčios pastato išorės apšvietimas, jam pritariant bažnyčios bokšte įrengta dabar turistų gausiai lankoma apžvalgos aikštelė. Pradėti didžiuliai remonto darbai ne tik Dusetose, bet ir Antalieptėje. Atstatoma Gyvoji Bažnyčia: kanauninko dėmesys kiekvienam parapijiečiui puikus bažnyčios pilnėjimo pavyzdys. Dusetų tikintieji džiaugiasi, kad daugelį metų niokota ir suniokota Bažnyčia, per gana trumpą laiką didelių klebono pastangų ir sumanumo dėka atsigavo... Įgyvendinami didžiuliai sumanymai Antalieptėje ne tik bažnyčios remontas, bet ir pastangos su vietos bendruomene įkurti naują Dievo tarno arkivyskupo Mečislovo Reinio (1884 02 031907 06 101926 04 051953 11 08) vardo įamžinimo centrą. Tai yra sektinas pavyzdys... 2014 metų Kalėdoms Antalieptės bažnyčia po daugiau 20 metų išsilukšteno iš pastolių ir sušvito baltumu, tapdama Baltąja gulbe. Šį faktą parapijiečiai priima kaip Dievo malonę ar stebuklą: išgirstos intensyvios maldos į Dievo tarną arkivyskupą Mečislovą Reinį. Įamžinant Dievo tarno arkivyskupo M. Reinio atminimą, kan. S. Krumpliauskas yra daug nuveikęs ir Skapiškyje (Kupiškio r.), tad turi geros patirties... Mokslinė veikla Dirbdamas Anykščiuose kan. S. Krumpliauskas įsijungė į mokslinę veiklą Vilniaus Gedimino technikos universiteto prof. Algimanto Nako organizuojamas mokslo istorikų konferencijas Mokslo ir technikos raida Lietuvoje. Joms rengė pranešimus. Be to, kan. S. Krumpliauskas 2009 metais organizavo išvažiuojamąją Mokslo istorikų sesiją Anykščių koplyčioje Pasaulio anykštėnų kūrybos centre. Kan. S. Krumpliauskas, pagerbdamas kraštietį kun. Stasį Ylą (1908 01 051932 05 221983 03 24), Anykščių bažnyčioje 2008 metais organizavo jo gimimo šimtmečio jubiliejui skirtą mokslinę konferenciją. Meninė veikla Labai svarbi ir dvasinė bei meninė Anykščių plėtra: vargonų festivaliai, sakralinis meno centras ir Angelų muziejus juos organizuojant ir įkuriant jaučiama kan. S. Krumpliausko ranka. Ilgametis Anykščių Šv. Mato bažnyčios klebonas, Anykščių dekanas, monsinjoras Albertas Talačka (1921 11 191947 06 291999 12 12) kolekcininkas, švietėjas, mecenatas Anykščių parapijai paliko sukauptą dailės kūrinių kolekciją, asmeninę biblioteką ir archyvą. 2009 m. liepos 23 d. šis jo palikimas pristatytas atidarytame Anykščių sakralinio meno centre, kuris vykdo plačią kultūrinę programą, populiarindamas sakralinį meną, kiekvieno mėnesio 19 dieną organizuoja įvairius kultūros vakarus, koncertus, dailės parodas, knygų pristatymus, edukacinius užsiėmimus. Kan. S. Krumpliausko iniciatyva Anykščių Šv. Mato bažnyčios įsigytus naujus vargonus 1999 m. rugsėjo 25 d. pašventino vysk. Juozas Preikšas, nuo 2001 metų pradėti organizuoti tarptautiniai jaunųjų vargonininkų festivaliai Juniores Priores Organorum Seinensis, kuriuose dalyvauja jauni muzikantai iš Lietuvos, Lenkijos, Baltarusijos, Ukrainos, Čekijos,Vokietijos, Kinijos... Festivaliai tradiciškai prasideda Seinų Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo bažnyčioje. Juos organizuoja du kultūrinio bendradarbiavimo sutartį pasirašę miestai Anykščiai ir Seinai. Kasmet festivalio programą praplečia nauji įvairių šalių vargonininkai. 2009 metais, IX festivalio metu, prieš šv. Mišias Ypatingasis ir Įgaliotasis Lenkijos Respublikos ambasadorius Lietuvoje Janušas Skolimovskis (Janusz Skolimowski) dėkojo šventės iniciatoriui Lietuvoje, Anykščių dekanui kan. S. Krumpliauskui ir įteikė jam specialų Lenkijos Respublikos Kultūros ir tautinio paveldo Ministro apdovanojimą ženklą Už nuopelnus lenkų kultūrai. 2014 m. gegužės 10 d. Dusetų kultūros centro dailės galerijoje švenčiant kan. S. Krumpliausko kunigystės 40-metį, pristatyta jo sukaupta dailės kūrinių kolekcija, kurią paįvairino koncertas Kelias į kunigystę. Ryšiai su ukrainiečiais Ženklus kan. S. Krumpliausko bendravimas su ukrainiečiais. Kanauninkui dirbant Anykščiuose, ne vienerius metus atostogų iš Ukrainos atvykdavo ukrainietis kunigas pranciškonas Petras Gubčiakevičius, ne vienerius metus yra dirbęs Anykščiuose, parapijiečių prisimenamas ir laukiamas. Kanauninkas su parapijiečiais lankosi Vilniaus Švč. Trejybės bažnyčioje pas Rytų (Graikų) apeigų katalikus. Bendrauja su vienuoliais bazilijonais, Švč. Trejybės bažnyčios klebonu t. Pavlo Jachimecu OSBM, kitais kunigais ukrainiečiais, kviečiamas į Ukrainos ambasados Lietuvoje organizuojamus renginius, priėmimus, palaiko Vilniuje organizuojamus labdaros koncertus, skirtus Ukrainai paremti. Kanauninkui minint kunigystės 40-metį, ukrainiečių bei vienuolių bazilijonų vardu jį pasveikino iš Vilniaus į Dusetas atvykęs kun. t. Pavlo Jachimecas OSBM. Anykščių Šv. Mato bažnyčia viena iš šventovių Lietuvoje, iškilmingai pagerbusių 2008 metų liepą į Lietuvą atvežtą ukrainiečio Vitalijaus Sobolivskio piligriminį Padėkos kryžių. Apkeliavęs Ukrainą ir Lenkiją, ąžuolinis 400 kg kryžius pasiekė Lietuvą: pabuvojo Vilniuje, Anykščiuose, Kaune, Šiauliuose, Kryžių kalne, Žagarėje ir iš čia buvo išvežtas į Latviją. Popiežiaus palaiminta piligriminė kelionė ir piligriminis Padėkos kryžiaus žygis yra skirtas paminėti Kristaus mirties ir Prisikėlimo 2000-uosius metus (332033). Norima, kad 2033 metais per didžiąją Gavėnios savaitę, kai jau bus apkeliautos visų pasaulio valstybių sostinės ir ten pastatyti kryžiai, tų valstybių žmonės gausiai susirinktų prie savo pastatytų kryžių ir kartu padėkotų Dievui už mūsų išgelbėjimą. Tad visame pasaulyje vienu metu į dangų kylanti padėkos malda mus visus suvienytų tikėjimui ir meilei. 2014 m. rugpjūčio 7 d. po vakarinių maldų Vilniaus Švč. Trejybės Graikų apeigų katalikų bažnyčioje vyko labdaros koncertas, skirtas palaikyti ukrainiečių tautą ir Švč. Trejybės Graikų apeigų katalikų bažnyčią, mininčią 500 metų jubiliejų. Skelbta, kad surinktos lėšos bus paaukotos bažnyčios remonto darbams. Paremti ukrainiečius atvyko ir Dusetų klebonas kan. S. Krumpliauskas su keliais parapijiečiais: Elena Antonova, Brone Latvėniene, Ona Puodžiukyniene ir Tautvydu Adamoniu. Iš Anykščių ir iš Dusetų kanauninkas parapijiečius piligriminei-pažintinei kelionei veža į Vilnių. Lotynų apeigų katalikų bažnyčių lankymo nelieka nuošaly ir Švč. Trejybės Rytų (Graikų) apeigų katalikų bažnyčia. Parapijiečiai išgirsta bažnyčios, Šv. Juozapato bei Šv. Bazilijaus Didžiojo ordino istorijas, bendrauja su vienuoliais bazilijonais. Rūpinimasis arkivyskupo Mečislovo Reinio vardo garsinimu Energingam dvasininkui kan. S. Krumpliauskui brangus ne tik Kupiškis, kuriame jis vikaravo ir subrendo klebono pareigoms, bet ir Skapiškis. Čia ženkli kanauninko veikla įamžinant Dievo tarno, arkivyskupo M. Reinio vardą: kanauninkas pašventino šio teksto autorės sodybą (2007), M. Reinio mirties 60-mečiui pastatytą Rūpintojėlį (2013), dalyvavo susitikime su piligrimais, atvykusiais iš Vladimiro (prie Kliazmos), kurio kalėjime kentėjo ir mirė Dievo tarnas M. Reinys. Kan. S. Krumpliauskas dalyvauja ir kituose renginiuose Skapiškyje, kur yra laukiamas parapijiečių. Čia kanauninkas įgijo arkiv. M. Reinio vardo garsinimo patirtį, kurią siekia perteikti Antalieptėje, įgyvendindamas didžiulius sumąstymus. Vladimiro Švč. Mergelės Marijos, Rožinio Karalienės, bažnyčios klebonas t. Sergiejus Zujevas ir parapijiečiai 2013 m. gegužės 1 d. lankydamiesi Skapiškyje buvo nustebinti, kad kan. S. Krumpliauskas gerai pažįsta jo bičiulių Valentinos Belkovskos ir jos vyro Aleksandro Šiker šeimą. Pasirodo, Aleksandras zakristijonavo Sankt Peterburgo (tuometinio Leningrado) Šv. Kotrynos bažnyčioje, esančioje Nevskio prospekte. Bažnyčia buvo uoliai sekama saugumiečių ir, siekiant išvengti jų dėmesio, iš Lietuvos atvykusio kun. S. Krumpliausko šv. Mišios slapta buvo aukojamos privačiuose butuose ir netgi Aleksandro šeimos bute. Visuomeninė veikla Kan. S. Krumpliauskas buvo Anykščių dekanato Caritas pirmininkas, Anykščių rajono savivaldybės visuomeninės Kultūros tarybos narys, Dabužių kaimo bendruomenės pirmininkas, Anykščių rajono Garbės piliečio vardo suteikimo komisijos narys. Nenuilstančio klebono iniciatyva Anykščiuose buvo įkurtos katalikiškos skautų ir maironiečių jaunimo organizacijos, dvasininkas buvo jų ir Anykščių šeimos centro dvasios tėvas. Klebonui dirbant Anykščiuose, įvairiu laiku jam talkino septyni vikarai, kurie galėjo pasisemti patirties iš dekano veiklos. KGB akiratyje Vikaraudamas Kupiškio bažnyčioje kun. S. Krumpliauskas, klebono mons. K. Gutausko palaikomas, drąsiai skelbė Dievo Žodį ne tik vyresniems, bet ir jaunimui. 1979 m. sausio 930 d. iš kelionės į Lenkiją kun. S. Krumpliauskas šv. Mišių patarnautojams atvežė raudonų sutanų. Verbų sekmadienį 12 procesijoje ėjusių raudonomis sutanomis apsirengusių vaikų nustebino ne tik parapijiečius. Kitą rytą saugumui jau buvo žinomos visų vaikų pavardės ir kiekvienas jų mokykloje buvo detaliai apklaustas: iš kur gavo, kas pasiuvo ir ar dekanas su kunigėliu jiems moka pinigus už patarnavimus. Dekanui K. Gutauskui pritariant ir palaikant, 1980 m. birželio 24 d. Kupiškio parapijos jaunimas, parengęs religinio turinio pjesę Jobo drama, kartu su choristais ir procesijos dalyviais, vadovaujant vikarui kun. S. Krumpliauskui, nuvyko į kunigo gimtąją parapiją Smalvas (Zarasų r.) švęsti Šv. Jono atlaidų. Vietiniai gyventojai svečius labai šiltai priėmė, tačiau saugumas sukruto ir keliauninkų (ypač kunigo S. Krumpliausko) laukė nemalonumai. 1980 metų Visų Šventųjų dieną po Sumos iš bažnyčios į kapines išėjo organizuota procesija su žvakėmis. Nors aplink zujo milicijos mašinos, tačiau žmonės jų neišsigando jų buvo tiek daug, kad procesijos pradžiai pasiekus kapines, paskutinieji dar buvo prie bažnyčios (saugumo ataskaitose nurodyta per 200 žmonių). Už tokį viešos tvarkos ardymą vietinė administracija kunigą nubaudė 40 rublių buda. 1981 m. lapkričio 1 d. vėl buvo organizuota procesija iš bažnyčios į kapines. Įsimintinos 1981 m. birželio 30 liepos 1 d. Kupiškio bažnyčioje vykusios dviejų dienų jaunimo rekolekcijos, kuriose dalyvavo dešimties parapijų jaunimas (per 125 dalyvių iš Kupiškio, Panevėžio, Antašavos, Papilio, Biržų, Kupreliškio, Palėvenės, Viešintų, Skapiškio, Utenos parapijų). Rekolekcijoms vadovauti iš Vilniaus pakviestas kun. Ričardas Černiauskas. Ši veikla pareikalavo daug rizikos ir jėgų ne tik iš dekano klebono mons. K. Gutausko, bet ir iš vikaro kun. S. Krumpliausko. Kad saugumas nepastebėtų vaikščiojančio jaunimo, maistas buvo ruošiamas namuose ir naktį nešamas į zakristiją. Ten jaunimas dvi dienas ir maitinosi, tačiau neliko nepastebėtas budrios saugumo akies. Kunigai, atvykę klausyti jaunimo išpažinčių, jau pirmą dieną pastebėjo seklius. Keli saugumiečiai sekė visą dieną: vieni gulėjo nešienautame šventoriuje, kiti automobilyje prieš šventoriaus vartelius... Tad neatsitiktinai kun. S. Krumpliauskas pakliuvo į KGB akiratį. Kunigo pavardė randama buvusiame KGB (dabar Lietuvos Ypatingajame) archyve. Kupiškio vikarą, nesutikusį talkinti okupantų saugumui, už viešosios tvarkos pažeidimus procesijų organizavimą okupacinė valdžia baudė administracinėmis baudomis, užrašinėjo jo pamokslus, sekė kiekvieną žingsnį, siekė sukompromituoti. Tam buvo pasitelkti spaudos darbuotojai, kurie KGB nurodymu rašė straipsnius (Narutis A. Ko siekia vikaras S. Krumpliauskas // Komunizmo keliu. 1982. Vasario 13. Nr. 19. P. 2, 4; Petrauskas P. Nepritariu Jums, vikare! // Komunizmo keliu. 1982. Kovo 13. Nr. 31. P. 3; Jarmalavičius J. Prisidengus religijos skraiste// Švyturys. 1983. Nr. 15. P. 2122). Šis ekstremistiškų pažiūrų kunigas (taip ne kartą rašyta saugumo dokumentuose) per pamokslus iškraipydavo sovietinę tikrovę, skleidė nacionalistinę pasaulėžiūrą, darė neigiamą poveikį jaunimui bei moksleiviams. Tačiau, nepaisant saugumo pastangų, kunigas išliko tvirtas nekeitė nuostatų ir apsisprendimo. Jam, kaip ir daugeliui nesutikusių bendradarbiauti su okupacine valdžia, 1980 m. rugsėjo 16 d. KGB užvedė specialią bylą (kun. S. Krumpliauską perkėlus į Papilį, byla išsiųsta Biržų r. KGB). Apdovanojimai Už nuopelnus Bažnyčiai Panevėžio vyskupas Jonas Kauneckas 2007 m. dekretu Nr. 80/07 kun. S. Krumpliauskui suteikė Panevėžio vyskupijos Katedros Kapitulos kanauninko titulą. Pasaulietinė valdžia irgi įvertino kan. S. Krumpliausko atliktus darbus. Kan. S. Krumpliauskas, nesutikęs bendradarbiauti su sovietine okupacine valdžia, KGB persekiotas už drąsią meilės Dievui, žmonėms, tėvynei sklaidą, 2006 metais pripažintas Laisvės kovų dalyviu. Už tarptautinių jaunųjų vargonininkų festivalių organizavimą Anykščiuose, 2009 metais kan. S. Krumpliauskui įteiktas specialus Lenkijos Respublikos Kultūros ir tautinio paveldo Ministro apdovanojimas ženklas Už nuopelnus lenkų kultūrai. Už pasiaukojamą darbą Anykščiuose kan. S. Krumpliauskas 2013 metais išrinktas Anykščių rajono garbės piliečiu. Sudarius ir ištyrinėjus genealoginį Kaumpliauskų giminės medį, 2014 m. birželio 20 d. nustatyta (2014 06 20 rejestro Nr.69), kad kan. S. Krumpliauskas garsiųjų LDK bajorų giminių palikuonis. 2014 m. gegužės 1011 dienomis Dusetų parapija, Dusetų Kazimiero Būgos gimnazija, Dusetų seniūnija, Kultūros centras Dusetų dailės galerija paminėjo savo klebono kunigystės 40-metį. Tai dusetiškių dovana ir padėka kan. S. Krumpliauskui už per porą metų atgaivintą parapiją. Po daugelio metų vėl galima džiaugtis parapijoje esančiu kunigu: kasdien aukojamos šv. Mišios, vyksta Gegužinės, Birželinės pamaldos, bažnyčioje spalį kalbamas Rožinis. Parapijiečiai džiaugiasi, kad kiekvieną dieną, esant reikalui, galima pabendrauti su kunigu, dažnai jį sutikti gimnazijoje, bendruomenės renginiuose, dailės galerijoje... * * * Neįbaugintas sovietinių pareigūnų gąsdinimų, išlikęs tvirtų įsitikinimų, kanauninkas Stanislovas Krumpliauskas sulaukė gražaus 70 metų jubiliejaus, savo pavyzdžiu liudydamas tikėjimą, meilę Dievui, neblėstančią energiją prasmingai darbuodamasis Kristaus Vynuogyne. Antalieptėje šv. Kryžiaus Atradimo bažnyčioje padėkos Mišios už Dievo dovanotus 70 gyvenimo metų, kuriuos lydėjo prasmingas darbas Dievui, žmonėms, tėvynei bus aukojamos gegužės 8 dieną, penktadienį, 12 val. Visi, kurie džiaugiasi kanauninku, dėkingi už jo nuveiktus darbus, gali jungtis bendrai maldai ir savose parapijose. Dusetos, Zarasų rajonas
© 2015 XXI amžius |
| Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija |