|
RUBRIKOS
|
|
ARCHYVAI
|
|
2001 metai |
|
Prisikėlimo džiaugsmo paliesta širdis
Antrą Velykų dieną alytiškiai rinkosi į tradicinę, penkioliktus metus organizuojamą dvasinę konferenciją Šv. Angelų Sargų parapijos maldos namuose. Minint Katalikų Bažnyčioje paskelbtus Pašvęstojo gyvenimo metus, renginio organizatorė Dienos namų bendruomenė siekė susirinkimo dalyvius supažindinti su Alytaus dekanate veikiančių vienuolijų atstovėmis, iš arčiau pažvelgti į jų istorijas, gyvenimo tvarką (regulą), paskirtį pasaulyje (misiją), atskleisti bendradarbiavimo galimybes miesto visuomenės religinės, kultūrinės bei socialinės gerovės tarnyboje. Konferencijoje dalyvavo Kauno Šv. Jurgio konvento gvardijonas, nacionalinis OFS dvasinis asistentas, teologijos licenciatas kun. Paulius Saulius Bytautas OFM ir tuometinis Alytaus meras Jurgis Krasnickas su žmona Vilija. Šv. Mišios Šv. Mišias kartu su svečiu iš Kauno aukojo Alytaus dekanas ir Šv. Angelų Sargų parapijos klebonas, garbės kanauninkas Arūnas Užupis, Šv. Rašto ištraukas skaitė teatro aktorius Eugenijus Rakauskas. Aptardamas Evangelijoje aprašytą Kristaus Prisikėlimo įvykį, brolis pranciškonas Paulius pastebėjo, jog prisikėlęs Jėzus per 40 dienų iki iškeliavimo pas Tėvą padarė daug ženklų bei stebuklų, aštuonis kartus pasirodė savo mokiniams. Kiekvieną pavasarį Prisikėlimas suteikia mums vilties Kristaus pavyzdžiu atgimti, prisikelti, pakeisti savo gyvenimą, išsivaduoti iš savo bėdų bei rūpesčių. Anot prelegento, Jėzaus mokiniai, išvydę tuščią kapą, pradžioje labai nustebo, o vėliau prisiminė Mokytojo anksčiau jiems ne kartą sakytus žodžius apie būsimą kančią ir prisikėlimą. Ar mes dažnai susimąstome apie šį stebuklą Viešpaties prisikėlimą? Ar norime pamatyti šį ženklą? Ar leidžiame jam keisti mūsų tikėjimą, daryti jį vis džiaugsmingesnį? retoriškai klausė kun. P. S. Bytautas OFM. Sveikinimai, melodijos ir eilės Po šv. Mišių vyko konferencija, kurią vedė aktorius E. Rakauskas. Sveikinimo žodį tarė Alytaus meras J. Krasnickas, dvasinių konferencijų organizatorė, šių eilučių autorė, linkėdama, kad Kristaus Prisikėlimo šventė paskatintų kiekvieną iš mūsų atidžiai apmąstyti savo gyvenimo įvykius ir nepasilikti prie savo gyvenime neišspręstų problemų. Pasibaigus sveikinimams, aukštus bažnyčios skliautus užliejo nuostabios smuiko, pianino bei pučiamųjų instrumentų melodijos, stropiai atliekamos jaunųjų Alytaus muzikos mokyklos auklėtinių: Domanto Michalkevičiaus, Viltės Verseckaitės, Evelinos Sinkevičiūtės, Skirmantės Kirkliauskaitės, Kipro Gudzinevičiaus, Rugilės Reškevičiūtės, Rojaus ir Nojaus Ramanauskų, Karolinos Kucavičiūtės. Moksleivius atlydėjo muzikos pedagogai Rimantas Jočys, Dainius Platūkis, direktorės pavaduotoja Undinė Pinkevičienė. Apskrities literatų klubo Tėkmė pirmininkė Emilija Krušinienė Kristaus Prisikėlimo šventės tema skaitė savus ir kolegų Albino Rauličkio bei Salomėjos Kaknevičienės posmus. Ji kalbėjo ir apie tikėjimo svarbą kiekvieno žmogaus gyvenime, patiriamus vargus ir džiaugsmus, linkėjo visiems būti atlaidiems, geraširdiškiems, gyventi ne tik savo, bet ir kitų žmonių gerovei. Alytaus dekanate veikiančių vienuolijų atstovių liudijimai Nuo 1984 metų Šventų Angelų Sargų maldos namuose dirbanti, parapijiečiams gerai pažįstama vargonininkė sesuo Brigita Genovaitė Krisiūnaitė kalbėjo: Aš atstovauju Dieviškosios Jėzaus Širdies seserų pranciškonių (FDCJ) vienuolijai, kurios centras yra Kaune. Esame 35 sesės, priėmusios Dievui pašvęstojo gyvenimo įžadus. Kongregacijos šūkis ir gyvybinė dvasia Dievas yra meilė. Dievo ir artimo meilę jau daug metų sesuo Brigita liudija vadovaudama parapijos jaunimo bei Sumos chorams, neretai talkindama dvasininkams ir kalinių sielovadoje. Šv. Vincento Pauliečio gailestingųjų seserų (SMDC) vienuolijos veiklą apibūdino viena iš Miroslavo parapijoje įsikūrusių sesių Rosarija Gonzales. Ji ir dar dvi šios popiežiškų teisių Italijoje įkurtos vienuolijos atstovės Rubelinda Varela bei Lina Cordova (vyresnioji), atvykusios iš Peru, gyvena ir dirba kartu vienoje parapijoje. Stengiamės sekti Šv. Vincento Pauliečio gyvenimo pavyzdžiu, skleisti aplinkoje tokią artimo meilę ir džiaugsmą, kokį jis demonstravo, sakė sesuo Rosarija, jau puikiai kalbanti lietuviškai. Parapijoje seserys dirba su jaunimu, lanko senelius, ligonius, aktyviai dalyvauja dvasinėje viešosios įstaigos Dienos namai veikloje, lankosi Alytaus pataisos namuose. Apie Šv. Angelų Sargų pasauliečių pranciškonų ordino brolijos (OFS) veiklą kalbėjo vyresnioji sesuo Natalija Vitkauskienė. Sekti šv. Pranciškaus pavyzdžiu, vyresniosios teigimu, padeda nuolatinės Šventojo Rašto studijos, malda, kasmet Advento bei Gavėnios laikotarpiais brolijoje organizuojamos rekolekcijos, adoracijos, kitų šalių pasauliečių pranciškonų brolijų veiklos stebėjimas internetinėje erdvėje bei aptarimas. Alytuje jau dešimt metų Dievui ir žmonėms Šv. Kazimiero parapijoje tarnauja Šv. Elzbietos vienuolijos (CSSE) seserys. Lenkų kilmės sesuo Emanuelė Pietrašun, Vytauto Didžiojo universiteto Katalikų teologijos fakulteto absolventė, dirbanti Šv. Benedikto gimnazijoje tikybos mokytoja, parapijoje vargonininke ir katechete, pristatė įdomią savo vienuolijos atsiradimo Lietuvoje istoriją, prašė susirinkusiuosius melstis už naujus vienuolinius pašaukimus. Mes esame jūsų dėka ir labai svarbu, kad vieni kitus palaikytume, ragino sesuo Emanuelė. Šio pasaulio vargai ir rūpesčiai yra praeinantys dalykai... Svečias pranciškonas iš Kauno, brolis P. S. Bytautas, atidžiai išklausęs seserų vienuolių liudijimus, pasidalijo savo įžvalgomis apie gausiausią bei seniausią, 2009 metais atšventusią savo 800 metų jubiliejų šv. Pranciškaus pasekėjų Mažesniųjų brolių ordino (OFM) vienuoliją, su įvairiomis pakraipomis (kapucinų, konventualų, bernardinų ir kitų), turinčią apie 30 tūkst. narių. Vaizdžiai pakomentavęs kelis paveikslus, kabančius Šv. Angelų Sargų bažnyčioje ir primenančius pranciškonų istoriją, brolis Paulius pateikė paties išgyventas įžvalgas. Kartą po praūžusios vėtros išeinu į kiemą ir matau gulinčius du sakalus. Vieną bandau paliesti, jis kerta man snapu. Aš jį atsinešiau į celę su viltimi, kad gal atsigaus. Kitą, kuris man pasirodė jau be gyvybės ženklų padėjau nuošaliau, kad vėliau palaidočiau. Žiūriu, po kurio laiko abu pradėjo skraidyti. Kokie tie paukščiai gajūs! Jie kaip ir žmonės, kuriems Kristus davė Amžinąjį gyvenimą. Viešpats yra su mumis, ir žmogus kaip tas sakalas kelsis su juo. Šio pasaulio vargai, rūpesčiai yra praeinantys dalykai, tokiu paprastu pavyzdžiu daug pasakė brolis pranciškonas. Alytaus dekanas, g. kan. A. Užupis padėkojo visiems už atidų svečių išklausymą. Kapas tuščias. Ar mes žinome, kad Jėzus prisikėlė? Turėtume sunerimti, eiti ieškoti, stengtis jį sutikti. Tačiau toli jo ieškoti nereikia. Kartais artimo nematome, gero jam nepalinkime, vadinasi, Viešpaties nėra tarp mūsų, tokiu pastebėjimu ne pykti, o džiaugtis šventėmis ragino dekanas. Jis dėkojo merui J. Krasnickui buvusiam su bendruomene, apskrities literatų klubo Tėkmė vadovei E. Krušinienei, uoliems jauniesiems muzikos mokyklos mokiniams bei jų mokytojams, dekanato vienuolijų atstovėms, svečiui broliui Pauliui, aktoriui E. Rakauskui ir čia buvusiems tikintiesiems. Dekanas visiems linkėjo būti atidiems, ramiems, jautriems ir gailestingiems.
Kristina Bondareva,
Alytus
© 2015 XXI amžius |
| Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija |